Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ direktoriui E. K. ir atstovei advokatei B. V.,

2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka Zoom vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Varėnos vandenys ” skundą atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl 2024 m. kovo 20 d. rašto Nr. 2-4189, kuriuo atsakovė nurodė Projekto nederinimo priežastis, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Varėnos vandenys“ Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-VIII-217 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo, nuotekų tvarkytojo ir paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju, nuotekų tvarkytoju ir paviršinių nuotekų tvarkytoju Varėnos rajono savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje (skundo 2 priedas). Pareiškėja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą vykdo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (šiuo metu - Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) išduotą geriamojo vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją Nr. L7-GVTNT-09.

2023 m. gruodžio 27 d. pareiškėja atsakovei pateikė pareiškėjos projektuotojo prašymą suderinti projekto „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statyba“ projektinius sprendinius.

2024 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku atsakovė Projekto nederino, pateikė pastabas: Inžinerinių tinklų projektą rengti vadovaujantis Kelių direkcijos internetiniame tinklalapyje; Kelio juostoje projektuoti tik išimtinais atvejais pagrindžiant, pateikiant skirtingas alternatyvas, pateikiant gyventojų sutikimus/nesutikimus projektuoti jų sklypuose ir pan; projektuoti inž. tinklus laisvoje valstybinėje žemėje; pateikti pažeistų dangų atstatymo detales su gruntų byrėjimo kampais, su parinktomis konstrukcijomis iš KPT SDK 19 projektavimo taisyklių. Pateikti skaičiuojamojo sluoksnio (AŠAS) apskaičiavimus; esant poreikiui vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 „Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklės“; sutartinius žymėjimus papildyti plane rodomu KF žymėjimu; skersinio kirtimo gylį numatyti ne mažiau 1,5 m. nuo griovio dugno/ šlaito apačios; su prašymu pateikti ir patikslintą inž. tinklų planą dwg formatu (su topo nuotrauka); užkelti ant savo sprendinių šiuo metu parengto ir vykdomo projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 133 M. L. ties 0,611 km paprastasis remontas, sutvarkant pėsčiųjų perėją, sprendinius (projektavo UAB „Tyrens Lietuva“ PDV M. K., darbų vadovas AB „Kelių priežiūra“) šiems patvirtintiems sprendiniams neturėti įtakos, nereikalauti papildomų išlaidų, pakeitimų, skaičiavimų ar pan.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 720 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pertvarkymo į valstybės įmonę“, biudžetinė įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos buvo pertvarkyta į valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkciją. 2023 m. sausio 2 d. valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, o nuo 2024 m. kovo 5 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į „Via Lietuva“.

2024 m. kovo 5 d. atsakovė pareiškėjai pateikė tokio turinio išaiškinimą: „Remiantis Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių 13 punkto nuostata: užstatytose teritorijose, esant poreikiui inžinerinius tinklus kloti išilgine kryptimi, pirmiausia nagrinėjama galimybė kloti už kelio juostos ribų, neužstatytose zonose, po to – po pėsčiųjų ir/ar dviračių takais, ir tik po to – kelio pločio zonoje. To paties teisės akto 14 punkte nurodytos, kas laikytina kliūtimis, t. y. kliūtimis inžinerinių tinklų klojimui gali būti laikomi statiniai (tarp jų ir keliai), išskyrus nesudėtingus (tarp jų laikinus), ypač nepalankios reljefo sąlygos, vandens telkiniai, kultūros paveldo statiniai, valstybės saugomi objektai, vandens nuleidimo sistemos (grioviai, drenažai ir t. t.), kelio įrenginiai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą darytina išvada, kad 13 punkte nurodytas inžinerinių tinklų įrengimo „prioritetinis“ sąrašas, t. y. pirmiausiai vertinama, ar yra galimybė kloti tinklus už kelio juostos ribų, neužstatytose teritorijose, tada vertinama, ar nėra galimybės kloti po pėsčiųjų, dviračių takais ir tik tada kelio zonoje. Šiame reglamentavime asmenų turimi privatūs sklypai ar sunkumai susiję su servitutų nustatymu ir pan. nėra laikomi kaip kliūtimis. Dėl to manytina, kad UAB „Varėnos vandenys“ direktoriaus argumentai dėl laiko ir pinigų sąnaudų šiuo atveju yra nepagrįsti. Jie turi pateikti jums įrodymus, kad nėra galimybių inžinerinius tinklus tiesti kitose prioritetinėse zonose“. Pateiktu atsakymu papildomai paaiškinta, kad pareiškėja turi vadovautis atsakovės tinklapyje skelbiama informacija, turi būti išpildytos visos nurodytos sąlygos bei atsižvelgta į nurodytus dokumentus ir teisės aktus. Pabrėžta, kad šiuo atveju pareiškėja nesivadovauja paskelbtų sąlygų 2, 3, 8 punktais.

