Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-666-791/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
1-666-791/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
G. A. A.
Nukentėjusysis
V. G., M. D., I. J., J. L., S. B. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-666-791/2019Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01453-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant E. B.,dalyvaujant prokurorei L. M. – V.,kaltinamojo G. A. A. gynėjui advokatui D. R.,nukentėjusiesiems V. G., M. D., I. J., J. L., S. B. K.,civilinio atsakovo draudimo kompanijos "(duomenys neskelbtini)" atstovui advokatui D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Bulgarijos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. A. A. 2011 m. gruodžio 17 d. apie 9 val. 50 min. kelio Alytus – Simnas – Kalvarija 22 kilometre, vairuodamas transporto priemonę - vilkiką "Volvo FM", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 88-3530 redakcija) 9 ir 133 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu maršrutiniu mikroautobusu "Mercedes Benz", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. R., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso keleivei nukentėjusiajai J. L. dėl suardžiusių dubens kaulų vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų sunkiai sutrikdė sveikatą, mikroautobuso vairuotojui nukentėjusiajam V. R. dėl dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio skersinio, skeveldrinio, intrasąnarinio lūžimo bei dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, mikroautobuso keleivei nukentėjusiajai I. J. dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, kairės gūžduobės intrasąnarinio lūžimo bei kryžkaulio intrasąnarinio lūžimo kairėje, nesunkiai sutrikdė sveikatą, mikroautobuso keleivei nukentėjusiajai O. Ž. dėl kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimų, nesunkiai sutrikdė sveikatą, mikroautobuso keleivei nukentėjusiajai V. J. dėl krūtininio VIII stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveiktą, mikroautobuso keleiviui nukentėjusiajam V. G. dėl muštinės žaizdos galvos kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdė sveikatą, mikroautobuso keleivei nukentėjusiajai S. B. K. dėl veido dešinės pusės sumušimo, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste nežymiai sutrikdė sveikatą, mikroautobuso keleivei nukentėjusiajai M. D. dėl daugybinių kūno sumušimų (krūtinės srities, juosmens srities, abiejų kelių srities) muštinės žaizdos kairiame kelyje, nežymiai sutrikdė sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. A. A., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad jis dirba olandų įmonėje "(duomenys neskelbtini)", vairuotoju. Nuolatos važinėja reisu Vokietija - Maskva. 2011 m. gruodžio 17 d. apie 09 val. 50 min. jis važiavo iš Maskvos į Lenkiją, vairavo firmos automobilį "Volvo FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Schmitz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo vairuojamas krovininis automobilis buvo be krovinio. Jis važiavo keliu Alytus - Simnas - Kalvarija nuo Alytaus miesto, maždaug 60-70 km/h greičiu. Važiavo neprisisegęs saugos diržo, būdamas blaivus. Tuo metu lijo, asfalto danga buvo šlapia. Važiuodamas minėtu keliu, pajautė, kad vienu momentu paslydo jo vairuojamo automobilio priekaba. Tada jis pamėgino suvaldyti savo automobilį pasukdamas vairą ir truputėlį ją stabdydamas, tačiau turbūt buvo per vėlu, ir jo vairuojamas automobilis išvažiavo į dešinę pusę, tai yra į priešpriešinio eismo juostą. Nors jis stengėsi išvengti šio išvažiavimo, tačiau jam nepavyko. Pamatė priešinga eismo juosta tiesiai atvažiuojantį baltos spalvos mikroautobusiuką ir per kelias sekundes su juo susidūrė. Tai yra jis savo vairuojamos automobilio kabinos dešiniu šonu trenkėsi į mikroautobuso priekį. Kas vyko po smūgio, jis nieko neprisimena. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Jis neprisimena, ar kelyje buvo vingis, ar kelias buvo tiesus. Su krovininiais automobiliais važinėja 16 metų, tačiau didelių avarijų neturėjęs (5 t., b.l. 4 – 5).

