Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

2.2. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė derinti Projektą. Iš esmės visi atsakovo nurodyti atsisakymo derinti Projektą teisiniai pagrindai yra susiję su atsakovo nesutikimu, kad vandentiekio tinklai būtų projektuojami kelio juostoje, kuriuos tiesti kelio juostoje, atsakovo vertinimu, galimi tik pateikus gyventojų atsisakymus leisti tiesti inžinerinius tinklus jų privačiuose žemės sklypuose. Pareiškėjo statomi vandentiekio tinklai, kurių statybos Projektą atsakovas atsisakė derinti, priskirti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrai, kuri pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 16 straipsnio 19 dalį turi būti įrengiama viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje. Projektu yra projektuojamas vandentiekio tinklas Vilniaus g., Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r. sav., t. y. krašto kelio Merkinė–Leipalingis, kelio Nr. 133 sklype ir jo ribose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu krašto keliai priskirti valstybinės reikšmės keliams. Atsakovo atsisakymas derinti Projektą prieštarauja GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalies nuostatai.

2.3. Atsakovas nepagrindė, jog Projekte numatytos projektuojamo vandentiekio tinklų trasos galėtų kaip nors apsunkinti kelio eksploataciją. Vandentiekio tinklai neprojektuojami po kelio važiuojamąja dalimi, jie projektuojami daugiausia po dviračių-pėsčiųjų taku ir žalia zona, o važiuojamąją dalį kerta statmenai tik vienoje vietoje. Atsakovo siūloma trasa patenka taip pat po tuo pačiu dviračių-pėsčiųjų taku, kaip ir numatyta Projekte, tik nuo Projekte numatytos vietos atkarpos skirtumas yra ne daugiau kaip 1,15 m (Projekto 10 lapas). 1–1,20 m (Projekto 11 lapas) ir 3 m (Projekto 12 lapas), bet Projekte priartėjama arčiau nei 1 m iki privataus žemės sklypo. Atsakovas nevertino pagrindinio reikalavimo, kad apsaugos zona nepatektų į privačius žemės sklypus, jeigu būtų įvertinęs, tai atsakovo siūlomas vandentiekio tinklų trasos variantas sutaptų su numatytuoju Projekte.

2.4. Projekte numatyta projektuojamo vandentiekio tinklų trasa visiškai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ patvirtinto kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau – ir KTR 1.01:2008) nustatytus reikalavimus, įskaitant šio reglamento 18 lentelėje nustatytą reikalavimą dėl požeminių komunikacijų vamzdynų atstumų nuo kelio (pagal 18 lentelę mažiausias vandentiekio, slėginės nuotekų linijos, ūkinių nuotekų, lietaus vandens, lauko drenažo vamzdynų atstumas nuo kelio yra 3 m). Projektas taip pat atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014). Tai, kad tiesiami vandentiekio tinklai neturės įtakos kelio eksploatacijai, iliustruoja 2024 m. balandžio 19 d. apžiūros aktas su Vilniaus g., Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r. sav., fotografijomis, iš kurių matyti, jog tarp kelio ir privačių žemės sklypų yra griovys, veja ir dviračių-pėsčiųjų takas.

2.5. Jeigu dėl tiesiamų vandentiekio tinklų į privačius žemės sklypus pateks apsaugos zonos, tai apsunkins privačių žemės sklypų naudojimo sąlygas, kas įrodo, jog yra nerealu gauti visų daugiau kaip 10 privačių žemės sklypų, esančių Vilniaus g., Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r. sav., savininkų sutikimus. Ant privačių žemės sklypų ribų su atsakovo valdomu krašto kelio Merkinė–Leipalingis, kelio Nr. 133, sklypu yra įrengtos tvoros bei užsodinti daugiamečiai augalai (gyvatvorės ir medžiai). Jei vandentiekio tinklai būtų tiesiami 1 m iki atsakovo patikėjimo teise valdomo žemės sklypo ribos, šias tvoras reiktų išgriauti bei gyvatvores ir medžius iškirsti. Dėl to pareiškėjas patirtų tvorų atstatymo išlaidų bei turėtų atlyginti privačių žemės sklypų savininkams žalą už iškirstas gyvatvores ir medžius, t. y. pareiškėjas patirtų neproporcingai didelę žalą. Analogiškus apsunkinimus pareiškėjas patirtų ir ateityje, kai reiktų vandentiekio tinklą remontuoti.