2024 m. kovo 15 d. pareiškėjos projektuotojas persiuntė atsakovei 2024 m. kovo 15 d. elektroninį pareiškėjos nesutikimą su atsakovės nustatyta sąlyga projektuoti inžinerinį tinklą privačiuose žemės sklypuose arba pateikti gyventojų nesutikimus, kad jų sklypuose būtų projektuojamas inžinerinis tinklas. Laiške pareiškėja nurodė, kad vadovaujasi GVTNTĮ 16 straipsnio nuostata, pagal kurią vandens infrastruktūra įrengiama valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais valdomoje žemėje.

Pagal Statybos įstatymo 27¹ straipsnio 9 dalį Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. 27¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Susisiekimo ministro įgaliotos valstybės institucijos ar įstaigos, valstybės įmonės tikrina statinio projektus, kai statinio projektui parengti išduotos prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelio sąlygos arba kai statinio projekte suprojektuoti statiniai, inžineriniai tinklai ar kitos susisiekimo komunikacijos patenka į šio kelio statinį, kelio juostą ar kelio apsaugos zoną.

Statybos techninis reglamento 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 6 priede numatyta pareiga gauti atsakovės rašytinį pritarimą Projekto sprendiniams numatyta ir Statybos techniniame reglamente 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kuriame pažymima, kad iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti šių subjektų rašytinius pritarimus statinio projektui, jei statinio projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba numatomi statyti mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – tų statinių savininkų, o, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų.

2)inžinerinių tinklų projektą rengti vadovaujantis Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09 (toliau – ir BT ITK 09), patvirtintų Kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329, ir kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – KTR 1.01:2008), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimais, įvertinant kelio plėtrą;

4) inžinerinių tinklų sankirtų su keliu įrengimą numatyti tik uždaruoju klojimo būdu (tinklus įrengti dėkle (visoje kelio juostoje);

6) kabelines spintas ir kitus antžeminius objektus projektuoti tik už kelio juostos ribų, išlaikant bent minimalų (esant techninėms galimybėms – optimalų) laisvos nuo kliūčių zonos plotį, nurodytą KTR 1.01:2008 185 punkte; brėžiniuose nurodyti atstumus nuo eismo juostos krašto iki šalia kelio projektuojamų antžeminių objektų;

7) projekte pažymėti valstybinės reikšmės kelio juostos arba statinio ribas;

8) motyvuotai pragrindžiant pateikti skirtingas sprendinių alternatyvas. Numatyti visas būtinas priemones (atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus), kad būtų netrukdoma kelio plėtrai;

10) vadovaujantis BT ITK 09 2 priedu (privalomasis), kartu su projektu pateikti pasirašytą (su inžinerinių tinklų valdytoju ir kelio savininku) inžinerinių tinklų klojimo, priežiūros, rekonstravimo ir iškėlimo sutartį.

1) rengiant projekto „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statyba“ inžinerinių tinklų dalį būtina vadovautis mūsų tinklapyje nurodyta informacija apie inžinerinių tinklų klojimo techninių sąlygų nustatymą (žiūrėti nuorodą: Aktuali informacija - ViaLietuva.lt). Sąlygų 2 punktas nurodo „inžinerinių tinklų projektą rengti vadovaujantis Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09 (toliau - BT ITK 09), patvirtintų Kelių direkcijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329 <...>“. Tinkamai įvertinkite V skyriaus „Pagrindinės nuostatos“ reikalavimus;

2) nurodytų tinklapyje sąlygų 8 punktas prašo pateikti skirtingas alternatyvas „motyvuotai pragrindžiant pateikti skirtingas sprendinių alternatyvas. Numatyti visas būtinas priemones (atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus), kad būtų netrukdoma kelio plėtrai“;

Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 14 dalį, geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens išgavimo, ruošimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti. Taigi projekto „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statyba“ sprendiniuose nurodyti pareiškėjos statomi 672,05 m vandentiekio tinklai, vamzdžio skersmuo 110 mm, kurių statybos Projektą atsisakė derinti atsakovė, priskirti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrai, kuri pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalį turi būti įrengiama viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje). Įstatymas nenumato galimybės tiesti tinkus privačiuose žemės sklypuose.

Keliai pagal reikšmę skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis); valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis 1, 2, 3 punktai). Krašto keliai – tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas. Projektuojamas vandentiekio tinklas (duomenys neskelbtini) yra krašto kelio (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 133 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype ir jo ribose.

