Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vida Ambrizaitei-Bartninkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams N. P., V. P., V. V., V. P., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, R. M., G. V., dėl teisės įteisinti atliktus paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2017 m. vasario 2 d. ieškiniu prašė pripažinti, kad A. B. turi teisę įteisinti pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A3p, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016-04-04 Stogo, pastogės ir rūsio patalpų paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be bendrasavininkų N. P., V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje bei dublike nurodyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A3p, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2004-2005 m. atliko paprastojo remonto darbus, kurie apėmė stogo dangos keitimą, laikančiųjų konstrukcijų atnaujinimą, suirusių kaminų permūrijimą, apskardinimo darbų atlikimą, stogo apšiltinimą, dalies pastogės patalpų įrengimą ir kt. Ieškovas dėl šių darbų atlikimo yra gavęs bendraturtės Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą, tačiau kitų bendraturčių rašytinių sutikimų neturi. Bendraturčiai atsisakydami suteikti sutikimą šiems atliktiems darbams jokių pagrįstų motyvų nenurodo. Vienbučio gyvenamojo namo paprastajam remontui statybos leidimas nėra reikalingas, tam turėjo būti parengtas paprastojo remonto aprašas, o statybos užbaigimas įformintas deklaracija apie statybos užbaigimą, tačiau buvo reikalinga gauti bendraturčių sutikimą. Vienas iš bendraturčių – Kauno miesto savivaldybės administracija – sutikimą davė. Ieškovo įsitikinimu atlikti paprastojo remonto darbai niekaip nepažeidžia Gyvenamojo namo bendraturčių interesų. Priešingai – šių darbų pasėkoje buvo sutvarkytas namo stogas, rūsio patalpos, padidėjo Gyvenamojo namo plotas, kas lemia kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės Gyvenamajame name padidėjimą, jo vertės padidėjimą, kas turėtų atitikti kiekvieno racionalaus asmens interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo teismo pripažinti A. B. teisę įteisinti Gyvenamajame name atliktus paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo.

Atsakovai 2017 m. balandžio 21 d. atsiliepime į ieškinį bei 2017 m. gegužės 24 d. triplike prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad ieškovas melagingai teigia, kad 2004-2005 m. atliktiems paprastojo remonto darbams yra gavęs bendraturtės Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą. Tiek ieškovas, tiek atsakovai namu naudojasi kaip nuomininkai. Pagal 1993-01-05 Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 12-v gyvenamųjų namų 1A3p ir 2A2m dalis grąžinti natūra po to, kai gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas. Ieškovui nebuvo perduota jokia namo dalis, todėl ieškovas be pagrindo užėmė namo palėpės ir rūsio dalis, jas rekonstravo, pakeitė paskirtį į faktiškai gyvenamąsias patalpas. Atsakovas savo veiksmais siekia pasisavinti tam tikras pastogės ir rūsio dalis jų remonto įteisinimo forma. Ieškovas nepateikė jokių atestuotų specialistų parengtų aktų apie buvusią neva remontuotinos palėpės būklę. Ieškovo įrengti Velux langai, čerpių stogo dangos virš ieškovo įrengto buto, medinių grindų, elektros instaliacijos, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų įrengimas išimtinai susiję su ieškovo atskiro buto namo palėpėje įrengimu. Rūsio remonto darbai taip pat atlikti tik ieškovo suplanuotos atskiros patalpos namo rūsyje naudojimui. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovas nei prieš pradėdamas remonto darbus, nei jų vykdymo metu nederino su atsakovais darbų projektų, darbų sąmatų. Tuo labiau – nederino aplinkybės, kad po remonto darbų atlikimo atsakovas asmeniškai užims (perduos savo šeimos nariams naudotis / leis pašaliniams asmenimis naudotis) didžiąsias dalis iki remonto buvusių bendro naudojimo palėpės ir rūsio patalpų (kurios ieškinio 2 priede pažymėtos 11-1, 11-2, 11-3, 11-4, 11-5; viso 52,31 kv. m. ir R-12 ir R-8; viso 42.48 kv. m.). NTR duomenimis, namo rūsio plotas 114.73 kv. m. Proporcingai ieškovo ir jo sutuoktinės turimoms nuosavybės teisių į namo plotą dalims, ieškovui ir jo sutuoktinei turėtų atitekti 28,683 kv. m patalpa. Tuo tarpu, kaip matyti iš ieškinio 2 priedo ieškovas prisidengdamas atliktu remontu siekia legalizuoti užvaldymą indeksais R-12 ir R-8 pažymėtų rūsio patalpų, viso 42.48 kv. m.