2.6. Dėl atsakovo atsisakymo užkertamas kelias pareiškėjui, kaip Varėnos rajono viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, įrengti centralizuotąją geriamojo vandens tiekimo sistemą ir tokiu būdu aprūpinti gyventojus gyvybiškai svarbiomis geriamojo vandens tiekimo paslaugomis. Taigi, atsakovo atsisakymu užkertamas kelias pareiškėjui įgyventi Projektą, kuris yra reikšmingas didelei Merkinės miestelio, Varėnos r. sav., bendruomenės grupei.

3. Atsakovas AB „Via Lietuva“ atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Jo (atsakovo) kompetencija tikrinant statinių projektus reglamentuota Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27¹ straipsnyje, kuriame nurodyta, jog susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, prie kurių prijungiami sklypo ar kiti inžineriniai tinklai ir (ar) susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami prisijungimo sąlygose nustatyti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų ar inžinerinių tinklų reikalavimai. Susisiekimo komunikacijų savininkai, valdytojai ar naudotojai tikrina statinių projektus, kai jie rengiami kelių juostose ar kelių apsaugos zonose. Atsakovo tinklalapyje viešai paskelbtos specialiosios inžinerinių tinklų sąlygos (toliau – ir Sąlygos), susijusios su valstybinės reikšmės keliu. Standartizuotų ir viešai paskelbtų Sąlygų egzistavimo faktas patvirtina, kad visiems asmenims yra sudarytos vienodos sąlygos valstybinės reikšmės kelio sklype ir kelio apsaugos zonoje tiesti inžinerinius tinklus. Teisinių santykių tęstinumą patvirtina tai, kad šalys jau nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. yra sudariusios iki šiol galiojančią (nuolatinio pobūdžio) inžinerinių tinklų klojimo, priežiūros, rekonstrukcijos ir iškėlimo sutartį Nr. S-704 (toliau – ir Sutartis). Šia Sutartimi atsakovas suteikė teisę pareiškėjui savo lėšomis, prisiimant riziką bei atsakomybę Sutartyje nustatyta tvarka ir laikantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-329 „Dėl Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09 patvirtinimo“ patvirtintų Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrųjų taisyklių BT ITK 09 (toliau – ir Taisyklės BT ITK 09) reikalavimų atlikti darbus.

4.2. Pareiškėjas, tiesdamas bei eksploatuodamas vandens ir nuotekų tinklus (komunikacijas), įsipareigojo laikytis valstybinės reikšmės kelių savininko teises įgyvendinančio subjekto nustatytų Sąlygų, laikytis Taisyklių BT ITK 09, nebloginti kelių būklės, priežiūros ir plėtros galimybių. Atsakovas pareiškėjui išsamiai paaiškino Projekto sprendinių trūkumus, papildomai pateiktinus dokumentus, duomenis, reikalavimus jų turiniui, pateikimo formai. Šalių sudarytos Sutarties kontekste nurodyto teisinio reguliavimo (Sąlygų bei Taisyklių BT ITK 09) turinys sudaro pagrindą išvadai, kad toks teisinis reguliavimas įtvirtina inžinerinių tinklų įrengimo planavimo eiliškumo modelį – prioritetinį sąrašą, pagal kurį pirmiausiai vertinama, ar yra galimybė kloti tinklus už kelio juostos ribų, neužstatytose teritorijose, tuomet vertinama, ar nėra galimybės kelio sklype ir tik vėliausiai kelio juostoje. Šiame reglamentavime asmenų turimi privatūs žemės sklypai ar sunkumai, susiję su servitutų nustatymu ir pan., nėra laikomi kliūtimis.

4.3. Tiek Taisyklių BT ITK 09, tiek atsakovo Sąlygų reikalavimai nuosekliai išplaukia iš specifinio valstybinės reikšmės kelių statuso, draudžiančio neproporcingai ir be pagrindo apsunkinti naudojimąsi jais, varžyti jų plėtros galimybę. Atsakovas, vadovaudamasis Sąlygomis ir Taisyklėmis BT ITK 09, motyvuotai pareikalavo pateikti visas galimas tinklų tiesimo alternatyvas (įvertinant galimybes tiesti tinklus laisvoje valstybinėje žemėje, privačiuose žemės sklypuose, o tokios galimybės nesant (pateikus privačios žemės savininkų nesutikimus), nurodė svarstysianti galimybę tinklus tiesti žemės sklype, pagrįstai (vadovaujantis minimaliais kelio plėtros ribojimais) nurodė planuoti tinklų tiesimą 1 m atstumu nuo kelio sklypo ribos. Toks atsakovo reikalavimas atitinka teisinį reguliavimą ir užtikrina valstybinės reikšmės kelio ypatingą statusą, lemia minimalų jo plėtros perspektyvos ribojimą.

