Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1996-12-04, Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015-02-20 apie 08.45 val., Panevėžyje, Parko g., ties pastatu Nr. 19, vairuodamas automobilį Peugeot Partner, v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš dešinės pusės kliudė kitą stovėjusį automobilį BMW Series 3, v.n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Po įvykusio eismo įvykio iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis BMW Series 3, v.n. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė KET 9, 101, 220 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

R. S. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nurodė, jog gatvėje buvo avarija, galvojo, kad pravažiuos, pavažiavęs atgal atsiprašė, kad pasirinko ne tą važiavimo kryptį. Suprato, kad viskas gerai. Su kitu automobiliu jokio kontakto nejuto. Įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, bet niekas jo nestabdė ir nieko nesakė. Jo paties vairuojamas automobilis įvykio metu nebuvo apgadintas, tik purvas buvo nubrauktas. Automobiliu jis dažnai naudojasi, važiuoja į mokyklą, tėtį veža į darbą. Jis yra pasiruošęs atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusioji A. K. teisme paaiškino, kad 2015-02-20 maždaug prieš 8 val. įvyko avarija, kai su policijos pareigūnais sėdėjo mašinoje ir pildė dokumentus, visos mašinos sėkmingai pravažinėjo, tik Peugeot automobilio vairuotojas nubraukė jos mašinos šoną ir visi tai matė. Matė, kad abi mašinos lingavo, kas buvo prie mašinų, visi mojavo. Šaukė, rėkė, ką vairuotojas daro. Visi galvojo, kad vairuotojas apsisuks, sustos ir ateis, o jis nuvažiavo. Policijos pareigūnas dar spėjo užsirašyti to automobilio valstybinius numerius. Mano, kad Peugeot automobilio vairuotojas turėjo pajusti kontaktą.

Teisme liudytoja apklausta J. M. parodė, kad buvo eismo įvykis, kur dalyvavo nukentėjusioji ir vyras su kitu automobiliu Audi, jie pildė deklaracijas. Tuo metu nukentėjusioji buvo prie uošvio mašinos, o kitas vyras sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Tuo metu jaunuolis važiavo su baltu automobiliu, buvo spūstis ir bandė pravažiuoti, bet nepasisekė. Pabandė vieną kartą, kitą, neišėjo, tada apsisuko. Galvojo su kolega, kad apsisukęs ateis, bet jis apsisukęs nuvažiavo. Matė, kaip dar prieš išvažiavimą pamosikavo galva. Moteris tada pradėjo mojuoti kartu su uošviu ir sakė, kad kliudė. Patikslino, kad įvykis buvo ryte, kai buvo saulėta, buvo labai slidu, kažkur nuo 8 val. iki 9 val. Kitą automobilį kliudė dešinės pusės durelėmis, apgadino kito automobilio kairės pusės galinę dalį, bamperį. Ji pati matė kontaktą. Smūgio nebuvo. Vairuotoją apklausė tą pačią dieną, po kelių valandų.