Ieškovo veiksmais: t.y. savavališku bendro naudojimo patalpų pastato palėpėje ir rūsyje užėmimu, prieš tai nesuderinus su kitais bendrasavininkiais pastato atidalijimo, kompensacijų mokėjimo klausimų, atsakovams apribota galimybė naudotis didžiąja palėpės, rūsio dalimi. Akivaizdu, kad ieškovo pasirinktas jo interesų įgyvendinimo būdas savavališkai užimti dalį bendro naudojimo patalpų, jas suremontavus naudoti tik savo interesais, pažeidžia atsakovų kaip namo bendrasavininkių turtines teises, nes pagrįstai galima manyti, kad ieškovas siekia, kad atsakovų nuosavybės dalis pastate sumažėtų, jiems negaunant iš ieškovo jokios kompensacijos. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovas niekuomet nesikreipė (tuo labiau – iki statybos darbų pradžios) į atsakovus dėl sutikimo gavimo atlikti konkrečius statybos darbus palėpėje ir rūsyje, niekuomet neteikė jokių remonto darbų projektų, brėžinių, prisijungimo prie name esančių komunikacijų schemų, statybos darbų sąmatų. Logiška, kad joks apdairus ir rūpestingas asmuo negali duoti sutikimo dėl bet kokio nekonkrečiai žodžiu suinteresuoto asmens apibūdinamo veiksmo atlikimo. Taigi, ieškovas laikytinas pasielgusiu neprotingai ir neatsakingai, savavališkai užimant didžiąsias palėpės ir rūsio dalis, jas pritaikant ieškovo asmeniniams poreikiams ir vietoj bendro naudojimo patalpų sukuriant tik išimtinai ieškovo naudojamas patalpas. Ieškovo atlikti statybos darbai nepažeistų atsakovų interesų, jei: iki statybos darbų atlikimo buvusios bendro naudojimo patalpos ir po tų darbų atlikimo būtų likusios būtent bendro naudojimo patalpomis, o ne būtų pradėtos naudoti išimtinai ieškovo poreikiais; statybos darbų apimtys, sąmata, projektinė dokumentacija būtų iš anksto suderinta su atsakovais.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2017-02-24 atsiliepimu į ieškinį nurodė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad savo sutikimą dėl paprastojo remonto darbų atlikimo ir užbaigimo remiantis pateiktu paprastojo remonto darbų aprašu davė. Šią aplinkybę patvirtina A. B. ir A. B. 2016 m. kovo 3 d. prašymas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriaus 2016 m. kovo 30 d. raštas Nr. 53-11-6 ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-281 įgalioto asmens 2016 m. birželio 21 d. parašas, esantis ant pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą.

Atsakovų atstovė advokatė J. M. 2017-10-13 prašymu dėl 2017-10-16 teismo posėdyje nagrinėtinų klausimų prašė perduoti ginčą teisminei mediacijai, sudarant šalims galimybę kompleksiškai išspręsti pastato atidalijimo, kompensacijų mokėjimo, garantijų nuomininkams realizavimo klausimus, taip pat spręsti teismo ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo klausimą (2 t., b. l. 104-105).

Trečiasis asmuo R. M. atsiliepimu į ieškinį su juo sutiko ir prašė tenkinti (2 t., b. l. 47-48).