Kelias Nr. 133 yra įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą (toliau – ir Automobilių kelių sąrašas), patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Kelias Nr. 133 kartu su kitais valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 buvo perduotas Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos valdyti patikėjimo teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 5 d. įsakymo „Dėl valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarkymo į akcinę bendrovę Lietuvos automobilių kelių direkciją“ 2.3 punktu, valstybinės reikšmės kelių ir valstybinės reikšmės keliams priskirtos valstybinės žemės patikėtinės teises ir pareigas po valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pertvarkymo perima akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Minėta, kad 2023 m. sausio 2 d. valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, o nuo 2024 m. kovo 5 d. bendrovės pavadinimas pakeistas į „Via Lietuva“.

Taigi žemė, kurią užima krašto kelias (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 133, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir šią žemę akcinė bendrovė „Via Lietuva“ valdo patikėjimo teise. (duomenys neskelbtini), nesant kitos valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamos teritorijos, vandentiekio tinklas teisėtai ir pagrįstai projektuojamas atsakovės patikėjimo teise valdomoje, valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančioje žemėje, kurią užima krašto kelio (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 133, juosta.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos nuomone, kad atsakovės atsisakymas derinti Projektą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes prieštarauja GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalies nuostatai, pagal kurią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų išvadai įrengiami viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2024 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku atsisakė derinti Projekto sprendinius, nurodydama, kad pareiškėja atsižvelgė į ne visas pirmines pastabas: nebuvo pateikti gyventojų nesutikimai. Paaiškino, jog tuo atveju, jeigu tokie (nesutikimai) būtų pateikti, atsakovė svarstytų projektuoti inžinerinius tinklus kelio juostoje, nuo sklypo ribos išlaikant 1,0 m. atstumą (nebent trukdytų esami inžineriniai tinklai tinklai).

Pagal SŽNSĮ 42 straipsnio 2 dalį, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų inžineriniams tinklams privalės būti nustatyta apsaugos zona, kurios ribos, įvertinus vamzdynų įrengimo gylį (iki 2,5 metrų), bus po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Jeigu vandentiekio tinklai būtų projektuojami 1,0 m atstumu iki atsakovės patikėjimo teise valdomo žemės sklypo ribos, projektuojamų vandentiekio tinklų, apsaugos zonos (po 2,5 m nuo vamzdyno ašies) patektų į privačius žemės sklypus. Tokiu atveju pareiškėja privalėtų šiuose privačiuose sklypuose nustatyti ir įregistruoti apsaugos zonas. Pagal SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą gauna asmuo (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai) (toliau – asmuo), suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, vykdymu. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja privalėtų pagal SŽNSĮ 7 straipsnio 1 dalį gauti privačių žemės sklypų, į kuriuos patenka statomų vandentiekio tinklų apsaugos zonos, savininkų sutikimus.

SŽNSĮ 43 straipsnio 2 punkte numatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ar Aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama statyti, rekonstruoti, griauti statinius ir įrengti, išardyti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba (įrengimas) draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį; sodinti ir auginti želdinius, išskyrus žolinius augalus; melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę; keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus; gilinti vandens telkinius; kasti bei siurbti jų dugną; vykdyti tiesioginius žemės gelmių geologinius tyrimus ir kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu; sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams ir medžiagas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte; uosto teritorijoje – sandėliuoti pašarus, trąšas ir chemines medžiagas. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, kad jeigu dėl tiesiamų vandentiekio tinklų į privačius žemės sklypus pateks apsaugos zonos, tai apsunkins privačių žemės sklypų naudojimo sąlygas, kas įrodo, jog nerealu gauti visų privačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimus.

Iš Projekto sprendinių matyti, kad vandentiekio tinklai nėra projektuojami po kelio važiuojamąja dalimi. Vandentiekio tinklai projektuojami daugiausia po dviračių - pėsčiųjų taku ir žalia zona, o važiuojamąją kelio dalį kerta statmenai tik vienoje vietoje. Atsakovės siūloma trasa patenka taip pat po tuo pačiu dviračių - pėsčiųjų taku, kaip ir numatyta Projekte, tik nuo Projekte numatytos vietos atkarpos skirtumas yra ne daugiau kaip 1,15 m, 1-1,20 m ir 3 m, bet Projekte priartėjama arčiau nei 1,0 m iki privataus žemės sklypo. Sutiktina su pareiškėja, kad atsakovė nevertino pagrindinio reikalavimo, jog apsaugos zona nepatektų į privačius žemės sklypus. Jei atsakovė tai būtų įvertinusi, tai jos siūlomas vandentiekio tinklų trasos variantas sutaptų su numatytuoju Projekte.

