Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams N. P., V. P., V. V., V. P., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. M., G. V. dėl teisės įteisinti atliktus paprastojo remonto darbus be bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad jis turi teisę įteisinti pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 4 d. stogo, pastogės ir rūsio patalpų paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be bendrasavininkių N. P., V. P., V. V., V. P. sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2004-2005 m. atliko paprastojo remonto darbus, kurie apėmė stogo dangos keitimą, laikančiųjų konstrukcijų atnaujinimą, suirusių kaminų permūrijimą, apskardinimo darbų atlikimą, stogo apšiltinimą, dalies pastogės patalpų įrengimą ir kt., paprastojo remonto darbai atlikti vienbučiame name. Įrengus pastogės patalpas gyvenamojo namo plotas padidėjo nuo 552,32 kv. m iki 612,44 kv. m. Siekiant patikslinti gyvenamojo namo duomenis, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras, tačiau šis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad paprastojo remonto darbai nėra įteisinti, o tam reikalingas bendraturčių sutikimas. Ieškovas dėl šių darbų atlikimo yra gavęs bendraturtės Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą, tačiau kitų bendraturčių rašytinių sutikimų neturi. Bendraturčiai, atsisakydami duoti sutikimą šiems atliktiems darbams, jokių pagrįstų motyvų nenurodo. Vienbučio gyvenamojo namo paprastajam remontui statybos leidimas nėra reikalingas, tam turėjo būti parengtas paprastojo remonto aprašas, o statybos užbaigimas įformintas deklaracija apie statybos užbaigimą, tačiau buvo reikalinga gauti bendraturčių sutikimą. Ieškovo įsitikinimu, atlikti paprastojo remonto darbai niekaip nepažeidžia bendraturčių interesų. Priešingai, šių darbų pasėkoje buvo sutvarkytas namo stogas, rūsio patalpos, padidėjo gyvenamojo namo plotas, kas lemia kiekvieno bendraturčio nuosavybės teisės gyvenamajame name padidėjimą, jo vertės padidėjimą, kas turėtų atitikti kiekvieno racionalaus asmens interesus.Atsakovai N. P., V. P., V. V., V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas melagingai teigia, jog 2004-2005 m. atliktiems paprastojo remonto darbams yra gavęs bendraturtės Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą, nes iki darbų pradžios tokių sutikimų neprašė ir nėra gavęs. Tiek ieškovas, tiek atsakovai namu naudojasi kaip nuomininkai. Pagal 1993 m. sausio 5 d. Miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 12-v gyvenamųjų namų 1A3p ir 2A2m dalis grąžinti natūra po to, kai gyventojams bus suteiktas kitas gyvenamasis plotas. Ieškovui nebuvo perduota jokia namo dalis, todėl ieškovas be pagrindo užėmė namo palėpės ir rūsio dalis, jas rekonstravo, pakeitė paskirtį į faktiškai gyvenamąsias patalpas. Ieškovas savo veiksmais siekia pasisavinti tam tikras pastogės ir rūsio dalis jų remonto įteisinimo forma. Ieškovas nepateikė jokių atestuotų specialistų parengtų aktų apie buvusią neva remontuotinos palėpės būklę. Ieškovo įrengti langai, čerpių stogo dangos virš ieškovo įrengto buto, medinių grindų, elektros instaliacijos, vandentiekio ir nuotekų vamzdynų įrengimas išimtinai susiję su ieškovo atskiro buto namo palėpėje įrengimu. Rūsio remonto darbai taip pat atlikti tik ieškovo suplanuotos atskiros patalpos namo rūsyje naudojimui, o ne dėl prastos rūsio būklės. Ieškovas nei prieš pradėdamas remonto darbus, nei jų vykdymo metu nederino su atsakovais darbų projektų, darbų sąmatų. Tuo labiau nederino aplinkybės, kad po remonto darbų atlikimo ieškovas asmeniškai užims (perduos savo šeimos nariams naudotis/leis pašaliniams asmenimis naudotis) didžiąsias dalis iki remonto buvusių bendro naudojimo palėpės ir rūsio patalpų. Akivaizdu, kad ieškovo pasirinktas jo interesų įgyvendinimo būdas savavališkai užimti dalį bendro naudojimo patalpų, jas suremontavus naudoti tik savo interesais, pažeidžia atsakovų kaip namo bendrasavininkų turtines teises, nes pagrįstai galima manyti, kad ieškovas siekia, kad atsakovų nuosavybės dalis pastate sumažėtų, jiems negaunant iš ieškovo jokios kompensacijos.Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino A. B. teisę įteisinti pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 4 d. stogo, pastogės ir rūsio patalpų paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be bendrasavininkių N. P., V. P., V. V., V. P. sutikimo, priteisė A. B. iš N. P., V. P., V. V., V. P. po 7,75 Eur žyminio mokesčio dalį, o valstybei iš N. P., V. P., V. V., V. P. po 4,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.Teismas nustatė, kad ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2004 m. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu leisti atlikti gyvenamojo namo stogo ir pastogės remontą. Kauno savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis“, tuo metu laikinai iki namo perdavimo savininkams administravusi gyvenamąjį namą, 2004 m. gegužės 6 d. raštu sutiko, kad ieškovas, kaip grąžintino namo bendrasavininkis, atliktų paprastojo ir kapitalinio remonto darbus, išskyrus savivaldybės nuomojamų ir kitiems savininkams perduotų butų remonto darbus. 2011 m. vasario 22 d. dalis namo bendraturčių – V. V., A. D. V., A. B. sutiko, kad A. B. pastogę, esančią virš 7 buto, įsirengtų ir naudotųsi, kitų atsakovų parašų šiame sutikime nėra. 2016 m. kovo 3 d. prašymu A. B. ir A. B. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto valdymo skyrių su prašymu išduoti sutikimą užbaigti paprastojo remonto darbus. Bendraturtė Kauno miesto savivaldybė 2016 m. kovo 30 d. raštu ir 2016 m. birželio 21 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą išreiškė savo sutikimą.Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ginčo gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai. Tiek ieškovui, tiek atsakovams nuosavybės teise priklauso ginčo gyvenamojo namo dalys, todėl kiekviena iš šalių turi teisėtus lūkesčius naudotis savo turtu bei juo naudotis kuo racionaliau. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas, savavališkai atlikęs ginčo patalpų remontą ir iš anksto nepasirūpinęs visų bendraturčių sutikimu, pažeidė įstatyme įtvirtintą bendraturčių interesų derinimo pareigą. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys, turėdamos konkrečias nuosavybės dalis, nesiėmė veiksmų, kad naudotis turimu turtu ekonomiškai ir racionaliai – nesusitarė dėl naudojimosi tvarkos, nesiekė atsidalinti turto, ilgą laiką ir lig šiol juos tenkino tokia neapibrėžta ir teisiškai komplikuota naudojimosi turtu padėtis. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovas naudojasi didesne nuosavybės dalimi, negu jam priklauso, kitiems bendraturčiams turi būti teisingai kompensuota, kaip ir nurodė atsakovai savo prašyme dėl teisminės mediacijos. Tačiau naudojimosi tvarkos nustatymas, turto įvertinimas, kompensacijų nustatymas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokie reikalavimai nėra pareikšti. Be to, ieškovas pripažįsta ir sutinka, kad dėl jo atlikto remonto nėra pagrindo pripažinti, kad bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitė.Gyvenamojo namo remonto darbai buvo atlikti dar 2005 metais, atsakovai bei asmenys, iš kurių jie įgijo turtą, net dvylika metų sutiko su remonto darbais, jokių reikalavimų ieškovui nereiškė. Atsakovai nepateikė jokių specialistų išvadų, kad dėl atlikto remonto pablogėjo pastato būklė, kad jis turėjo neigiamą poveikį pastato konstrukcijoms ar inžineriniams tinklams. Ieškovui su sutuoktine priklauso ¼ gyvenamojo namo, o taip pat ir bendrojo naudojimo patalpų, dalis, todėl, teismo vertinimu, atsakovų nurodytos aplinkybės dėl atsisakymo duoti sutikimą yra nepagrįstos ir pripažintinos trukdymu ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą. Ta aplinkybė, kad ieškovas pripažįsta ir sutinka, jog dėl jo atlikto remonto bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepasikeitė ir nesumažėjo, patvirtina, kad buvo pagerintos visiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios bendrojo naudojimo patalpos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai dėl to patyrė nuostolių, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovų nuosavybės teisės buvo pažeistos iš esmės.Teismui konstatavus, kad atsakovai V. P., V. V., V. P. ir N. P. nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą remontui įteisinti, yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę atlikti vienbučio gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo pagal ieškovo pateiktą 2016 m. balandžio 4 d. inžinieriaus R. S. paprastojo remonto aprašą.Teismas pažymėjo, kad pagal VĮ Registrų centras duomenis ginčo gyvenamasis namas yra vienbutis. Todėl teismas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 4 d. rašte Nr. 2D-6066 (9.12) atsakovų atstovei pateikta konsultacija dėl statybą leidžiančio dokumento daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam remontui bei atsakovų ir trečiojo asmens G. V. pasvarstymais, kad ginčo namas yra daugiabutis, nesivadovavo ir sprendė, kad jokių kitų įrodymų, jog ieškovas atliko kapitalinį remontą, atsakovai į bylą nepateikė.

Apeliaciniu skundu atsakovė V. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas ieškinyje keltą ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ieškovas turi teisę įteisinti pastate 2016 m. balandžio 4 d. paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo be jokio pagrindo pakeitė ir nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti teisę be atsakovų sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus.Teismas neatsižvelgė į tai, kad Registrų centras, susipažinęs su kadastrinių matavimų byla, iš karto nustatė, jog name yra atlikta rekonstrukcija (o ne paprastas remontas), taigi ieškovas turėjo būti gavęs statybos leidimą pagal jo rengtą statinio projektą. Kadangi ieškovo atlikti ginčo name statybos darbai yra rekonstravimo (be to, ir patalpų paskirties keitimo – iš palėpės negyvenamųjų patalpų įrengiant pastogėje atskirą butą - gyvenamąsias patalpas) darbai, tai pagal Statybos įstatymą ir atitinkamą Statybos techninį reglamentą ieškovas turėjo iki tokių darbų atlikimo rengti statinio projektą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl ieškovo atliktų statybos darbų buvo pakeista buvusių patalpų paskirtis, todėl turėjo būti gautas leidimas.Teismas neatsižvelgė į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu yra patvirtinta Deklaracijos apie statinio(-ių) statybos užbaigimą/statinio(-ių)/patalpos(-ų) paskirties pakeitimą rekvizitus forma, tuo tarpu ieškovo pateiktoje deklaracijoje nenurodomi dalykai, kurie pagal minėtos institucijos įsakymą yra privalomi, taip ieškovui nutylint patalpų paskirties keitimo faktą.Teismas nurodė, kad 2011 m. vasario 22 d. dalis namo bendraturčių, įskaitant ir apeliantę, sutiko, jog A. B. pastogę, esančią virš 7 buto, įsirengtų ir naudotųsi, kitų atsakovų parašų šiame sutikime nėra. Tačiau apeliantė to sutikimo pasirašymo metu reikalavo, kad jai turi būti pateikta visa projektinė dokumentacija, kurios pagrindu ieškovas turėjo gauti statybos leidimą pastogės įrengimui, tačiau ieškovas to neįvykdė. Be to, ieškovo parengtame 2011 m. vasario 22 d. sutikime kalbama apie patalpų naudojimosi tvarką, kurios atsakovai nuolat siekė, todėl šis sutikimas turėjo būti patvirtintas notariškai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo name yra atliktas paprastasis remontas, o ne kapitalinis remontas/statinio rekonstravimas, ką patvirtina stoglangių pastato pastogėje, naujos stogo dangos įrengimas, stogo apšiltinimo darbai, pastogėje įrengtos gyvenamosios patalpos, laikančių konstrukcijų sustiprinimo darbai. Ieškovas ginčo name statybos darbus (senos sulūžusios stogo dangos nuardymas, statybinio laužo išvežimas, stogo laikančių konstrukcijų būklės įvertinimas) atliko ir apie tai papildomai konstatavo 2017 m. sausio 30 d. priede prie remonto aprašo, kad namo stogo dalis virš 7 būsto buvo avarinės būsenos, nesilaikant statinio ir projekto ekspertizę reguliuojančių statybos reglamentų, t. y. faktiškai pripažino, kad ekspertizė buvo atlikta įvertinant stogo laikančias konstrukcijas ir pripažįstant avarinę būklę, tačiau į bylą taip ir nepateikė STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ atitinkančios ekspertizės dokumentacijos. Tuo tarpu teismas pripažino ieškinio 4 priedą (2017 m. sausio 30 d. priedą prie remonto aprašo) kaip pagrindžiantį ieškovo reikalavimus, ir ignoravo šio priedo nesuderinamumą su STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo namas statybos teisinių reikalavimų įgyvendinimo kontekste laikytinas vienbučiu gyvenamuoju pastatu, nes butų nuomos sutartys patvirtina esant atskirus butus, o Registrų centro duomenys neturėtų būti suabsoliutinti. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultacija dėl statybą leidžiančio dokumento gyvenamojo namo kapitaliniam remontui yra skirta tik daugiabučiam namui, ja galima vadovautis bet kokio namo atžvilgiu, o namas faktiškai ir yra daugiabutis.Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė melagingomis aplinkybėmis, t. y. kad jis 2004-2005 m. atliko namo paprastojo remonto darbus ir dėl šių darbų atlikimo yra gavęs bendraturtės Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimą, o atsakovai, atsisakydami suteikti sutikimą šiems atliktiems darbams, jokių pagrįstų motyvų nenurodo; kad įrengus pastogę, 2005 m. spalio 25 d. buvo atlikti gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. Be to, ieškovas siekė suklaidinti teismą dėl esą buvusio būtino palėpės remonto, rūsio remonto darbų būtinumo, nes atlikti remonto darbai (stoglangių įrengimas, čerpių stogo dangos, medinių grindų, naujos elektros instaliacijos įrengimas, vandentiekio vamzdžių nutiesimas) nėra susiję su prastos palėpės būklės likvidavimu, o rūsyje atliktas sienų mūrijimas, tinkavimas, ventiliacinės angos įrengimas nepatvirtina būtinų rūsio remonto darbų. Byloje nėra jokių duomenų apie buvusią esą remontuotiną palėpės ir rūsio būklę ir būtinybę atlikti remontą, nes nepateikti jokie atestuotų specialistų aktai apie šių namo patalpų būklę. Ieškovas darbus pastogėje ir rūsyje atliko tik todėl, kad tai buvo reikalinga ieškovo suplanuoto atskiro buto namo palėpėje naudojimui, taip pat ieškovui siekiant užimti tam tikras rūsio patalpas, t. y. ieškovui siekiant savavališkai užimti bendro naudojimo patalpas, taip pažeidžiant atsakovų kaip namo bendraturčių teises.Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovų teiktus komentarus dėl ieškinio priedo Nr. 4 (remonto aprašo 2017 m. sausio 30 d. priedo aiškinamojo rašto) ir ieškinio priedo Nr. 5 (deklaracijos).Ieškovas A. B. atsiliepimu į atsakovės V. V. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad, vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2013-09-06 redakcija, kuri turi būti taikoma), remonto apraše nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, nes jais nebuvo perstatomos, stiprinamos/silpninamos laikančiosios konstrukcijos, keičiami išoriniai pastato matmenys, o atsakovė neįrodė, kad buvo pertvarkytos laikančiosios konstrukcijos. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl viešajame registre įregistruotų duomenų nuginčijimo, neginčijo dokumentų, kurių pagrindu pastatas buvo įregistruotas kaip vienbutis, teisingumo, nereiškė reikalavimo dėl viešojo registro duomenų pakeitimo, todėl viešajame registre įregistruoti duomenys, kad pastatas yra vienbutis yra laikytini išsamiais ir teisingais. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kildinami iš to, kad pastatas tariamai yra daugiabutis, nepagrįsti ir neturintys reikšmės bylai. Atsakovė savo atsisakymą duoti leidimą remonto apraše nurodytų darbų atlikimui grindžia iš esmės šių darbų atlikimo neteisėtumu, nors dėl to nėra ginčo ir šia byla yra siekiama pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Tačiau atsakovė nepateikia įrodymų, kuriais grįstų, kaip remonto apraše nurodyti darbai pažeidžia atsakovės teises ar interesus, todėl laikytina, kad atsakovės atsisakymas suteikti sutikimą darbų atlikimui nėra pagrįstas. Ieškovo nuomone, darbų atlikimas buvo naudingas atsakovei, nes šiais darbais buvo pagerinta bendroji dalinė nuosavybė, padidėjo jos apimtis ir atsakovė dėl to nepatyrė išlaidų. Be to, atsakovė 2011-02-22 sutikimu sutiko, kad ieškovas naudotųsi naujai įrengtomis pastogės patalpomis. Trečiasis asmuo G. V. atsiliepimu į atsakovės V. V. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti ir nurodo, kad teismas sprendimą grindė tik ieškovo teiginiais, jog jis atliko paprastojo remonto darbus ir nevertino atliktų statybos darbų apimties Statybos įstatymo požiūrių. Be to, teismas neatsižvelgė į statybos metu ir šiuo metu Statybos įstatymo nustatytas pareigas statytojui parengti ir pateikti statybą leidžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo atsakovų (bendrasavininkių) vardu suteikiamas sutikimas atlikti statybos darbus, konstatuoja, kad galbūt šis sutikimas yra suteikiamas neteisėtiems statybos darbams - savavališkai statybai, kurių teisėtumas būtų įvertinamas vėlesniuose etapuose.