Trečiasis asmuo G. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2017-10-12 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad virš jo naudojamo 8 buto stogo būklė yra identiškai kaip ir virš 7 buto, kuriam atliktas remontas, bet būtinybė keisti stogo dangą nebuvo konstatuota. Pastato balkonų būklė avarinė, ji kelia grėsmę aplinkiniams, tačiau šis klausimas nesprendžiamas. Dėl atliktų ieškovo savavališkų darbų sustojo nuosavybės teisių atkūrimo ir garantijų nuomininkams suteikimo procesas, kadangi faktiškai savininkams neperdavus turto, savininkai neturi galimybės naudotis turtu. Trečiasis asmuo reiškia nuogąstavimus, kad sunkesnio čerpių stogo įrengimas gali būti pernelyg sunkus 1936 metais statyto namo konstrukcijoms. Taip pat nurodo, kad ieškovui įsirengus pastogėje ir pusrūsyje butus, kuriais naudojasi išimtinai su ieškovu susiję asmenys, tačiau jie neapskaito ir neatlygina pastato centralizuoto šildymo, elektros bendrosioms reikmėms ir kitų išlaidų. Ieškovas pagerino bendrojo naudojimo patalpas, tačiau šiomis patalpomis naudojasi tik jis, kitiems namo gyventojams naudotis patalpomis nėra galimybės, kadangi ieškovas pakeitė užraktus (2 t., b. l. 113-115).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A3p, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-10). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-01-20 išrašo duomenimis, pagal 2000-04-04 nustatytus kadastro duomenis N. P. priklauso 25/288 dalys ir 1/9 dalis, A. B. 1/6 dalis, V. P. 5/288 dalys, V. V. 5/288 dalys, V. P. 5/288 dalys, A. B. ir A. B. 1/12 dalis, Kauno miesto savivaldybei ½ dalis ginčo objekto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo plotas 552,32 kv. m.

2004 m. ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu leisti atlikti gyvenamojo namo stogo ir pastogės remontą, nurodydamas, kad 1965 m. šiferiu dengtas stogas daugelyje vietų yra kiauras, reikia keisti kai kurias gegnes, sijas, grebėstus, stogą dengti čerpėmis, pakeisti surūdijusius šildymo vamzdžius, mūryti, aptinkuoti kaminus, atlikti kitus būtinus remonto darbus, stabdančius namo susidėvėjimą (1 t., b. l. 128). Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“, tuo metu laikinai iki namo perdavimo savininkams administravusi gyvenamąjį namą, 2004-05-06 raštu sutiko, kad ieškovas, kaip grąžintino namo bendrasavininkis, atliktų paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, išskyrus Savivaldybės nuomojamų ir kitiems savininkams perduotų butų remonto darbus (1 t., b. l. 129).

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2005-11-08 išvadoje Nr. 233 Kauno m. savivaldybės administracijos teisės skyriui nurodė, kad atlikus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (duomenys neskelbtini), išankstinę patikrą, priimtas sprendimas bylos suderinimą atidėti ir paprašė pateikti Statybos įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės administracijos tarnautojo išduotą leidimą pastogės patalpų rekonstrukcijai (1 t., b. l. 152).

2011 m. vasario 22 d. dalis namo bendraturčių – V. V., A. D. V., A. B. sutiko, kad A. B. pastogę, esančią virš 7 buto, įsirengtų ir naudotųsi, kitų atsakovų parašų šiame sutikime nėra (1 t., b. l. 230).

2016-03-03 prašymu A. B. ir A. B. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrių su prašymu išduoti sutikimą užbaigti paprastojo remonto darbus (1 t., b. l. 66). Bendraturtė Kauno miesto savivaldybė 2016-03-30 raštu Nr. 53-11-6 ir 2016-06-21 deklaracijoje apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą išreiškė savo sutikimą (1 t. b. l. 18-19, 67).