Pareiškėja teismui su skundu pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad ant privačių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribų su atsakovės valdomu krašto kelio (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 133, sklypu yra pastatytos tvoros, užsodintos gyvatvorės bei medžiai. Akivaizdu, kad jei vandentiekio tinklai būtų tiesiami 1,0 m atstumu iki atsakovės patikėjimo teise valdomo žemės sklypo ribos, tvoras tektų griauti, o gyvatvores bei medžius iškirsti. Pareiškėja patirtų tvorų atstatymo išlaidas bei turėtų atlyginti privačių žemės sklypų savininkams žalą už iškirstas gyvatvores ir medžius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio pobūdžio apsunkinimus pareiškėja patirtų ir ateityje, kai reiktų vandentiekio tinklą remontuoti.

Pareiškėja su skundu taip pat pateikė 2024 m. balandžio 19 d. Apžiūros aktą, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta riba, kurioje ribojasi gyventojų privatūs sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir krašto kelio (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 133. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tarp kelio ir privačių žemės sklypų yra griovys, veja ir dviračių - pėsčiųjų takas.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, objektyviai neįvertino susidariusios situacijos, nepagrindė, jog Projekte numatytos projektuojamo vandentiekio tinklų trasos galėtų kaip nors apsunkinti kelio eksploataciją. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad dėl atsakovės atsisakymo užkertamas kelias pareiškėjai, kaip Varėnos rajono viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, įrengti centralizuotąją geriamojo vandens tiekimo sistemą ir tokiu būdu aprūpinti gyventojus gyvybiškai svarbiomis geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, t. y. užkertamas kelias pareiškėjai įgyventi Projektą, kuris yra reikšmingas didelei (duomenys neskelbtini), bendruomenės grupei.

Kaip matyti, atsiliepime atsakovė žymiai praplėtė tiek motyvus, tiek ir faktinių duomenų aprašymą, tačiau teismas vertina būtent skundžiamo Sprendimo teisėtumą. Atsiliepime nagrinėjamos situacijos išsamesnis išdėstymas neturi įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamo Sprendimo įrodo skundžiamo Sprendimo neteisėtumo pagrindus, numatytus ABTĮ 91 straipsnyje. Skundžiamas Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, tačiau yra nepagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo tenkintinas, skundžiamas Sprendimas naikintinas. Teismas laiko nepagrįstais atsakovės argumentus, kad skundžiamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę suderinti projektą „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini)., statyba“.

Teismas negali įpareigoti atsakovę priimti konkretų sprendimą (suderinti projektą), kadangi būtent viešojo administravimo subjektai savo kompetencijos ribose privalo priimti administracinius sprendimus, o teismas tikrina jų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas viešojo administravimo funkcijų neatlieka, todėl, kaip minėta, teismas neturi pagrindo įpareigoti viešąjį administravimo subjektą priimti konkretaus turinio administracinį aktą, t. y. suderinti parengtą Projektą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies - atsakovė įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjos prašymą suderinti projekto „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini)“ projektinius sprendinius.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (40 straipsnio 1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (40 straipsnio 5 dalis); atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (40 straipsnio 5 dalis); dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (41 straipsnio 1 dalis); teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (40 straipsnio 4 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjos atstovė teismui pateikė įrodymus, kad pareiškėja šioje administracinėje byloje patyrė 1966,25 Eur išlaidų advokato pagalbai, t. y. sumokėjo 1573,00 Eur už pareiškėjos skundo parengimą ir 393,25 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą pareiškėjai 2024 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose (1 d.); Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi už elektroninių ryšių priemonėmis paduotą skundą mokėtinas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos tinkamomis. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju buvo pareikšti du skundo reikalavimai, iš kurių patenkintas vienas, o kitas reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos skundas šioje byloje buvo patenkintas dviem trečdaliais. Tokiu būdu minėta 1989,25 Eur išlaidų suma (1966,25 Eur + 22,50 Eur =1988,75 Eur) proporcingai mažintina vienu trečdaliu ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1325,83 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „VIA Lietuva“ (j. a. k. 188710638) 2024 m. kovo 20 d. raštą Nr. 2-4189 ir įpareigoti akcinę bendrovę „VIA Lietuva“ iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suderinti projektą „Vandentiekio tinklų (duomenys neskelbtini), statyba“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „VIA Lietuva“ pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varėnos vandenys“ naudai 1325,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.