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nagrinėjamo ginčo esmę sudaro ieškovo atliktų statybos darbų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name įteisinimas bendraturčių teisių apsaugos aspektu. Byloje nustatyta, kad ieškovui A. B., atsakovams N. P., V. P., V. V., V. P. ir trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2004-2005 m. šiame name yra atlikęs tam tikrus darbus – stogo dangos keitimą, jo apšiltinimą, laikančiųjų konstrukcijų atnaujinimą, kaminų permūrijimą, apskardinimo darbus, pastogės patalpų įrengimą ir pan., kuriuos siekia įteisinti ir tam yra reikalingi bendraturčių sutikimai, o jį yra davusi tik trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija. Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti ieškovui teisę įteisinti šiame name atliktus paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be bendraturčių – atsakovų sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino, nustatė, kad nors ieškovas savavališkai atliko ginčo patalpų remonto darbus, tačiau laikė, jog atsakovų nurodytos atsisakymo duoti sutikimą aplinkybės yra neįrodytos ir nepagrįstai apriboja ieškovo teisę į statybą. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta ir atsakovai net dvylika metų nereiškė ieškovui pretenzijų dėl atliktų darbų, dėl atlikto remonto bendraturčių dalys nepasikeitė, o bendrojo naudojimo patalpos buvo pagerintos. Su teismo sprendime padarytomis išvadomis nesutinka atsakovė V. V., apeliaciniame skunde nurodydama, kad ieškovo atlikti darbai priskirti ne einamajam, bet kapitaliniam remontui/rekonstrukcijai, todėl ieškovas jų atlikimui iki darbų pradžios turėjo parengti projektą, gauti leidimą, ieškovo atlikti darbai neturi nieko bendra su prastos pastato būklės likvidavimu, o jais buvo siekiama įrengti savo naudojimui skirtas naujas patalpas pastogėje bei užimti tam tikras rūsio patalpas, taip pažeidžiant bendraturčių teises, be to, teismas nepagrįstai pripažino gyvenamąjį namą vienbučiu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą

Atsakovė V. V. su apeliaciniu skundu pateikė VĮ Registrų centras 2012-11-30 raštą N. P. dėl informacijos apie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis pateikimo, kurį prašo priimti į bylą, kadangi laiko, jog būtinybė jį pateikti atsirado teismui padarius išvadą, jog tai vienbutis gyvenamasis namas. Ieškovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė išrašą iš pastato kadastro bylos apie anksčiau buvusią stogo dangą ir 2007 m. pastato pastogės planą.Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Visais atvejais teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės V. V. ir ieškovo pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad nors jie ir galėjo būti pateikti anksčiau, t. y. pirmosios instancijos teismui, tačiau jie gali būti reikšmingi nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą, o šalys turėjo galimybę susipažinti su šiais įrodymais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo ir bendraturčių sutikimo įteisinti ieškovo atliktus statybos darbus

Kaip nurodyta, ieškovas prašė pripažinti jam teisę įteisinti ginčo gyvenamajame name atliktus ir 2016 m. balandžio 4 d. stogo, pastogės ir rūsio patalpų paprastojo remonto apraše nurodytus paprastojo remonto darbus be bendrasavininkų N. P., V. P., V. V., V. P. sutikimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas darbus atliko savavališkai, t. y. neturėdamas galiojančio statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis). Ieškovas siekdamas įteisinti gyvenamajame name atliktus darbus kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo, pateikdamas nekilnojamojo daikto kadastro bylą, deklaraciją apie statybos užbaigimą su Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimu dėl paprastojo remonto. VĮ Registrų centras 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. KAKT-1511 atmetė šį prašymą (elektroninės bylos t. 1, b. l. 11-12), kadangi deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą statybą leidžiančio dokumento laukelyje nebuvo įrašyti bendraturčių sutikimai dėl atliktų statybos darbų. Ieškovas 2016-06-20 deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties užbaigimą nurodytame statybą leidžiančio dokumento laukelyje yra gavęs tik bendraturčių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir A. B. sutikimus (elektroninės bylos t. 1, b. l. 18-19), o dėl kitų bendraturčių sutikimo gavimo iškėlė šią civilinę bylą. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą yra vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų.Taigi sutiktina, kad bendras daiktas turi būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, aktyviai bendradarbiaujant, derinant savo interesus priimtiniausiu jiems būdu, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ir neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Todėl laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo atlikti statybos darbai negalėtų būti įteisinti vien dėl to, kad ieškovas tokių sutikimų negavo prieš atlikdamas darbus, neparengęs projekto ir negavęs leidimo. Neteisėta statinio rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto/rekonstrukcijos atitiktį statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas iš esmės nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nesant vienos nurodytų sąlygų savavališkos statybos (rekonstrukcijos) įteisinimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ir joje nurodyta praktika). Pirmojo fakto konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva, o antrasis konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais. Bendraturčiai savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai pastatyto ar rekonstruoto statinio įteisinimo – turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Tai, kad statinys jau yra savavališkai pastatytas, savaime neatskleidžia jų teisių pažeidimo – savo teisių pažeidimą jie turi grįsti, įrodinėdami netinkamą ieškovės teisių įgyvendinimo būdą ir sąlygas.Atsižvelgiant į tai, atsakovės V. V. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovo atlikti statybos darbai kvalifikuotini kaip kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, nenagrinėtini, kadangi, kaip nurodyta nutarties 25 punkte, pripažinti remonto darbų atitiktį statybos techninių reikalavimų dokumentų reikalavimams yra kompetentingų valstybės institucijų kompetencija ir tai nebuvo pirmosios instancijos teisme nagrinėtos bylos dalykas, todėl pasisakyti dėl šių argumentų nėra pagrindo. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio (Statybos užbaigimas) nuostatomis yra numatytas statybos užbaigimas surašant statybos užbaigimo aktą (1 dalis), surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2, 3 dalys) arba surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą (4 dalis). Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos (kai ji netvirtinama ir neregistruojama), o šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva– Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją.Taigi atsakovė turi teisę arba pati kreiptis dėl ieškovo deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo arba kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Toks atsakovės priešpriešinis reikalavimas byloje nebuvo pareikštas ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas sprendė tik dėl ieškovo reikalavimo pripažinti jam teisę įteisinti atliktus darbus be bendraturčių sutikimo, t. y. teismas sprendė, ar atliktais darbais nėra pažeidžiamos atsakovų teisės ir jų interesai ir būtent šioje apimtyje byla nagrinėjama ir apeliacine tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių ginčo esmę sudaro būtent bendraturčių (atsakovų) atsisakymo duoti ieškovui sutikimą atliktiems statybos darbams įteisinti priežastys ir motyvai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad atsakovai V. P., V. V., V. P. ir N. P. nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą remontui įteisinti, t. y kad atsakovai neįrodė, jog įteisinus bus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Kiti atsakovai išskyrus, apeliantę V. V., skundo dėl priimto teismo sprendimo nepadavė, kas leidžia spręsti, jog jie sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į bendraturčio nesutikimo tinkamą motyvavimą: nesutikimas turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleisti projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį, grėsmę jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą dėl statybos. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems (lemia) esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis (pakeičia) bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustatyta statybos techniniais dokumentais, teisės normomis, reglamentuojančiomis statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., pablogėja esama pastato techninė būklė, neišlaikomi atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui. Bendraturtis, neduodamas sutikimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 straipsnis), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad pastato rekonstrukcija iš esmės pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Pažymėtina, kad atsakovė V. V. apeliaciniame skunde net nenurodo, kaip konkrečiai yra pažeidžiamos jos teisės, ir skundą faktiškai grindžia, tik vertindama ieškovo atliktus darbus pagal jų atitiktį statybos techninių dokumentų reikalavimams. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl atliktų statybos darbų jos teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti iš esmės. Be to, įteisinant atlikus darbus ir atsakovei ginčijant deklaraciją apie statybos užbaigimą, jie gali būti patikrinti pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Teismas, vertindamas ieškovo atliktus darbus atsakovės V. V. teisių pažeidimo aspektu, pagrįstai atsižvelgė į praėjusį nuo darbų atlikimo laikotarpį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo atlikti statybos darbai ilgą laiką (apie 12 metų) nebuvo pakankamas veiksnys, galintis inspiruoti atsakovę ginti savo bendrosios nuosavybės teises, t. y. ją tenkino faktinė padėtis.Nagrinėjamo ginčo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys, tame tarpe ir atsakovė V. V., turėdamos nustatytas konkrečias nuosavybės dalis, ilgą laiką nėra nusistačiusios naudojimosi patalpomis tvarkos ir nėra duomenų, kad būtų siekusios atsidalinti patalpas, atsakovė ginčo name negyvena, o bendraturčių dalių pasikeitimas dėl atliktų darbų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl apeliantės V. V. argumentai dėl ieškovo siekio pasididinti savo nuosavybės dalį, taip pažeidžiant atsakovės teises, taip pat yra ne šios bylos dalykas. Tačiau kartu pažymėtina, jog atsakovė V. V. 2011 m. vasario 22 d. yra pasirašiusi sutikimą, kad ieškovas virš 7 buto įsirengtų ir naudotųsi pastoge. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ginčija šį susitarimą teigdama, kad ji reikalavusi pateikti projektinę dokumentaciją, tačiau jos negavusi, šis susitarimas dėl to netampa niekiniu, be to, kaip jau nurodyta, naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymas nėra šios bylos dalykas. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas įrodymas nepagrindė, jog remontuoti patalpas buvo būtina, neturi jokios reikšmės atliktų darbų vertinimui bendraturčių teisių apsaugos aspektu, nes ieškovas neprašo bendraturčių kompensuoti jo patirtų išlaidų atliekant remonto darbus ar pagerinant patalpas. Apibendrinant spręstina, kad apeliantė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą ieškovui įteisinti atliktus statybos darbus pripažinti motyvuotu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturčiui (ieškovui) įgyvendinus teisę į statybą ją įteisinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo netenkinus ir sprendimą palikus nepakeistą, tenkintinas ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės V. V. bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtinta ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, ir tai sudaro 400 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1-3 dalys). Iš atsakovės V. V. valstybei priteistinos 3,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 3,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.