Atsiliepimas

16.2. Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas 2024 m. kovo 20 d. raštas (sprendimas nederinti Projekto) prieštarauja GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalies nuostatoms. Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovo teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad: 1) pareiškėjas, ketindamas tiesti (kloti) vandentiekį valstybinės reikšmės kelio sklype ir (ar) jo apsaugos zonoje, privalėjo pagal atsakovo (valstybinės reikmės kelio savininko teises įgyvendinančio subjekto) išduotas specialiąsias sąlygas parengti Projektą ir jo sprendinius suderinti su atsakovu; 2) pareiškėjo parengto Projekto sprendiniai turėjo būti parengti pagal standartizuotas (visiems asmenims vienodas) ir viešai paskelbtas specialiąsias (prisijungimo) sąlygas; 3) inžinerinių tinklų tiesimą valstybinės reikšmės kelyje ir jo apsaugos zonoje reglamentuoja Taisyklės BT ITK 09; 4) pareiškėją ir atsakovą teisiškai saisto nuolatinio pobūdžio Sutartis, kurioje įtvirtintas pareiškėjo įsipareigojimas laikytis Taisyklių BT ITK 09, nebloginti kelių būklės, priežiūros ir plėtros galimybių (Sutarties 1–3 punktai); 5) pareiškėjas neginčijo standartizuotų prisijungimo sąlygų, o jo reikalavimai pažeidžia tiek Taisykles BT ITK 09, tiek Sutarties sąlygas; 6) atsakovas teisme pateikė nuoseklų pagrindimą, kad Sutartis, Taisyklės BT ITK 09 ir standartizuotos prisijungimo sąlygos, kuriomis remiantis buvo konstatuota Projekto neatitiktis, įtvirtina inžinerinių tinklų įrengimo planavimo eiliškumo modelį – prioritetinis sąrašą, pagal kurį pirmiausiai vertinama, ar yra galimybė kloti tinklus už kelio juostos ribų, neužstatytose teritorijose, tuomet vertinama, ar nėra galimybės kelio sklype ir tik vėliausiai kelio juostoje, šiame reglamentavime asmenų turimi privatūs žemės sklypai ar sunkumai, susiję su servitutų nustatymu ir pan., nėra laikomi kliūtimis; 7) valstybinės reikšmės kelių ypatingas (konstitucinis) teisinis statusas draudžia valstybinės reikšmės kelius apsunkinti ar apriboti; 8) atsakovas, vadovaudamasis Sąlygomis ir Taisyklėmis BT ITK 09, motyvuotai pareikalavo pateikti visas galimas tinklų tiesimo alternatyvas (įvertinant galimybes tiesti tinklus laisvoje valstybinėje žemėje, privačiuose žemės sklypuose, o tokios galimybės nesant (pateikus privačios žemės savininkų nesutikimus), nurodė svarstysiantis galimybę tinklus tiesti žemės sklype, pagrįstai (vadovaujantis minimaliais kelio plėtros ribojimais) nurodė planuoti tinklų tiesimą 1 m atstumu nuo kelio sklypo ribos. Toks atsakovo reikalavimas atitinka nurodytą teisinį reguliavimą ir užtikrina valstybinės reikšmės kelio ypatingą statusą, lemia minimalų jo plėtros perspektyvos ribojimą; 9) atsakovas atsiliepime į skundą ir teismo posėdyje pateikė GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalies nuostatos turinio vertinimą, kad įstatymo nuostata „valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje“ nusako ne sąlygą žemės sklypus valdyti nuosavybės teise, o naudojimo būdą; kad infrastruktūros tiesimo teritorija (žemė) valstybei ar savivaldybei neturi (nebūtinai turi) priklausyti nuosavybės teise, o turi būti valstybės ar savivaldybės teisėtai naudojama. Nagrinėjamu atveju infrastruktūrai tiesti reikalinga teritorija gali ne tik priklausyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, bet taip pat gali būti kitais pagrindais teisėtai naudojama, pvz., nuomos, panaudos, servituto ar kt. pagrindais. Teismas nė vieno iš nurodytų atsakovo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

16.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo teritorijoje nesant kitos valstybei ar savivaldybei priklausančios žemės, pareiškėjo inžineriniai tinklai turi būti projektuojami valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 133 Merkinė–Leipalingis juostoje. Teismo nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad ginčo kelias priklauso valstybei ir patikėjimo teise yra valdomas atsakovo, tačiau byloje nebuvo vertinama, ar nėra galimybės inžinerinius tinklus tiesti kitokiu būdu, kitoje vietoje.

