Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinai paskirta 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

R. S. nubaustas už tai, kad 2015-02-20 apie 08.45 val., (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot Partner, valst nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus atstumo iš dešinės pusės kliudė kitą stovėjusį automobilį BMW Series 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino. Po įvykusio eismo įvykio iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas automobilis BMW Series 3, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais R. S. pažeidė KET 9, 101, 220 punktų reikalavimus.

Pažeidėjo teigimu, pirminį paaiškinimą jis rašė ir jame įvykio aplinkybes dėstė padedamas savo tėvo, todėl jame nurodytos aplinkybės, susijusios su eismo įvykio eiga nėra tikslios, o pateiktos pagal pareigūnų nurodytą įvykio informaciją. Pabrėžia, kad BMW automobilio savininkė į draudimo bendrovę nesikreipė, todėl galimai jai įvykio metu padaryti automobilio apgadinimai yra visai nežymūs, byloje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų neabejotinai patvirtinančių, kad jo automobilis kontaktavo su nukentėjusiosios automobiliu ir, kad šiam automobiliui apskritai yra padaryti kokie nors apgadinimai.

Pažymi, kad net ir pripažinus kaltu dėl visų jam inkriminuotų pažeidimų, paskirta apylinkės teismo galutinė nuobauda net ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas yra neproporcinga padarytiems pažeidimams ir per griežta. Prašo atsižvelgti į jo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis planuoja įsidarbinti ir teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina bei sušvelninti paskirtas nuobaudas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių<...>.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims <...>.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvadą, kad R. S. pagrįstai pripažintas kaltu dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo R. S. nepripažįsta, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, teigdamas, kad kelis sykius nepavykus pravažiuoti pro važiuojamoje dalyje stovinčių automobilių, kurie buvo patekę į eismo įvykį, paliktą tarpą, jis nepajuto, kad vieno tokio bandymo metu jo vairuojama transporto priemonė šonine automobilio dalimi kontaktavo su automobiliu BMW Series 3, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir pavažiavęs atbuline eiga, vėliau apsisuko ir nuvažiavo. Šias aplinkybes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Tai, kad R. S. 2015-02-20 padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, t.y. vairuodamas automobilį nepaliko saugaus atstumo iš dešinės pusės, kliudė kitą stovėjusį automobilį bei jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasišalino, įrodo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių (duomenys neskelbtini) E. J. ir patrulės J. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės apie jų stebėtus R. S. padarytus KET pažeidimus (b.l. 9-12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 13), jos priedas – papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobilių BMW Series 3, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir Peugeot Partner, valst nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b.l. 14), fotonuotraukos (b. l. 17-19), nukentėjusios A. K. rašytinis paaiškinimas (b.l. 16), jos ir liudytojais teismo posėdžio metu apklaustų minėtų policijos pareigūnų duoti parodymai (b. l. 32-35, 39-40) bei iš dalies paties R. S. pirminis paaiškinimas apie eismo įvykio aplinkybes, priimtas iš jo eismo įvykio dieną (b.l.15).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad nepajuto kliudęs kitą transporto priemonę, įvykio vietoje stovėjusių asmenų rankomis rodomus ženklus – mojavimą, supratęs, kad pritarimą važiuoti toliau, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pažymėtina, kad nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, mačiusi kaip po bandymų pravažiuoti pro važiuojamoje dalyje stovintį jos automobilį pažeidėjo automobilis šonine dalimi kontaktavo su jos automobiliu. Tai, kad šio kontakto metu abu automobiliai sujudėjo, o tai pamatę įvykio vietoje buvę žmonės ėmė mojuoti R. S. ir šūkavo rodo, kad pastarasis negalėjo nesuprasti įvykdęs eismo įvykį.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurių parodymų objektyvumu skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtino, kad kontaktas tarp A. K. ir R. S. vairuojamo automobilio, buvo, jie matė, kad nukentėjusioji su savo uošviu mojavo pažeidėjui, kai šis savo automobilio šonu nubraukė BMW automobilio galinį bamperį, tačiau pažeidėjo elgesys pareigūnus iš esmės nustebino, nes šis po susidūrimo su nukentėjusiosios automobiliu tiesiog iš įvykio vietos pavažiavęs atbuline eiga, apsisuko ir nesustojęs nuvažiavo tolyn.

Savo pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams R. S. patvirtino, kad bandydamas pravažiuoti, savo automobilio durelėmis palietė kito automobilio bamperį, patvirtindamas, kad prie jo buvo priėjęs vyriškis, kuris pažiūrėjo į automobilius ir mostelėjo jam ranka, iš ko jis suprato, kad viskas gerai ir išvažiavo. Apeliaciniame skunde R. S. tvirtina, kad nors paaiškinimą surašė pats, tačiau dėl jauno amžiaus klausė šalia buvusio tėvo patarimų ir situaciją išdėstė ne kaip buvo realiai, bet kaip jo tėčiui buvo papasakoję policijos pareigūnai. Su tokia pozicija skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali, kaip minėta, aplinkybę, kad R. S. iš įvykio vietos pasišalino tyčia patvirtina aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimų byloje surinktų duomenų visuma. Bandymas paneigti savo ranka rašytame paaiškinime pakankamai detaliai nurodomas ir kitus bylos duomenis atitinkančias aplinkybes, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl R. S. tyčios pasišalinus iš eismo įvykio.

Pažymėtina, kad R. S. net ir apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad įvykio vietoje buvęs vyriškis po nesėkmingų bandymų pravažiuoti jam mojavo, tad esant dviprasmiškai ar abejones keliančiai situacijai kaip atsakingas eismo dalyvis, vairuojantis padidinto pavojaus šaltinį, jis privalėjo įsitikinti atliekamo manevro saugumu ar įvertindamas savo menką vairavimo patirtį ir kaip pats nurodo jam vairuojamos transporto priemonės specifiką, rinktis tokius ant važiuojamosios dalies sustojusių transporto priemonių apvažiavimo būdus, kurie nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. O pajutęs, kad ir ne didelį kontaktą privalėjo – išlipti ir įsitikinti, kad žala nepadaryta.

Tai, kad automobilių apgadinimai nėra žymūs ar, kad pažeidėjui kyla abejonių dėl nukentėjusiajai padarytos žalos ar jos apsisprendimo nesikreipti dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę nešalina jo atsakomybės dėl eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo.

R. S. argumentai, kad jo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos paneigia ir policijos pareigūnų veiksmų, pastebėjus jo įvykdytą pažeidimą, tolimesnė seka, t.y., kad jie jo nesivijo, yra nepagrįsti ir jo kaltės įvykdžius pažeidimą nepašalina. Pareigūnai šio įvykio metu atlikinėjo savo pareigas – padėdami kito eismo įvykio dalyviams pildyti eismo įvykių deklaracijas, jie tinkamai sureagavo į R. S. veiksmus ir užsirašė pasišalinusios transporto priemonės numerį. Tai, kad susiklosčiusioje situacijoje R. S. nebuvo sulaikytas iškart po įvykio jo veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi, o pareigūnų veiksmų, jų profesionalumo konkrečioje situacijoje vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Tai, kad policijos pareigūnams susisiekus su R. S., jis geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, neneigė buvęs įvykio vietoje, todėl neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės savaime nepaneigia teismų išvadų dėl asmens tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis (LAT nutartis byloje Nr. 2AT-34-507/2015) kaip yra šiuo atveju.

Teismas išnagrinėjęs R. S. skundą, konstatuoja, jog aukščiau aptarti įstatymo reikalavimai jam skiriant ir subendrinant nuobaudas nebuvo pažeisti. Teismas šiuo aspektu atsižvelgė ir įvertino padarytų teisės pažeidimų aplinkybes ir pobūdį, R. S. asmenybę ir kitas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir skunda nagrinėjantis teismas, paskirta nuobauda adekvati nuobauda padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžiui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei ir nėra teisėto pagrindo paskirtą nuobaudą švelninti, nes tokiu būdu nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai.

Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad R. S. yra jauno amžiaus, ypatingai teigiamai charakterizuojamas moksleivis, neturi realių galimybių pats iš savo asmeninių lėšų sumokėti tokio dydžio baudą, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas būsimoms darbo paieškoms, nesudaro absoliutaus pagrindo dar kartą švelninti paskirtą nuobaudą ir aukščiau paminėtos teismo išvados nepaneigia. Pažymėtina, kad R. S. teisę vairuoti transporto priemones iki aptariamo įvykio buvo įgijęs vos prieš du mėnesius, todėl jis turėjo būti ypatingai atidus ir rūpestingas. Asmuo, privalo numatyti bei atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, administracinės nuobaudos tikslas yra ir tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. R. S. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-08 nutarimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.