Papildomai apklaustas Bulgarijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų G. A. A. atsisakė duoti parodymus (5 t., b.l. 25-26).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. spalio 14 d. Alytaus apylinkės teisme gauto G. A. A. prašymo (7 t., b.l. 113) matyti, kad kaltinamasis patvirtino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Nukentėjusysis V. G. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. vyko į Alytų maršrutiniu mikroautobusu „Mersedes“. Jis mikroautobuse atsisėdo gale. Pajuti smūgį, po smūgio mikroautobusas nuvažiavo į griovį. Išlipęs iš autobuso, pajuto, kad iš galvos bėga kraujas. Krovininis vilkikas stovėjo viduryje kelio, pasisukęs kampu. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę. Suteikus medicininę pagalbą, buvo išleistas gydytis į namus. Jam žalą atlygino draudimo kompanija, todėl daugiau pretenzijų nereiškė.

Nukentėjusioji M. D. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. kartu su savo dukra J. L. ir anūku R. L. Simne įsėdo į maršrutinį mikroautobusą. Ji su dukra atsisėdo ant galinės autobuso sėdynės kairėje pusėje. Jos dukra sėdėjo prie lango. Jiems kažkiek pavažiavus už Simno, ji išgirdo stiprų trenksmą. Kas vyko toliau, nieko neprisimena. Sąmonę atgavo, kai ją vedė į greitosios pagalbos automobilį. Tada ji pajautė stiprų skausmą visame kūne. Jos dukrą taip pat išvežė į ligoninę. Jos anūkas R. L. šio eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, tik sumušimus, pas gydytojus nesikreipė. Jos dukra J. L. buvo gydoma ligoninėje, o ją po apžiūros paleido į namus. Draudimo kompanija "Ergo" jai atlygino 200 litų neturtinę žalą. Dėl per įvykusį eismo įvykį patirtų sužalojimų jai buvo kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas dėl stipraus kūno sumušimo, tačiau avarijos pasekmes jaučia iki šiol. Iki avarijos jos stuburas buvo operuotas 3 kartus, todėl nuo patirtų stiprių sumušimų buvo pažeisti stuburo slanksteliai, jaučia stiprus skausmus. Dėl bendros sveikatos būklės jai negalima atlikti stuburo operacijos, kad sumažinti fizinį skausmą. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota jos dukra J. L., todėl ji rūpinasi dukra ir jos nepilnamečiu sūnumi. Dėl 2011 m. gruodžio 17 d. įvykusio eismo įvykio, jos šeima patyrė didelius išgyvenimus, tiek fizinius, tiek dvasinius. Ji būdama senyvo amžiaus ir turėdama didelį specialių poreikių lygį turėjo rūpintis ilgai vaikščioti negalinčia dukra J. L., jos sūnumi, savo sveikata, būti stipri ir nepalūžti. Ji dėl įvykusio eismo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 eurų suma, kurią prašo priteisti.

Nukentėjusioji I. J. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. iš Lazdijų mikroautobusu vyko į Alytų. Simno miestelyje įlipo daugiau žmonių. Pavažiavus už Simno, ties Angininkais, pamatė, kad iš priekio atvažiuoja vilkikas, o vilkiko priekaba važiavo tiesiai į jų autobusą. Tuo metu ji kalbėjo telefonu. Labai išsigando, telefonas iškrito iš rankų. Po smūgio nieko neprisimena. Kai atgavo sąmonę, mikroautobuso vairuotojas buvo prispaustas, jis rėkė iš skausmo, aplinkui buvo chaosas. Ji pajuto stiprius skausmus. Bijojo pajudėti. Atvažiavo gelbėtojai, kurie ją išnešė su neštuvais. Buvo lūžęs stuburo slankstelis, gaktikaulis, dubens kaulai ir kryžkaulis. Ilgai buvo gydyta ligoninėje ir reabilitacijoje. Pusę metų gulėjo varlės pozoje. Gydymas truko apie metus laiko. Sveikatos pasekmes jaučia ir šiai dienai. Ikiteisminio tyrimo metu reiškė 200 000 litų ieškinį, kas atitinka 57 924 eurų sumą. Ieškinį mažina iki 20 000 eurų neturtinės žalos. Prašo priteisti jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai. "Ergo draudimas" jai atlygino gydymo metu patirtas išlaidas - 3118 litų.

Nukentėjusioji J. L. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. ji kartu su sūnumi R. L. ir motina M. D. iš Simno sustojimo važiavo maršrutiniu autobusu Lazdijai – Simnas - Kaunas į Kauną. Ji sėdėjo mikroautobuso pačiame gale ant galinės sėdynės kairėje pusėje prie lango. Šalia jos sėdėjo jos motina, o šalia mamos sūnus R. L. Tą dieną lijo, buvo šlapia kelio danga. Ties Angininkais mikroautobusą kažkaip sumėtė. Autobusas čiuožė. Ji su sėdyne atsitrenkė į priekyje esančią sėdynę. Pajuto smūgį. Atsibudusi, pajuto, kad guli lauke, šalia mikroautobuso kairio rato, jautė stiprius skausmus. Aplinkui visi šaukė, buvo chaosas. Atvyko gelbėtojai ir medicininė pagalba. Ją kartu su bulgaru vairuotoju išvežė į ligoninę. Buvo lūžę dubens kaulai. Atsirado vidinis kraujavimas, buvo operuota. Po mėnesio operavo kairę koją. Dubuo buvo visas sutraiškytas. Tik po metų pradėjo vaikščioti savarankiškai. Draudimo įmonė „Ergo“ atlygino apie 3406 litų žalos. Papildomai ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 20 000 litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kas sudaro 5 792, 4 eurų. Ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji S. B. K. teisme parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. mikroautobusu iš Simno vyko į Alytų. Sėdėjo mikroautobuse apie vidurį. Nematė iš priekio atvažiuojančio vilkiko. Pajuto smūgį, kurio metu susitrenkė galvą. Buvo nuvežta į ligoninę, lūžų nenustatė. Draudimo įmonė sumokėjo 170 litų. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis V. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad jis dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotoju - konduktoriumi. 2011 m. gruodžio 17 d. jis dirbo ir važiavo maršrutu Lazdijai – Alytus - Kaunas. Vairavo mikroautobusą "Mercedes Benz", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo blaivus. Tuo metu jo vairuojamame mikroautobuse važiavo apie 12 keleivių. Apie 9 val. 50 min. jis važiavo apie 55 km/h greičiu, nuo Simno link Alytaus, ties Angininkais esančiu posūkiu pamatė priešais atvažiuojantį krovininį automobilį. Krovininio automobilio priekabą pradėjo nešti skersai kelio į jo važiavimo juostą. Matė, kad krovininio automobilio vairuotojas vairuojamą transporto priemonę mėgino išlyginti, tačiau išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir trenkėsi krovininio automobilio priekiu į jo vairuojamo mikroautobuso priekinį kairį kampą. Po smūgio jo vairuojamas mikroautobusas nuvažiavo į dešinėje pusėje esantį griovį, nevirto. Atsisukęs paklausė keleivių, ar vis sveiki ir gyvi. Kas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus, jis nežino. Atvykus medikams, jį išvežė į Alytaus ligoninę, kur suteikus pagalbą jį išleido gydytis į namus. Draudimo kompanija "Ergo" jam atlygino 1200 litų neturtinę žalą. Dėl patirtos žalos jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., 182-184).