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2016-04-28 sprendimu Nr. KAKT-1511 nutarė atmesti ieškovo prašymą pakeisti kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, nurodydamas, kad pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą neatitinka Statybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimų (1 t., b. l. 11-12). 2016-04-04 inžinierius R. S. parengė gyvenamojo namo stogo, pastogės ir rūsio patalpų paprastojo remonto aprašą (1 t., b. l. 14-16). Pagal 2015-10-25 atliktus gyvenamojo namo kadastrinius matavimus (1 t., b. l. 22-44), įrengus pastogę ir inventorizavus pastogės patalpas, gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 552,32 kv. m. iki 612,44 kv. m.

Dėl reikalavimo pripažinti teisę į paprastąjį remontą be atsakovų sutikimo

Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti teisę be atsakovų pastogės ir rūsio patalpų bendraturčių V. P., V. V., V. P. ir N. P. sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus. Kita patalpų bendraturtė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškovo prašymu sutiko ir tokį sutikimą yra davusi.

Pažymėtina, kad savavališkos statybos gali būti įteisinamos tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas (rekonstruotas) statinys neprieštarauja galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Aplinkybė, kad ieškovas atliko darbus neturėdamas remontą leidžiančio dokumento, dar nereiškia, kad jis negali atlikti rekonstrukcijos iš viso.

Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos įstatyme numatyta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 3 str. 1 d. 2, 3 p., 12 str. 1 d. 3 ir 4 p.). Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktu, paprastajam remontui statybos leidimas nėra reikalingas, turi būti parengiamas paprastojo remonto aprašas, o statybos užbaigimas yra įforminamas deklaracija apie statybos užbaigimą, kuriai reikalingas bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimą prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. .Atsakovai negyvenamosios pastogės ir rūsio dalies bendraturčiai atsisako duoti sutikimą ieškovo atliktiems paprastojo remonto darbams.

Atsakovai nurodo, kad į juos ieškovas dėl sutikimų nesikreipė, rekonstrukciją (daugiabučio namo kapitalinį remontą) atliko savavališkai, be to neturi statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotomis bendrojo naudojimo patalpomis naudojasi vienas.

Atsakovai neigia, kad į juos buvo kreiptasi dėl sutikimo remontui gavimo ir kad jiems buvo pateiktas projektas, iš kurio būtų galima nuspręsti duoti sutikimą ar ne. Byloje esantis 2011 m. vasario 22 d. sutikimas patvirtina, kad dalis namo bendraturčių – V. V., A. D. V., A. B. sutiko, kad A. B. pastogę, esančią virš 7 buto, įsirengtų ir naudotųsi (1 t., b. l. 230).

Byloje nepateikti duomenys, kad buvo nustatyta naudojimosi tvarka pastogės ir rūsio patalpomis tarp bendraturčių, o tai reiškia, kad visi bendraturčiai šiomis patalpomis naudojosi bendrai. Pagal byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, ieškovas atliko paprastojo remonto darbus, dėl kurių dalis pastogės ir rūsio negyvenamų patalpų tapo gyvenamomis, t.y. šis turtas buvo iš esmės pagerintas. Atsakovai nesutinka duoti sutikimo įteisinti šių patalpų remontą iš esmės dėl to, kad ieškovas, iš esmės pagerinęs bendrojo naudojimo patalpas, jomis naudojasi išimtinai vienas, ignoruodamas kitų bendraturčių teisę naudotis šiomis patalpomis, bei kad su atsakovais nebuvo iš anksto suderinta statybos darbų apimtys, sąmata, projektinė dokumentacija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo daikto rekonstrukciją turi būti protingai motyvuotas ir akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai atlikti, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teisę į statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-680/2013; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Tiek ieškovui, tiek atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamojo namo dalys, todėl kiekviena iš šalių turi teisėtus lūkesčius naudotis savo turtu, bei juo naudotis kuo racionaliau. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovas, savavališkai atlikęs ginčo patalpų remontą iš anksto nepasirūpinęs visų bendraturčių sutikimu, pažeidė įstatyme įtvirtintą bendraturčių interesų derinimo pareigą. Pastebėtina, kad šalys, turėdamos konkrečias nuosavybės dalis, nesiėmė veiksmų, kad naudotis turimu turtu ekonomiškai ir racionaliai – nesusitarė dėl naudojimosi tvarkos, nesiekė atsidalinti turto, ilgą laiką ir lig šiol juos tenkino tokia neapibrėžta ir teisiškai komplikuota naudojimosi turtu padėtis. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovas naudojasi didesne nuosavybės dalimi, negu jam priklauso, kitiems bendraturčiams turi būti teisingai kompensuota, kaip ir nurodė atsakovai savo prašyme dėl teisminės mediacijos. Tačiau naudojimosi tvarkos nustatymas, turto įvertinimas, kompensacijų nustatymas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokie reikalavimai nėra pareikšti. Be to, ieškovas pripažįsta ir sutinka, kad dėl jo atlikto remonto nėra pagrindo pripažinti, kad bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė.

