Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
1A-193-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42602-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
D. S.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Kategorijos
Byla Nr. 1A-193-1020/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42602-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.11; 1.1.10.1.; 2.4.6.4.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Aleno Piesliako, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,nuteistojo D. S. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame apeliacinės instancijos teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio (patikslinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi), kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. S. nustatyta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. S. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

D. S. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. liepos 31 d. apie 01.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. K. į nosį, taip šiam padarė žaizdą su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, dviejų priekinių viršutinių dantų vainikų dalinius lūžius, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, E. K. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokiais veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir skirti jam bausmės vykdymo atidėjimą vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., bei skirti didesnį kiekį neatlygintinų darbų valandų skaičių, išdirbant sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Skunde nurodoma, kad jis padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl vien ta aplinkybė, jog jis buvo lygtinai paleistas, neatlikęs vienerių metų 3 mėnesių 15 dienų bausmės, negali būti pakankamu pagrindu nustatyti jam trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, su įpareigojimu nurodytomis valandomis būti namuose. Pažymi, jog jis savo kaltę pripažino ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant teisme, dėl savo veiksmų labai gailisi ir išgyvena, nukentėjusiajam bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino žalą. Apelianto teigimu, toks elgesys teismų praktikoje vertinamas ypač teigiamai ir pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. D. S. atkreipia dėmesį į tai, kad teismo procesas dėl jo prisipažinimo ir aktyvių veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, laikantis ekonomiškumo principo, buvo nagrinėjamas sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka. Tai, apelianto manymu, leidžia teigti, jog bausmės vykdymo atidėjimas trejiems metams neatitinka jo aktyvių veiksmų proceso metu.Apelianto teigimu, apylinkės teismas neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumos (visiškai pripažino savo kaltę) ir jo elgesio šeimoje bei visuomenėje po nusikalstamos veikos padarymo (inicijavo žalos atlyginimą nukentėjusiajam). Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas suprato savo neigiamą poveikį visuomenei ir pasimokė iš savo veiksmų. Be to, apeliantas 2016 m. spalio 4 d. įsteigė bendrovę MB „A“. Tai leidžia teigti, jog jis, po veikos padarymo, rimtai žiūri į gyvenimą, siekia plėtoti verslą, kurti naujas darbo vietas bei mokėti mokesčius valstybei. Todėl sprendimas, skirti jam trejų metų bausmės vykdymo atidėjimo terminą, nėra tikslingas. Juo ne tik, kad nebūtų pasiektas norimas auklėjimo rezultatas, bet būtų pakenkta ir verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui. Apeliantas pažymi, kad jis 2016 m. birželio mėnesį susižadėjo su savo mergina. Taigi jis siekia sukurti šeimą ir ją visomis išgalėmis aprūpinti, todėl, nepakeičiant teismo nuosprendžio dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, būtų pakenkta būsimai apelianto šeimai, nes toks bausmės vykdymo atidėjimo terminas įtakotų vestuvių datą bei šeimos pagausėjimą. Skunde nurodoma, kad jis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nuosprendį realiai atliko 9 mėnesius ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas teigia, jog jis ateityje stengsis nenusižengti įstatymams, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, būtų tikslinga bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki vienerių metų su įpareigojimu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ir skirti didesnį kiekį nemokamų darbų.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu netinkamai išspręstų bausmių bendrinimo klausimų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo nėra skundžiamas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia, todėl plačiau apie tai apeliacinės instancijos teismo sprendime nepasisakoma.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino

Byloje ginčas keliamas dėl BK 75 straipsnio taikymo. Apelianto teigimu, jo atžvilgiu nustatytas trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra neproporcingai ilgas, palyginus jį su jo padarytais nusikalstamais veiksmais ir su bausmės vykdymu atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, daro išvadą, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo paskirta per griežta bausmė ir per ilgas ar neproporcingas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tai, kad yra net dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, į šias aplinkybes atsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, motyvus, D. S. charakterizuojančias aplinkybes ir konstatavo, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti apelianto atžvilgiu paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjus maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų laikotarpiui, įpareigojant D. S. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 75 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas, esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, D. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu.Taigi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad D. S. resocializacija nagrinėjamu atveju dar galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nustatant maksimalų įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, jog baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Nustatant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, vertinamas inkriminuoto nusikaltimo pobūdis, padarymo aplinkybės bei kaltininką charakterizuojančios aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-150/2016). Kaip jau minėta, D. S., būdamas teistas už sunkaus nusikaltimo padarymą – didelės vertės svetimo turto pagrobimą, jam parodyto pasitikėjimo nepateisino – lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu įžūliais veiksmais ir vėl nusikalto – sutrikdė viešąją tvarką. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos rodo jo nepagarbą teisės saugomoms vertybėms, kitam žmogui bei visuomenei, net ir po to, kai jis būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, bet neatlikęs visos bausmės, buvo atleistas nuo likusio laisvės atėmimo bausmės atlikimo su sąlyga, jog jis pakeis savo ankstesnį elgesį, laikysis teisės normų ir nedarys nusikalstamų veikų. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką D. S. padarė 2015 m. liepos 31 d., t. y. netrukus po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas svarstė klausimą dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus kreipimosi į teismą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo nuteistajam. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 gegužės 14 d. nutartimi probacijos tarnybos kreipimosi netenkino, iš nutarties ir D. S. paaiškinimų teisme matyti, kad jis buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas ir buvo probacijos tarnybos įspėtas. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė jau ne pirmą kartą nepateisindamas jam išreikšto pasitikėjimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą. Esant šioms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo dar labiau trumpinti paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino, net ir turint omenyje apelianto prašymą padidinti paskirtų išdirbti sveikatos priežiūros ir kitose panašiose įstaigose valandų skaičių. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš bausmės tikslų yra ne tik nubausti kaltininką, tačiau ir kontroliuoti jo elgesį taip, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių bei taptų pilnaverčiu visuomenės nariu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-150/2016). Padidinus paskirtų išdirbti valandų skaičių ir sumažinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, valstybė trumpesnį laiką turėtų galimybę kontroliuoti nuteistojo elgesį, todėl toks sprendimas nagrinėjamoje situacijoje, turint omenyje anksčiau padarytus pažeidimus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, būtų aiškiai neteisingas ir pažeistų visuomenės interesus (visuomenei nagrinėjamu atveju svarbiau užtikrinti pozityvų nuteistojo elgesį ir jo elgesio korekcijas ilgesnėje perspektyvoje siekiant jo resocializacijos, nei priversti nuteistąjį išdirbti šiek tiek daugiau valandų). Nors D. S. nurodo, kad jam nustatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas trejiems metams pakenks jo kuriamam verslui ir būsimai šeimai, tačiau nenurodo jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šį jo apeliacinio skundo argumentą. Tokie apelianto teiginiai yra atmestini kaip deklaratyvūs, be to, jais asmeniniai nuteistojo interesai iškeliami aukščiau nei teismo jau aptarti visuomenės ir valstybės interesai. Pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat niekaip negali įtakoti D. S. darbo ar asmeninių santykių. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog bausmės vykdymo atidėjimas savo esme kur kas mažiau varžo asmens teisinę padėtį nei realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas. Taigi nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys šiuo atveju patvirtina, kad, vadovaujantis BK 75 straipsniu, tik atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam laikotarpiui – trejiems metams, su pirmosios instancijos teismo parinktais ir nustatytais įpareigojimais, gali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Dėl teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės

Bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjusi teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu, patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pažeidė bausmių bendrinimo taisykles.BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, vadovaujantis šiuo straipsniu, bausmės bendrinamos tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Skirdamas subendrintą bausmę teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.Kaip jau minėta, D. S. nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, t. y. neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl D. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme turėjo būti bendrinama vadovaujantis ne BK 63 straipsniu, o BK 64 straipsnyje numatyta tvarka.Be to, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, bei nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė pilno bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau nustatydamas galutinę bausmę pridėjo ne visą paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę, bet jos dalį. BK 64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog D. S. iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos lygtinai buvo paleistas neatlikęs vienerių metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės (b. l. 88-89). Todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, D. S. nustatydamas galutinę dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidedant trejiems metams bei nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus. Todėl skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu, nekeičiant galutinės nustatytos bausmės dydžio.Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendis dalyje dėl paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, įvertinant ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi ištaisytus rašymo apsirikimus, dėl paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti:

D. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyti galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį, taip pat ir nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo bei pirmosios instancijos teismo paskirtų įpareigojimų, palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva KazlauskienėAlenas PiesliakasErnestas Rimšelis