Nukentėjusioji V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. apie 09 val. 15 min. ji iš Lazdijų autobusų parko išvažiavo maršrutiniu mikroautobusu į Alytų. Kartu su ja važiavo jos dukra I. J.. Jos atsisėdo kairėje pusėje prieš paskutinėje sėdynėje. Jos dukra sėdėjo prie lango, o ji- prie išėjimo tako. Prisimena, kad buvo nuvažiavę jau už Simno, kai išgirdo kaip nusikeikė autobuso vairuotojas ir sušuko: "Dabar jau bus". Nuo šio momento daugiau nieko neatsimena, nematė, kas įvyko. Tik po kurio laiko išgirdo, kaip žmonės pradėjo šaukti, kad liptų greičiau iš mikroautobuso, nes gali užsidegti. Tada ji kažkaip su dukra išlipo, lauke pamatė, kad mikroautobusas susidūrė su vilkiku. Ji į Alytaus ligoninę nevažiavo, sulaukė giminaitės, kuri nevežė ją į Lazdijų ligoninę, kur ji stacionariai buvo gydoma 6 dienas. Dukra eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, į medikus nesikreipė. Draudimo kompanija "Ergo" atlygino neturtinę žalą. Ji per 2011 gruodžio 17 d. įvykusį eismo įvykį patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jai buvo diagnozuota krūtininio VIII stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas, kairės akies vokų ir pojunginė kraujosruvos, lengvos formos trauminė galvos liga. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, ji šią savo teisę supranta, tačiau civilinio ieškinio nereiškia. Jai draudimo kompanija "Ergo" yra atlyginusi patirtą žalą, ji jokių pretenzijų eismo įvykio kaltininkui neturi. Ji 15 metų gyvena Airijoje, todėl prašo remtis jos duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, į teismo posėdžius neturės galimybės atvykti (1 t., b.l. 188-191, 2 t., b.l. 3-5).

Nukentėjusioji O. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, parodė, kad 2011 m. gruodžio 17 d. apie 09 val. 00 min. Giluičių stotelėje įlipo į maršrutinį mikroautobusą ir važiavo į Alytų, ji atsisėdo dešinėje pusėje, tačiau negali pasakyti kurioje sėdynėje. Pravažiavus Mergalaukio kaimą, netoli Angininkų įvyko eismo įvykis, tačiau ji nieko papasakoti negali, nes nieko neprisimena. Tik prisimena, kad žentas ją atvežė į Alytaus ligoninę, kur ją apžiūrėjo, suteikė medicininę pagalbą, sugipsavo ir išleido į namus. Draudimo kompanija jai atlygino 1988,52 lt už patirtą žalą. Daugiau pretenzijų eismo įvykio kaltininkui neturi, ateityje neturės, civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b.l. 15-17).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 4,8 m nuo priekinio kairio rato iki važiuojamosios kelio dalies, galinis kairės pusės rato 8,1 m iki važiuojamosios dalies krašto. Priekinės kairės pusės ratas 18,2 m iki kelio ženklo Nr. 624. Automobilis "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės ratas prie pat kelio ženklo Nr. 624, priekinis dešinys ratas 3 m iki važiuojamosios dalies krašto, priekinis kairės pusės ratas 2 m iki važiuojamosios dalies krašto (1 t., b.l. 74-75).

Iš 2011-12-17 transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuoti vilkiko "Volvo FH", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimai, tai yra apgadintas priekinis stiklas, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės priekinės durys, kairės pusės posūkio žibintas, kairės pusės durys, kuro bakas (1 t., b.l. 84-85).

Iš 2011-12-17 transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuota puspriekabės "SCHMITZ Cargobull", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta kairė puspriekabės pusė (1 t., b.l. 86-87).

Iš 2011-12-17 transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuotas mikroautobuso "Mercedes Benz 312", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas mikroautobuso kėbulas (1 t., b.l. 88-89).

Iš 2011-12-17 vairuotojo G. A. A. asmens blaivumo testo matyti, kad kaltinamasis įvykio metu vairavo transporto priemonę, būdamas blaivus (1 t., b.l. 90).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1020/11( 06) patvirtina, kad V. G. dėl muštinės žaizdos galvos kairėje pusėje ir kairėje blauzdoje nežymiai sutrikdyta sveikatą. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales (2 t., b.l. 122-124).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 1019/11( 06) matyti, kad V. R. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio skersinis, skeveldrinis, intrasąnarinis lūžimas bei dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas nes dėl dešinio stipinkaulio apatinio trečdalio skersinio, skeveldrinio, intrasąnarinio lūžimo bei dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui (2 t., b.l. 126 - 128).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1021/11( 06), kurioje konstatuota, kad I. J. dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, kairės gūžduobės intrasąnarinio lūžimo bei kryžkaulio intrasąnarinio lūžimo kairėje, nesunkiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales. ( 2 t., b.l. 130-132).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1022/11( 06), kurioje konstatuota, kad S. B. K. dėl veido dešinės pusės sumušimo, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste nežymiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales. ( 2 t., b.l. 146-148).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1023/11( 06), kurioje konstatuota, kad J. L. nustatytas kairio kryžkaulio klubikaulio sąnario lūžimas, kairio gaktikaulio viršutinės šakos skeveldrinis lūžimas, kairio sėdynkaulio lūžimas. Dėl suardžiusių dubens kaulų vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų sunkiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales (2 t., b.l. 150-154).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1024/11( 06), kurioje konstatuota, kad M. D. dėl kliniškai nustatytų daugybinių kūno sumušimų: krūtinės srities, juosmens srities, abiejų kelių srities, muštinės žaizdos kairiame kelyje, dėl ko nežymiai sutrikdyta sveikata. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales (2 t., b.l. 163-165).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1025/11( 06), kurioje konstatuota, kad O. Ž. nustatyti kairio raktikaulio lūžimas, kairės pusės IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Dėl kairio raktikaulio lūžimo, kairės pusės IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimų sveikatą sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui, tai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales (2 t., b.l. 167 - 169).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 1026/11( 06), kurioje konstatuota, kad V. J. kliniškai nustatyta krūtininio VIII stuburo slankstelio suspaustinis lūžimas, kairės akies vokų ir pojunginė kraujosruva, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga. Dėl krūtininio VIII stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui, tai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu, atsitrenkiant į autobuso salono detales (2 t., b.l. 171- 173).

Darbo sutartis patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu pagal 2010 m. balandžio 6 d. darbo sutartį dirbo ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, krovininio automobilio vairuotoju (4 t., b.l. 104-107, 118).

Draudimo dokumentai patvirtina, kad transporto priemonė - vilkikas "Volvo FM", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), drausti draudimo bendrovėje "(duomenys neskelbtini)" (1 t., b.l. 96 – 98).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina G. A. A. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kelių eismo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai; Taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Kaltinamasis G. A. A. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvo nepakankamai atidus ir atsargus, vairuodamas transporto priemonę - vilkiką "Volvo FM", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu maršrutiniu mikroautobusu "Mercedes Benz", dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajai J. L. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kitiems nukentėjusiesiems – nesunkūs ir nežymūs sveikatos sutrikdymai. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo G. A. A. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis, tai yra nukentėjusiajai J. L. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo G. A. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji M. D. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 179). Nukentėjusioji I. J. ieškiniu prašo priteisti 57 924 eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir 2000 litų (579,24 eurų) advokato išlaidų (1 t., b.l. 146-148, 153-154). Bylos nagrinėjimo metu ieškinio sumą sumažino iki 20000 eurų neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusioji J. L. ieškiniu prašo priteisti 5 792, 40 eurų neturtinės žalos (1 t., b.l. 120-121, 137). Civilinis ieškovas Viešoji įstaiga Alytaus poliklinika prašo priteisti 125,56 eurų turtinės žalos už kaltinamojo gydymąsi (2 t., b.l. 36-38).

Kaltinamasis G. A. A. įvykio metu dirbo Ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė vilkikas "Volvo FM", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), drausta draudimo kompanijos "(duomenys neskelbtini)", kurios buveinės adresas yra Vokietijos Respublikoje.