Kaip nurodyta ieškinyje, gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti dar 2005 metais, atsakovai bei asmenys, iš kurių jie įgijo turtą, su remonto darbais net dvylika metų sutiko, jokių reikalavimų ieškovui nereiškė. Atsakovai nepateikė jokių specialistų išvadų, kad dėl atlikto remonto pablogėjo pastato būklė, kad jis turėjo neigiamą poveikį pastato konstrukcijoms ar inžineriniams tinklams. Ieškovui su sutuoktine priklauso ¼ gyvenamojo namo, o taip pat ir bendrojo naudojimo patalpų, dalis, todėl atsakovų nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo duoti sutikimą yra nepagrįstos, pripažintinos trukdymu ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą. Ta aplinkybė, kad ieškovas pripažįsta ir sutinka, kad dėl jo atlikto remonto bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepasikeitė ir nesumažėjo, patvirtina, kad buvo pagerintos visiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios bendrojo naudojimo patalpos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai dėl to patyrė nuostolių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų nuosavybės teisės buvo pažeistos iš esmės.

Teismui konstatavus, kad atsakovai V. P., V. V., V. P. ir N. P. nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą remontui įteisinti, yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę atlikti vienbučio gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo pagal ieškovo pateiktą 2016-04-04 inžinieriaus R. S. paprastojo remonto aprašą (CK 1.138 str. 1 d. 1 p., CK 1.137 str. 3d.).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-05-04 rašte Nr. 2D-6066 (9.12) atsakovų atstovei pateikė konsultaciją dėl statybą leidžiančio dokumento daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui (1 t., b. l. 149-151). VĮ Registrų centras duomenimis, ginčo gyvenamasis namas yra vienbutis. Viešojo registro duomenys turi prima facie galią, jie laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Todėl teismas šia konsultacija bei atsakovų ir trečiojo asmens G. V. pasvarstymais, kad ginčo namas yra daugiabutis, neturi pagrindo vadovautis. Jokių kitų įrodymų, kad ieškovas atliko kapitalinį remontą, atsakovai į bylą nepateikė.

Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovas siekia pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo paprastojo remonto atlikimo, o Inspekcijos teritorinio padalinio įgaliotas pareigūnas, remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 97 punktu, patikrins, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kitų įstatyminių reikalavimų ir tik tada deklaracija bus patvirtinta.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 31,00 Eur žyminio mokesčio, t.y. po 7,75 Eur iš kiekvieno atsakovo. Byloje taip pat susidarė 18,79 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę įteisinti pastate – gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A3p, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016-04-04 Stogo, pastogės ir rūsio patalpų paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be bendrasavininkų N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynių eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį.

Iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynių eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį.

Iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynių eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį.

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,75 Eur (septynių eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį.

Iš N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,70 Eur (keturių eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,70 Eur (keturių eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,70 Eur (keturių eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Iš V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,70 Eur (keturių eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.