16.4. Pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kurie pagrįstų ar bent leistų daryti prielaidą, kad ginčo teritorijoje gyvenantys žemės sklypų savininkai, kurie tiesiogiai būtų suinteresuoti gauti vandens tiekimo paslaugą, neabejotinai prieštarautų apsaugos zonos nustatymui. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad pareiškėjo prognozuojami sunkumai yra normali ir pagrįsta ūkinę veiklą vykdančio juridinio asmens verslo rizika. Vien siekis išvengti papildomų veiksmų atlikimo ar išlaidų patyrimo negali būti protingai ir pagrįstai išvengiamas išimtinės valstybės nuosavybės objektų sąskaita, nepamatuotai ir nepagrįstai apsunkinant valstybinės reikšmės kelių valdymą, naudojimą ir plėtrą (kelio plėtros ar tik remonto atveju kelio valdytojo galimybės būtų ribojamos). Taip pat teismas nevertino atsakovo argumento, kad teisiškai nereikšminga yra pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog patiesus inžinerinius tinklus nurodytoje kelio žemės sklypo vietoje, turės būti nustatyta vandentiekio apsaugos zona tiek kelio žemės sklype, tiek privačiuose žemės sklypuose (po 2,5 m į abi puse nuo tinklo). Toks su vandentiekio tinklų apauga susijęs ribojimas papildomai neapsunkins privačių žemės sklypų naudojimo.

16.5. Teismas tinkamai nemotyvavo išvadų, susijusių su projektuojamų tinklų tiesimo aplinkybėmis ir galimomis pasekmėmis, teismo sprendimo motyvai yra tiesiog perrašyti iš pareiškėjo skundo. Iš pareiškėjo pateikto Projekto brėžinio, tokia forma, kokią į bylą pareiškėjas pateikė, teismas neturėjo objektyvios galimybės nustatyti motyvuose nurodytų atstumų (1,15 m, 1–1,20 m, 3 m ir pan.), nes pateiktos formos Projekto brėžiniuose tokių duomenų nėra. Šiuos duomenis nustatyti leistų tik ta dokumento forma (kompiuterine programa „Autocad“), kuria naudojasi atsakovo inžinierius ir pareiškėjo projektuotojas, tačiau tokios formos dokumentai (duomenys) teismui nebuvo pateikti. Taip pat iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų fragmentų nėra galimybės įvertinti kelio juostos ir privačių asmenų žemės sklypų sąlyčio linijos (žemės sklypų ribų), nėra aiški nei pareiškėjo pageidaujama, nei atsakovo siūlyta inžinerinių tinklų tiesimo vieta ar trajektorija, kas buvo akcentuota. Teismas šių aplinkybių nevertino ir be atitinkamų aplinkybių tyrimo pritarė pareiškėjo teiginiams.

16.6. Objektyviais duomenimis nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinkanti faktinių bylos duomenų teismo išvada, kad, tiesiant tinklus atsakovo nurodytoje vietoje (kelio sklype, 1 m atstumu nuo sklypo ribos), tektų šalinti medžius, privačių asmenų tvoras. Techniniame darbo projekte (skundo priedas Nr. 14) aiškiai nurodyta, kad „tinklų klojimo būdas uždaras“, „gatvės ribose vandentiekio tinklas klojamas uždaru būdu“. To paties dokumento sąnaudų kiekių žiniaraštyje nurodyta, kad uždaru būdu tiesiama 672,05 m tinklo. Taigi, uždaru būdu visa apimtimi klojami inžineriniai tinklai. Vadinasi, byloje esančių duomenų neatitinka teismo išvada bei pareiškėjo argumentai dėl grėsmės želdinių ir privačių asmenų turtui.