Iš ADB „Ergo Lietuva“ pateiktų duomenų matyti, kad dėl 2011 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio M. D. išmokėjo 200 litų neturtinės žalos, V. R. 1 200 Litų (347,54 eurų) neturtinės žalos, J. L. 3 405,38 litų (986,27 eurų) neturtinės žalos, kelionės išlaidų, gydymo išlaidų, O. Ž. 1 988,52 litų (575,92 eurų) neturtinės žalos, kelionės išlaidų, gydymo išlaidų, V. J. 2 334,14 litų neturtinės žalos ir kitų išlaidų, 3 114 eurų negautų pajamų, 250 litų kitų išlaidų, viso 5 698,14 litų (1 650,30 eurų), I. J. 3 188,47 litų (923,44 eurų) neturtinės žalos, gydymosi išlaidų, negautų pajamų, V. G. 328 litų (95 eurus) neturtinės žalos ir negautų pajamų (4 t., b.l. 165, 7 t., b.l. 121, 122, 123, 124, 125, 126, 127, 128). Taip pat išmokėjo išmokas Vilniaus teritorinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (7 t., b.l. 131, 132, 133, 134-135).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo draudimo kompanijos "(duomenys neskelbtini)", kurios buveinė yra Vokietijos Respublikoje. Kaltinamasis G. A. A. įvykio metu dirbo Ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra Bulgarijos Respublikoje. Pagal formuojamą praktiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Toliau – Draudimo įstatymas) 16 straipsnio 1 dalimi, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šios nuostatos atitinka 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (reglamentas „Roma II“) 4 straipsniu kuriamą teisinį reglamentavimą, kad žalos atlyginimo prievolei taikoma valstybės, kurioje atsirado žala, teisė. Šiuo atveju prievolei išmokėti draudimo išmoką dėl žalos, padarytos atsakingo už žalą asmens, taikoma Lietuvos teisė. Pagal Draudimo įstatymo 13 straipsnio 1, 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, galiojusiame įvykio metu, nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų ar 8632 Lt dėl neturtinės žalos). Kaip matyti iš ADB „Ergo Lietuva“ pateiktų duomenų, Ergo Insurance Se Lietuvos filialas, kaip draudimo bendrovės "(duomenys neskelbtini)" atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje, atlygino nukentėjusiesiems Draudimo įstatyme numatytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą 2500 eurų ribose, todėl ieškiniai draudimo bendrovės "(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu atmestini. Nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo Ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) teisėto valdytojo (CK 6.270 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis G. A. A. didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) valdė dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), todėl kaltinamasis G. A. A. nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007), todėl kaltinamojo G. A. A. atžvilgiu nukentėjusiųjų ieškiniai atmestini.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausias teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, gilius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinį sukrėtimą, pergyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo veiksmai, valdant didesnio pavojaus šaltinį, jo padarytas nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą. Jų sveikata buvo sutrikdyta dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaltinamojo padaryti eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs. Sveikatos sutrikdymas nukentėjusiesiems buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Taigi teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo neatsargumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto sutrikdymo masto sunkumą. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nukentėjusiajai J. L. dėl suardžiusių dubens kaulų vientisumą daugybinių dubens kaulų lūžimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajai I. J. dėl kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, kairės gūžduobės intrasąnarinio lūžimo bei kryžkaulio intrasąnarinio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajai M. D. dėl daugybinių kūno sumušimų (krūtinės srities, juosmens srities, abiejų kelių srities) muštinės žaizdos kairiame kelyje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusiosios J. L. ir I. J. ilgai buvo gydomos ligoninėje, reabilitacijoje, iškentė operacijas. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios J. L. ir I. J. įvykio pasekmes jaučia ir šiuo metu, po įvykio praėjus beveik aštuoneriems metams. J. L. prašoma 5 792,40 eurų suma visiškai atitinka CK 6.250 straipsnyje numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl pilnai priteistina. I. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį 200 000 litų, kas atitinka 57 924 eurų sumą, turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teisme ieškinio sumą I. J. sumažino iki 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teismas mano, kad prašoma suma neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusiajai I. J. pagal specialisto išvadą yra nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas (2 t., b.l. 130 – 132). Iš Ergo Insurance Se Lietuvos filialo duomenų (7 t., b.l. 134 -135) matyti, kad 2014 m. liepos 7 d. nustatant I. J. darbingumo lygį, konstatuota, kad 2011 m. gruodžio 17 d. eismo įvykio traumos padariniai yra gretutinė diagnozė, o jau prieš įvykį nukentėjusiajai buvo nustatyta juosmeninės stuburo dalies susirgimai, dėl ko Valstybiniam socialinio draudimo fondui padaryta žala buvo mažintina 50 procentų. Nustatant nukentėjusiajai I. J. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės buvo nesunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, todėl neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai mažintinas iki 5 000 eurų. Nukentėjusiajai M. D. dėl daugybinių kūno sumušimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b.l. 163 – 165). Iš nukentėjusiosios M. D. paaiškinimų matyti, kad didžiausius išgyvenimus ir nepatogumus nukentėjusioji patyrė, kadangi šio įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta jos dukters J. L. sveikata, ko pasėkoje ji turėjo slaugyti dukterį, rūpintis neįgaliu anūku. Dėl šio įvykio patyrė didelius nepatogumus. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios M. D. paaiškinimus, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, pasekmes, teismas nukentėjusiosios M. D. patirtus išgyvenimus vertina 2 000 eurų suma.