Teisme liudytoju apklaustas E. J. parodė, kad pamena, kad tą rytą, galimai 2015-02-20 padėjo vairuotojams po eismo įvykio Parko g. pildyti deklaracijas ir netoliese stovintį automobilį BMW kliudė pravažiuojantis automobilis Peugeot. Automobilių kontaktas buvo nestiprus, padaryti apgadinimai nedideli. Galimai pravažiavimui paliko nedaug vietos ir važiuojant nubraukė. Peugeo atsistūmė atgal ir išvažiavo. Dar spėjo užsirašyto to vairuotojo automobilio numerius. Tą pačią dieną surado vairuotoją. Peugeot vairuotojas sakė, kad jautė kontaktą su kitu automobiliu. Jis pamojavo. Taip pat pamojavo ir lauke stovėjęs vyras. Jis pats (liudytojas) iš karto suprato, kad Peugeot kliudė kitą automobilį, nes matė, kaip BMW automobilis nežymiai sujudėjo. Po įvykio automobiliui buvo nubrauktas purvas, dažų likę.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jam teko vairuoti automobilį Peugeot Partner, v.n. (duomenys neskelbtini) ir galimai kliudė kitą automobilį, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – 2015-02-20 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-26156518-15 (b.l. 5-6), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 7), iš kurios matyti, jog R. S. nuobaudų neturi; policijos pareigūnų – J. M., E. J. tarnybiniais pranešimais (b.l.9-12), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, eismo įvykio vietos schema (b.l. 23), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 14), fotonuotraukomis (b.l. 14-19); nukentėjusiojo, liudytojų teisme duotais parodymais apie eismo įvykio aplinkybes; pateikta vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 22), iš kurios matyti, kad teisę vairuoti R. S. turėjo (įgijo 2014-12-05).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad R. S. 2015-02-20 apie 08.45 val., Panevėžyje, Parko g., ties pastatu Nr. 19, vairuodamas automobilį Peugeot Partner, v.n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iš dešinės pusės kliudė kitą stovėjusį automobilį BMW Series 3, v.n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi po eismo įvykio R. S. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir kreiptis į policiją, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas R. S. teigė, kad jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir nesuprato sukėlęs eismo įvykį, jo vairuojamas automobilis eismo įvykio metu netgi nebuvo apgadintas, tačiau teismas su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija nesutinka, akivaizdu, kad R. S. tokiu savo paaiškinimu siekia išvengti administracinės atsakomybės. Nors kontaktas R. S. vairuojamo automobilio su kitu, stovinčiu automobiliu - BMW Series 3, v.n. (duomenys neskelbtini) nebuvo stiprus, tačiau ištyrus byloje surinktą medžiagą, matyti, jog R. S. turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, t.y. apgadinęs automobilį BMW, todėl privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir pasielgti pagal KET reikalavimus. Teisme nukentėjusioji A. K. teigė, jog Peugeot automobilio vairuotojas turėjo matyti susidūrimo vietą, nes visi tai matė, kontakto metu abi mašinos lingavo, kas buvo prie mašinų, visi mojavo, šaukė, rėkė, ką vairuotojas daro. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino nukentėjusiosios teisme nurodytas aplinkybes, be to, pareigūnai nurodė, jog ir iš pačios įvykio situacijos galima daryti išvadą, kad R. S. tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nes jis pabandė pravažiuoti vieną kartą, kitą, neišėjo, tada atsistūmė ir apsisukęs išvažiavo. Iš R. S. 2015-02-20 raštu duoto pirminio paaiškinimo (b.l. 15) taipogi matyti, kad jis suprato kliudęs kitą automobilį, nes jis teigė, jog ,,su mašinos durelėmis palietė kitos mašinos bamperį, ... žmogus atėjo pažiūrėjo, jis mostelėjo jam ranka, kad atsiprašo, ... jokių pretenzijų nereiškė. Į bylą taip pat nepateikta duomenų, kad egzistavo kokios tai objektyvios priežastys R. S. suvokti kliudžius ir apgadinus kitą stovintį automobilį. Matyti, kad jis ,,važiavo pro tarpą“ (b.l. 15) – byloja, jog įvykio metu buvo sudėtinga situacija važiuoti, kuri reikalavo vairuotojo didesnio atidumo, R. S. važiavo palyginti nedideliu – 2-3 km/h greičiu“ (b.l. 15), kas neapribojo matyti susidūrimo vietos, įvykis buvo šviesiu metu.

Todėl teismas yra įsitikinęs, kad R. S. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, sąmoningai, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., už ką jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl ATPK 127 str. 2 d, pažeidimo – nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – anksčiau nebaustas už KET pažeidimus ir itin šiurkščių pažeidimų nebuvo padaręs, neteistas, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, kaip matyti, eismo įvykio metu kitam automobiliu turtinis nuostolis padarytas nedidelis, nes apgadinimai nedideli, padaryti braukimo būdu, pažeidėjas žalą pažadėjo atlyginti, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atskomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl R. S. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina minimali bauda, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau mažesniam terminui nei numatyta sankcijoje (ATPK 30-1 str.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

Aukščiau išdėstytos visos aplinkybės, suponuoja teismui galimybę R. S. atžvilgiu švelninti papildomą nuobaudą ir taikyti spec. teisės atėmimą mažesniam terminui nei jį numato ATPK 130 str. 1 d., papildomai atsižvelgiant į pažeidėjo jauną amžių, jis neseniai buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, matyti, kad ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas buvo padarytas dėl jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos. Pažeidėjas dažnai naudojasi automobiliu – vykta į mokyklą, į darbą veža tėtį. Todėl nagrinėjamu atveju, pažeidėjui paskyrus netgi minimalią ATPK 130 str. 1 d. numatytą papildomą nuobaudą – spec. teisės atėmimą, ji nebūtų proporcinga padarytam pažeidimui ir kartu būtų pažeidėjui per griežta nuobauda. Todėl ši nuobauda švelnintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems ( 1 ) metams ir vienam ( 1 ) mėnesiui;

R. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., R. S. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems ( 1 ) metams ir vienam ( 1 ) mėnesiui.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.