16.7. Teismas, padaręs nepagrįstą išvadą, kad GVTNTĮ įpareigoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą tiesti kelio juostoje, neįvertino aplinkybės, jog kiti teisės aktai tą daryti draudžia. Pareiškėjo inžineriniai tinklai projektuojami gyvenamojoje teritorijoje, todėl šiuo atveju KTR 1.01:2008 nuostatos netaikomos, o STR 2.06.04:2014 ginčo teisinių santykių nereglamentuoja, reikalavimų inžineriniams tinklas valstybinės reikmės kelio juostoje ar gretimybėje nenumato. Sprendimo teisėtumas turėjo būti vertinamas tik viešai paskelbtų standartizuotų prisijungimo sąlygų, Taisyklių BT ITK 09 ir šalių sudarytos nuolatinio pobūdžio Sutarties nuostatų kontekste. Pareiškėjas neįrodė, o ir teismas nenustatė aplinkybių, kad skundžiamas Sprendimas prieštarautų nurodytiems dokumentams ir teisės aktams.

16.8. Teismas, akcentuodamas, kad darbai nebūtų atliekami po kelio važiuojamąja dalimi, nevertino Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatytos kelio sampratos. Teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų apie valstybinės reikšmės kelių, kaip išimtinės nuosavybės teise valstybei priklausančio ir iš civilinės apyvartos išimto turto, statuso ypatumus. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad valstybinės reikšmės kelias – tai nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra, todėl viešasis interesas dėl saugių eismo sąlygų, kelių tinklo plėtros sąlygų ir galimybių šiuo atveju dominuoja. Taip pat yra svarbu ne tik dabartinės eismo sąlygos valstybinės reikšmės kelyje, bet ir galimybė ateityje vykdyti esamų kelių tinklo plėtrą, o šiam tikslui yra svarbu, kad kelio žemės sklypas nebūtų apsunkintas.

17. Pareiškėjas UAB „Varėnos vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo AB „Via Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo tiek skundo argumentus, tiek atsakovo atsikirtimus į skundą bei atliko ginčui aktualaus teisinio reguliavimo analizę. Vien tai, kad atsakovui nepatinka galutinis bylos išsprendimo rezultatas, nereiškia, jog teismas netinkamai ištyrė bylos nagrinėjimo pagrindą sudarančias aplinkybės ir (ar) netinkamai pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą.

18.2. Atsakovo paskelbtų standartizuotų prisijungimo sąlygų ir Taisyklių BT ITK 09 nuostatos tiek, kiek jos susijusios su nagrinėjamu ginču (norint tiesti projektuojamus vandentiekio tinklus reikalaujama pradžioje gauti gyventojų nesutikimus juos tiesti privačiuose žemės sklypuose) prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – GVTNTĮ 16 straipsnio 19 daliai ir SŽNSĮ 19 straipsnio 3 daliai. Atsakovo nurodoma Sutartis jo pozicijos dėl Sprendimo nepatvirtina, priešingai, Sutarties sąlygos užtikrina, kad, nutiesus Projekte numatytą vandentiekio tinklą, pareiškėjas jo priežiūrą vykdys, jame avarijas šalins, neblogindamas kelių būklės, priežiūros ir plėtros galimybių ir kt. Nors atsakovas teigia, kad teisės aktai draudžia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą tiesti kelio juostoje, tačiau apeliaciniame skunde tokių teisės aktų nenurodo.

18.3. Atsakovas klaidingai teigia, jog valstybinės reikšmės kelių teisinis statusas draudžia jų apsunkinimą ar apribojimą. Pagal Projektą inžineriniai tinklai nėra tiesiami po kelio danga, o tik vienoje vietoje kertamas kelias 90 laipsnių kampu. Dėl pastarosios aplinkybės atsakovo pastabų Projektui nėra, o ginčas kyla tik dėl vandentiekio tiesimo pagal Projektą kelio apsaugos zonoje. Pagal SŽNSĮ 19 straipsnio 1 dalį kelių apsaugos zonose savaime nėra draudžiama tiesti inžinerinius tinklus, tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą reikalinga gauti kelio savininko ar valdytojo pritarimą (derinimą) projektui ar numatomai veiklai. Atsakovas byloje neįrodė, kad Projektas ribotų kelio eksploatavimą ar plėtrą, o vien teorinis teiginys, kad kelias gali būti „apsunkintas“, nėra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Sprendimą grindė argumentais, kurie nėra susiję su SŽNSĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sprendimą panaikino, įpareigojant atsakovą iš naujo nagrinėti Projekto derinimo klausimą.