Nukentėjusieji ieškinius pareiškė ikiteisminio tyrimo metu, jie yra sudedamoji baudžiamosios bylos dalis, ikiteisminis tyrimas truko nuo 2011 m. gruodžio 17 d. iki bylos perdavimo į teismą, tai yra iki 2019 m. birželio 10 d., todėl ieškinio senatis žalos priteisimui šiuo atveju negali būti taikoma.

Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinys dėl 125,56 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kadangi iš sąskaitos faktūros matyti, kad ligoninei padaryti nuostoliai susiję su pačiam kaltinamajam G. A. A. ligoninės suteiktomis medicininėmis paslaugomis (2 t., b.l. 36, 37), todėl negali būti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo objektu.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. J. naudojosi teisine advokato pagalba. Pateikti duomenys patvirtina, kad I. J. už atstovavimą baudžiamojoje byloje sumokėjo 2000 litų, kas atitinka 579,24 eurų sumą (7 t., b.l. 82-86). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad advokatui sumokėtos išlaidos susijusios tik su ieškinio paruošimu, nukentėjusioji I. J. teisme dalyvavo, nesinaudodama advokato paslaugomis, todėl priteistinos išlaidos mažintinos iki 300 eurų, kurios priteistinos iš kaltinamojo.

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), tačiau veikos pasekmės yra sunkios – dėl kaltinamojo nerūpestingumo buvo sužaloti aštuoni žmonės, tame tarpe nukentėjusiosios J. L. sveikata sutrikdyta sunkiai. Praeityje kaltinamasis neteistas, nėra jokių kitų neigiamai jį charakterizuojamų duomenų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaip pirmą kartą teisiamam, kaltinamajam G. A. A. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Nustatant baudos dydį, taikoma BK 47 straipsnio redakcija (2011 m. balandžio 21 d. įstatymas Nr. XI-1350), galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, pagal kurią už neatsargų nusikaltimą numatytas baudos dydis iki 75 MGL, baudos minimumas šiuo įstatymu nebuvo reglamentuojamas (BK 47 straipsnio 5 dalis). Taip pat taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2011 m. gruodžio 17 d., galiojęs Minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydis – 130 litų, kas atitinka 37,66 eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio, tai yra 1 129,78 eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 78 ct), baudą.

Įpareigoti G. A. A. paskirtą baudą sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą.

Priteisti iš civilinio atsakovo Ribotos atsakomybės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) nukentėjusiajai J. L. 5 792, 40 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiajai I. J. 5 000 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiajai M. D. 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinius G. A. A. ir draudimo bendrovės "(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu atmesti.

Viešosios įstaigos Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš G. A. A. nukentėjusiajai I. J. 300 eurų turėtoms advokato išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o G. A. A. nuo nuosprendžio vertimo į bulgarų kalbą išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Dapkevičienė