Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-246-1059/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
1-246-1059/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42209-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ignas Totilas
Kaltinamasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-246-1059/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42209-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.8; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Ignas Totilas,sekretoriaujant Ingai Madeikienei,dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,kaltinamajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Panevėžys, teistas 2013-04-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 1 d. (3 veikos), 178 str. 4 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, įpareigojant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2015-05-29 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT Panevėžio probacijos skyriuje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

M. P. pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2021 m. gruodžio 4 d., apie 23.02 val., Panevėžyje, Basanavičiaus gatvėje, ties pastatu Nr. 44, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 23.07 val. nustatytas 2,06 promilių, o 23.25 val. – 2,23 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

Kaltinamasis M. P. kaltu pripažino visiškai, dėl nusikaltimo labai gailisi. Parodė, kad galimai 2021 m. gruodžio 4 d. su drauge šventė, paskui važiavo iki naktinės parduotuvės. Grįžtant juos sustabdė pareigūnai, patikrino girtumą, kuris ir buvo nustatytas. Sutinka su nustatytu neblaivumu. Išgėrė gal 7 stiklinytes degtinės. Jautėsi apsvaigęs. Vairavo automobilį „Volvo V-40“, kurį jam padovanojo tėtis, automobilis registruotas jo vardu. Įvykio metu, kuomet buvo sustabdytas, bandė persėsti į keleivio vietą, tokiu būdu galvojo išvengti atsakomybės. Teisę vairuoti įgijo lapkričio mėnesį, porą savaičių iki įvykio. Jis yra baustas administracine tvarka dėl važiavimo autobusu be talonėlio ir būdamas neblaivus važiavo paspirtuku. Buvo nustatytas neblaivumas apie 1 promilę. Šis pažeidimas buvo vasarą.

Tėtis sutinka būti jo laiduotoju. Jis atsižvelgia į tėčio patarimus, tėtis daro įtaką jo elgesiui. Su tėčiu gyvena atskirai, tačiau bendrauja kiekvieną dieną. Apie įvykį tėčiui pranešė telefonu gal dieną po įvykio. Dėl įvykio tėtis blogai sureagavo.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais: BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį (b. l. 1-4), tarnybinis pranešimas (b. l. 5-6), apžiūros protokolas (b. l. 7-10), fotolentelės (b. l. 11-26), tarnybinis pranešimas (b. l. 27-28), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 29-31), kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 32-38), neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 41), EMPREKIS informacija (b. l. 43), prašymas dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 49-60).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie įrodymai įrodo, kad kaltinamasis žinodamas jog yra vartojęs alkoholio tyčia vairavo būdamas neblaivus kai jam nustatytas didesnis nei 1, 51 promilių girtumas, todėl jo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojui, jo tėčiui R. P..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis žinojo, kad yra draudžiama vairuoti automobilį neblaiviam, vartojo alkoholį ir vairavo automobilį, kas rodo, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčia. M. P. buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Jis teisę vairuoti įgijo tik 2021 m. lapkričio 16 d. taigi tik šiek tiek daugiau nei prieš 2 savaites iki nusikaltimo padarymo (b. l. 91). Pažymėtina, kad M. P., kuomet buvo sustabdytas, bandė persėsti į keleivio vietą, tokiu būdu, kaip pats pripažino, bandė išvengti atsakomybės. M. P. praeityje teistas dėl nusikaltimų numatytų BK 178 str. 1 d. padarymo, nors teistumas išnykęs (b. l. 57), tačiau tai jį charakterizuoja neigiamai. Taip pat jis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už tai, kad 2021 m. liepos 11 d. vairavo transporto priemonę – elektrinį paspirtuką, būdamas neblaivus (b. l. 82 – 85).

Aukščiau išdėstyti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Turėdamas galiojančią administracinę nuobauda už transporto priemonės – elektrinio paspirtuko, vairavimą būnant neblaiviam, kaltinamasis šiuo atveju padarė dar sunkesnio pobūdžio teisei priešingą veiką, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o tai rodo, kad iš savo elgesio išvadų jis nepadarė, iš klaidų nepasimokė. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, kuris nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir pažeidinėja įstatymo reikalavimus. Kaltinamojo elgesys, kai nesant būtinumo jis vairavo didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, mieste būdamas smarkiai apsvaigęs, kai tik prieš kelias savaites iki nusikalstamos veikos padarymo įgijo teisę vairuoti, kartu vežė ir kitus asmenis, liudija ne tik jo neatsakingą, bet pavojingą elgesį. Kaltinamasis savo veiksmais kėlė didžiulį pavojų kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių ir neatitaisomų padarinių. Nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, teismo vertinimu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad kaltinamojo tėvas – R. P. gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, nes, kaip pats patvirtino, M. P. buvo probleminis vaikas, jis su M. P. kartu negyvena jau 20 m., jo auklėjime dalyvavo mažai, gyveno užsienyje. R. P. teigė nežinojęs, kad jo sūnus baustas už tai, kad vasarą vairavo elektrinį paspirtuką neblaivus. Šiuo metu M. P. yra jau suaugęs 30 metų vyras, kuris gyvena savarankiškai, todėl tėvo R. P. galimybės daryti M. P. teigiamą įtaką dabar, kai tokios įtakos jis nedarydavo anksčiau, teismo vertinimu, yra apsunkintos.

Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

BK 281¹ str. 1 d. numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, jam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytinas artimas minimaliam.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą M. P. savo kaltę pripažįsta visiškai, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Paskirtą baudą kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nusikalstamą veiką M. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgtina į jam nustatytą girtumo laipsnį, į tai, kad M. P. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, laikomas neteistu, turi galiojančią administracinę nuobaudą už tai, kad vairavo elektrinį paspirtuką būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį, t. y. 2 metams 6 mėnesiams. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. gruodžio 9 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (b. l. 122-124).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72, 72³ straipsnių numatytus požymius, konfiskuojami.

Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Tokios teismų praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

Automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas kaltinamojo M. P. vardu. Kaltinamasis patvirtino, kad jo tėvas R. P. minėtą automobilį nupirko ir padovanojo jam. Jis šiuo automobilio naudojosi kaip savo, tą policijos pareigūnams patvirtino ir jo draugė E. G.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad faktinis automobilio valdytojas buvo kaltinamasis M. P. – pas jį buvo automobilis, šio automobilio rakteliai, dokumentai bei šiuo automobiliu naudojosi jis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotinas M. P. vardu registruotas automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio faktinis valdytojas pagal byloje surinktus duomenis buvo kaltinamasis M. P. ir kurį jis vairavo būdamas neblaivus.

Procesiniai klausimai

Kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 122-124, 125-129, 130-132), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

M. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“. Automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Proceso išlaidas šioje byloje sudaro automobilio, kurį vairavo neblaivus M. P., paėmimo iš įvykio vietos, nugabenimo į saugojimo aikštelę išlaidos ir saugojimo išlaidos sudaro – 106, 48 Eur (b. l. 49), kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu, pripažintinos proceso išlaidomis, nes buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti M. P. vairuota transporto priemone, kurios jis dėl neblaivumo toliau nebegalėjo vairuoti. Kadangi šias išlaidas patyrė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo išlaidas patyrusiam Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant M. P. galutinę bausmę – baudą 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)).

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti M. P., jog jis paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti M. P., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 9 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn M. P. vardu registruotą automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Priteisti iš M. P. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 106, 48 Eur (vieną šimtą šešis eurus 48 ct) nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomąją sąskaitą LT35 7044 0600 0782 8726, esančią AB SEB bankas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Ignas Totilas