18.4. Atsakovo reikalavimas pateikti privačių žemės sklypų savininkų nesutikimus leisti tiesti tinklą jų žemės sklype yra nepagrįstas, nes pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalį projektuojamas vandentiekio tinklas negali būti tiesiamas privačiuose žemės sklypuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros tiesimas yra viešojo intereso klausimas, todėl toks tiesimas turi užtikrinti visuomenės interesų apsaugą. Inžineriniai tinklai yra betarpiškai susiję su žeme, todėl Vilniaus g., Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r. sav., nesant kitos valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamos teritorijos, vadovaujantis GVTNTĮ 16 straipsnio 19 dalimi, vandentiekio tinklas teisėtai ir pagrįstai projektuojamas atsakovo patikėjimo teise valdomoje, valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

18.5. Apeliaciniame skunde nurodomas naujas atsikirtimo į skundą argumentas, kuris nebuvo nurodytas nei skundžiamame 2024 m. kovo 20 d. rašte, nei atsakovo atsiliepime į skundą, t. y. kad byloje nebuvo vertinama, ar nėra galimybės inžinerinius tinklus tiesti kitokiu būdu, kitoje vietoje. Pareiškėjo duomenimis, nėra kito būdo ir kitos vietos, kaip tik nutiesti vandentiekio tinklą Vilniaus g., Merkinės mstl., Merkinės sen., Varėnos r. sav., per atsakovo patikėjimo teise valdomą, valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančią žemę.

18.6. Pareiškėjas ėmėsi veiksmų, apklausė žemės sklypų savininkus dėl galimybės nustatyti jų žemės sklypuose vandentiekio tinklo apsaugos zonas, tačiau apklaustieji savininkai nesutiko, kad jų žemės sklypuose atsirastų apribojimai, atitinkamai nesutiko pasirašyti sutikimus. Tiek tiesiant inžinerinius tinklus privačiuose žemės sklypuose, tiek atsakovo nurodytoje kelio žemės sklypo ribose (1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos), pasunkėtų vandentiekio tinklo eksploatavimo sąlygos, ypač avarijų atveju. Būtent dėl tos priežasties teisiniame reguliavime nuo 2014 m. lapkričio 1 d. yra įtvirtintas reikalavimas infrastruktūrą tiesti valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje.

18.7. Atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei teismo posėdžio metu nekvestionavo pareiškėjo skunde nurodytų atstumų, kiek skiriasi atsakovo siūloma trasa nuo Projekte numatytos vietos atkarpos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal atsakovo siūlomą vandentiekio trasos išdėstymą kelio apsaugos zonoje, dalis projektuojamo vandentiekio tinklo apsaugos zona patektų į privačius žemės sklypus, šios aplinkybės atsakovas apeliaciniame skunde neneigia. Nepaisant projektuojamo uždaro tinklų klojimo būdo, vis tiek bus daromos (prie)duobės, bus vykdomi žemės darbai, nors ir ne visu projektuojamo vandentiekio trasos ilgiu. Pastačius vandentiekio tinklą, jį reikės eksploatuoti, todėl, įvykus vandentiekio avarijai, tektų vykdyti žemės kasimo darbus, kur tvoros, gyvatvorės ir tujos išvirstų, jeigu tinklas būtų paklotas 1 m atstumu nuo žemės sklypų ribų. Be to, darbai Projekte numatomi vykdyti uždaru būdu, kad kuo mažiau atsilieptų gyventojų gerovei, nebūtų griaunami esami pėsčiųjų ir dviračių takai, pjaunami medžiai, tuo pačiu išsaugoma ir atsakovo infrastruktūra.

18.8. Atsakovo argumentas, jog valstybė gali riboti infrastruktūros plėtrą vadovaudamasi eismo saugumo principais, yra nepagrįstas – atsakovas nepateikė įrodymų, jog Projektas gali kelti pavojų eismo dalyviams. Vien teorinė galimybė, kad ateityje kelias galėtų būti plečiamas, nėra pakankamas pagrindas teisėtam infrastruktūros plėtros projektui sustabdyti, ypač, kai nėra pateikta jokių realių duomenų ar planavimo dokumentų, patvirtinančių tokią plėtrą. Atsakovo tvirtinimai šiuo aspektu grindžiami prielaidomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis.