- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- I-127-283/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00228-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė, Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Panevėžio tarnyba) 2012 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ (toliau – ir Sprendimas), kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) įpareigoti Panevėžio tarnybą priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje Nr. I-449-583/2012. A. L. skunde nurodė, kad Panevėžio tarnybos Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) pateikto 2012-06-15 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-449-583/2012 . Pažymėjo, kad Sprendime nėra atskleistos pareiškėjo 2012-06-15 prašymo perdavimo Panevėžio tarnybai aplinkybės; nėra aišku, ar Klaipėdos tarnyba informavo Panevėžio tarnybą apie Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-449-583/2012 proceso eigą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo Sprendimo motyvai visiškai sutampa su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo motyvais ir teisiniais argumentais. A. L.s skunde teigė, kad jo 2012-06-15 prašymą privalėjo išnagrinėti Klaipėdos tarnyba, kuriai jis ir buvo pateiktas. Klaipėdos tarnyba, žinodama apie Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2012 m. birželio 19 d. vyksiantį teismo posėdį, turėjo visas galimybes nedelsdama priimti sprendimą dėl pareiškėjo prašymo (b. l. 2-5).
Pareiškėjas A. L. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jam apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo nebuvo gauta. A. L. atstovė advokatė J. Brinevičienė, remdamasi skunde išvardintomis aplinkybėmis bei pakartodama jame nurodytus argumentus ir motyvus, prašė tenkinti skundą.
Atsakovės Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko. Nurodytiems proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo pranešė, kad jų atstovai bylos nagrinėjime nedalyvaus (b. l. 36, 69) .
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio tarnyba atsiliepimu prašė A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio tarnyba atsiliepime nurodė, kad, išsamiai išanalizavus gautą informaciją ir medžiagą, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas atsisakyti teikti pareiškėjui A. L. antrinę teisinę pagalbą. Buvo nustatyta, jog pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl atstovavimas administracinėje byloje būtų neperspektyvus. Panevėžio tarnyba nurodė, kad Klaipėdos tarnybos sprendimas perduoti A. L. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti Panevėžio tarnybai yra priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241 patvirtinto Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatomis. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jo prašymo perdavimą nagrinėti Panevėžio tarnybai. Dėl šių priežasčių A. L. teiginiai apie Panevėžio ir Klaipėdos tarnybų veiksmų bei priimtų sprendimų neteisėtumą yra nepagrįsti. Taip pat Panevėžio tarnyba teigė, kad, pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, asmuo, prašantis antrinės teisinės pagalbos, turi pateikti ne tik prašymą, bet ir teisės aktų numatytus duomenis bei juos pagrindžiančius dokumentus. Toks sutikimas reikalingas, nes Įstatymo 18 straipsnio 13 dalis nustato, jog antrinę teisinę pagalbą teikiančios tarybos turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, kuri yra reikalinga siekiant nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Tarnyba šioje veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Duomenų apsaugos įstatymas). Pagal šio įstatymo nuostatas, asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei yra gautas duomenų subjekto sutikimas tvarkyti jo duomenis. Kadangi A. L., pildydamas nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, raštu pareiškė nesutinkantis, kad antrinės teisinės pagalbos tikslais būtų tvarkomi jo duomenys, todėl Šiaulių tarnyba pagrįstai pareiškėjui grąžino jo prašymą (b. l. 34-36).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos tarnyba atsiliepimu prašė A. L.skundą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos tarnyba atsiliepime nurodė, kad A. L. prašymo suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-449-583/2012 neturėjo teisės nagrinėti, nes šioje byloje dalyvavo kaip atsakovė. Nurodytoje administracinėje byloje kaip atsakovė dalyvavo ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ( toliau – ir Šiaulių tarnyba). Siekiant išvengti interesų konflikto bei užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą bei vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašo 6.2 punktu, pareiškėjo prašymas buvo perduotas Panevėžio tarnybai. Klaipėdos tarnyba akcentavo, kad A. L. prašymas buvo gautas tik 2012 m. birželio 18 d., t. y. prieš pat teismo posėdį. Tai rodo, jog paties pareiškėjo nerūpestingas ir neatsakingas elgesys nulėmė, kad jo prašymas buvo išnagrinėtas po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-449-583/2012 (b. l. 67-69).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. 1-449-583-2012 m. pagal A. L. skundą atsakovams Klaipėdos ir Šiaulių tarnyboms bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui Vytautui Mačiulskiui (b. l. 73-75). A. L. 2012 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių tarnybos 2012 m. gegužės 30 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti Šiaulių tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2012 m. gegužės 21 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-54). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą priėmė nagrinėti ir paskyrė administracinę bylą nagrinėti 2012 m. birželio 19 d., 13 val. 00 min. vyksiančiame teismo posėdyje (b. l. 55-56; 74-75).
A. L. prašymu (toliau – Prašymas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. birželio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-449-583/2012 m.: parengti reikiamus procesinius dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, atstovauti administracinėje byloje (b. l. 43-47). Prie prašymo A. L. pridėjo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2012-06-05 pateiktą patikslintą skundą atsakovams Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vytautui Mačiulskiui bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį (b. l. 48-56). Klaipėdos tarnybos direktorius 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-136 nusišalino pats bei nušalino visus šios tarnybos valstybės tarnautojus nuo A. L. 2012-06-18 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-449-583/2012 nagrinėjimo, kadangi pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje atsakovėmis yra Klaipėdos ir Šiaulių tarnybos. Šiuo įsakymu A. L. Prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo perduotas nagrinėti Panevėžio tarnybai (b. l. 42). Apie priimtą sprendimą A. L. buvo informuotas 2012-06-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ( b. l. 41). Panevėžio tarnyba, 2012 m. birželio 25 d. gavusi A. L. Prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus dokumentus, 2012 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktais 18 straipsnio 2 dalimi, atsisakė teikti A. L. antrinę teisinę pagalbą (b. l. 37-40,41).
Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo atsisakyti asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, jos nutraukimo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas ir Tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-241.
A. L. antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje nebuvo suteikta, Panevėžio tarnybai nustačius, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, o atstovavimas byloje būtų neperspektyvus (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai). A. L. 2012 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktu patikslintu skundu skundė Klaipėdos tarnybos ir Šiaulių tarnybos administracinius aktus, kuriais buvo sprendžiama dėl antrinės teisinės pagalbos. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-449-583/2012 ginčijo Klaipėdos tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. L. antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. 2-21171-728/2011 dėl prokuratūros nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje, buvo nutrauktas (b. l. 57-61). Išnagrinėjusi A. L. antrinę teisinę pagalbą teikusio advokato pranešimą ir kitus duomenis, Klaipėdos tarnyba 2012 m. balandžio 20 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad atstovavimas A. L. civilinėje byloje yra neperspektyvus. Klaipėdos tarnyba savo sprendimą, visų pirma, grindė tuo, kad civilinėje byloje, kurioje atnaujinti procesą prašė pareiškėjas, viešojo intereso nėra. Dėl šios priežasties Generalinė prokuratūra negali būti laikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 2 dalyje nurodytu subjektu, turinčiu teisę paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą. Be to, Klaipėdos tarnyba nustatė ir tai, kad pareiškėjas nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas dokumento, dėl kurio priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas, suklastojimas. Klaipėdos tarnyba akcentavo, kad nėra ir jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių A. L. tvirtinimus apie tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateiktame ieškinyje yra suklastotas jo parašas, kadangi A. L. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais, o apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde klausimo dėl ieškinyje esančio parašo suklastojimo nekėlė. Klaipėdos tarnyba, įvertinusi nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų sąlygų, sudarančių pagrindą Generalinei prokuratūrai kreiptis su prašymu atnaujinti procesą. Taip pat Klaipėdos tarnyba nustatė, jog yra praėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, kuris yra naikinamojo pobūdžio, todėl Generalinė prokuratūra nebegali teikti prašymo atnaujinti procesą.
Pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasmę, valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tačiau valstybė suteikia antrinę teisinę pagalbą savo iniciatyva ir nuožiūra, laikydamasi nustatytų procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į minėtą pagalbą. Įstatymas nustato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (23 straipsnio 9 dalis). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad atstovavimo byloje perspektyvumas yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad, remiantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas, kai tarnyba, įvertinusi visus konkrečiam atvejui reikšmingus faktinius duomenis, padaro išvadą, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, akivaizdžiai neturi teisinės perspektyvos, t. y. nebus pasiektas siekiamas rezultatas.
Pagal CPK įtvirtintas nuostatas, prašymas atnaujinti procesą paduodamas per nustatytus terminus ir esant tam tikriems pagrindams. A. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 siejo su CPK 365 straipsnio 2 dalies bei 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktų taikymu. Iš Liteko - Lietuvos teismų informacinės sistemos bei byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-190-613/2009 pagal A. L. ieškinį dėl atleidimo iš darbo teisėtumo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“. Tai leidžia teismui teigti, kad civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 buvo išnagrinėtas privataus pobūdžio darbo ginčas, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo sieti su viešuoju interesu, kuris gali būti ginamas inicijuojant proceso atnaujinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturi CPK 365 straipsnio 2 dalies suteiktos teisės teikti prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009.
CPK 368 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus, 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą šiame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų (nutarčių).
Išanalizavus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad nei Klaipėdos tarnyba, priimdama 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti A. L. antrinės teisinės pagalbos teikimą, nei Panevėžio tarnyba, priimdama 2012 m. liepos 4 d. sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, nebuvo gavusios jokių duomenų apie tai, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo nustatytas dokumento, t. y. civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 pateikto ieškinio, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, suklastojimas. Byloje esančiais duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas pagal A. L. pareiškimą dėl ieškinio, kaip dokumento, suklastojimo, nėra panaikintas ar pakeistas. Duomenų apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 pateikto ieškinio suklastojimas, nebuvo pateikta ir nagrinėjant administracinę bylą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti duomenys nepatvirtino A.L. teiginių apie tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 procesas gali būti atnaujinamas, nes teismas civilinę bylą išnagrinėjo pagal suklastotą ieškinį, kas vertintina kaip aiški teisės normos taikymo klaida, pagrįstumo.
CPK 368 straipsnis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis), tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (2 dalis). Kaip nustatyta byloje, Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 sprendimą, kuriuo buvo atmestas A. L. ieškinys, priėmė 2009 m. gegužės 25 d., o Klaipėdos apygardos teismas A. L.apeliacinį skundą atmetė ir nurodytą sprendimą paliko nepakeistą 2010 m. sausio 28 d. nutartimi. Tai reiškė, kad nuo to momento Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimas įsiteisėjo. Klaipėdos ir Panevėžio tarnybos savo sprendimuose nurodė, kad A.L. su prašymu dėl proceso atnaujinimo į Generalinę prokuratūrą kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas teisės normų nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, jog pareiškėjo reikalavimui atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu reikšti yra suėjęs naikinamasis terminas. Tokiu būdu, Panevėžio tarnyba pagrįstai nustatė, jog Klaipėdos tarnybos išvada apie atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2-190-613/2009 neperspektyvumą yra paremta faktiniais duomenimis ir teisės aktais.
Be to, A. L. ginčijo Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo šios tarnybos vadovas nusišalino pats bei nušalino visus šios tarnybos valstybės tarnautojus nuo A. L. 2012-05-21 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-449-583/2012 nagrinėjimo. Įsakymas buvo priimtas, nustačius, jog pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje atsakove yra Klaipėdos tarnyba. Šiuo įsakymu A. L. 2012 m. gegužės 21 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo perduotas nagrinėti Šiaulių tarnybai (b. l. 62). Apie priimtą sprendimą A. L. buvo informuotas 2012-05-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pačiu raštu pareiškėjo prašymas ir dokumentai buvo išsiųsti Šiaulių tarnybai (b. l. 63).
Kaip buvo nustatyta, pareiškėjas į Klaipėdos tarnybą kreipėsi, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, kurioje ginčijamas Klaipėdos tarnybos 2012 m. balandžio 20 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Todėl akivaizdu, kad Klaipėdos tarnyba, spręsdama antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui klausimą, turėtų nagrinėti savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, o tai neišvengiamai sukeltų Klaipėdos tarnybos interesų konfliktą. Dėl šios priežasties objektyvus ir nešališkas asmens prašymo nagrinėjimas, priimant teisingą sprendimą, būtų neužtikrintas. Siekiant išvengti interesų konflikto, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas – tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priima kita tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Tokią tvarką numato Tvarkos aprašas. Tvarkos aprašo 3 punktas nurodo, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje ginčo dalykas yra jos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, per 3 darbo dienas perduoda nagrinėti kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei pareiškėjas neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, pagal savivaldybę, kurioje pareiškėjas gyvena. Pagal Tvarkos aprašo 6.2 punktą, Klaipėdos tarnyba A. L., kurio gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste, prašymą privalo perduoti nagrinėti Šiaulių tarnybai. Klaipėdos tarnybos direktorius 2012 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) išvardino teisės normas, kuriomis vadovavosi, priimdamas šį administracinį aktą, tai – Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 punktai, 11 straipsnio 1 ir 5 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 25 straipsnio 2 dalis, Tvarkos aprašo 6.2 punktas, bei nurodė kad šis administracinis aktas priimamas, siekiant išvengti tarnybos interesų konflikto ir užtikrinti objektyvaus, nešališko ir pagrįsto sprendimo priėmimą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Klaipėdos tarnybos veikla, persiunčiant pareiškėjo A. L., savo gyvenamąją vietą deklaravusio Klaipėdos mieste, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Šiaulių tarnybai, atitiko įstatymų ir Tvarkos aprašo nuostatas. Klaipėdos tarnyba pareiškėjo prašymą Šiaulių tarnybai išsiuntė, laikydamasi Tvarkos aprašo 3 punkte nurodytu terminu. Tokiu būdu, išanalizavus skundžiamo Sprendimo dalį, kurioje pasisakyta dėl Klaipėdos tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) faktinio ir teisinio pagrindimo, teismas konstatuoja, kad Panevėžio tarnyba pagrįstai nustatė, kad šis administracinis aktas yra motyvuotas teisės normomis ir teisėtas.
Taip pat A. L. ginčijo Šiaulių tarnybos 2012 m. gegužės 30 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukti duomenų tvarkymo veiksmai ir pareiškėjui grąžintas jo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. 1-449-583/2012 (b. l. 65-66).
Pagal Įstatyme įtvirtintas nuostatas, asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis asmuo privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas jomis. Įstatymo 4 straipsnis nustato asmens, pateikusio prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareigą bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (1 punktas) bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją (2 punktas). Pagal Įstatymo 18 straipsnį, reglamentuojantį antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, asmuo, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, privalo asmeniškai arba paštu pateikti tarnybai teisingumo ministro patvirtintos formos prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (1 dalis), o tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi (13 dalis). Be to, Įstatymo 17 straipsnio 6 dalis antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams suteikia teisę rinkti, kaupti ir perduoti duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą teisingumo ministro nustatyta tvarka ir užtikrinant advokato profesinės paslapties apsaugą.
Remiantis išvardintomis teisės normomis, daroma išvada, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių tarnybų ir advokatų veikla yra susijusi su asmenų, besikreipiančių dėl antrinės teisinės pagalbos, duomenų tvarkymu. Asmens duomenų teisinės apsaugos teisinį reglamentavimą nustato Duomenų apsaugos įstatymas, kurio tikslas ir yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Pagal Duomenų apsaugos įstatymą, asmens duomenimis suprantama bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai (1 punktas), duomenų teikimas – asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse (3 punktas), o duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys (4 punktas). Duomenų apsaugos įstatymas įsakmiai nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą (5 straipsnio 1 punktas). Laikantis šių imperatyvių įstatymų reikalavimų yra parengta ir Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija). Ši forma turi dalį, kurioje asmuo, prašantis antrinės teisinės pagalbos, pareiškia savo sutikimą arba nesutikimą tvarkyti antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateiktus ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gautus duomenis.
Iš A. L. asmeniškai užpildyto ir pateikto Prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pareiškėjas jame aiškiai nurodė savo nesutikimą, kad jo prašyme ir prie jo prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ( b. l. 47). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad A. L.i, kaip duomenų subjektui, pareiškus savo nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Šiaulių tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenis bei atlikti Įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nurodytus veiksmus. Dėl šios priežasties Šiaulių tarnyba, sprendžianti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui, objektyviai neturėjo galimybės surinkti visų reikiamų duomenų ir įvertinti visų sprendimo dėl teisinės pagalbos suteikimo priėmimui reikšmingų aplinkybių. Tai nulėmė šios tarnybos 2012 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotą sprendimą grąžinti A. L. jo prašymą su pridėtais dokumentais, o ne išnagrinėti jį iš esmės.
Iš pareiškėjo ginčijamo Sprendimo teksto matyti, kad Panevėžio tarnyba išanalizavo Įstatymo ir Duomenų apsaugos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias konkrečią situaciją, kai asmuo, pateikęs prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškia nesutinkantis, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais būtų tvarkomi prašyme ir prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys. Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio tarnyba Sprendime pagrįstai nustatė, kad Šiaulių tarnybos 2012 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotas sprendimas yra teisėtas.
Teismas konstatuoja, kad Panevėžio tarnyba, gavusi A. L. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgaliota priimti Sprendimą dėl A.L.o prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. I-449-583/2012, kurioje atsakovėmis dalyvavo Klaipėdos ir Šiaulių tarnybos. Remiantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies bei Tvarkos aprašo nuostatomis, daroma išvada, kad atsakovė Sprendimą priėmė, veikdama jai suteiktų įgaliojimų ribose ir jų neviršydama. Dėl nurodytų priežasčių A. L. teiginiai, kad tik Klaipėdos tarnybos kompetencijai priklausė priimti sprendimą dėl jo prašymo, atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, daroma išvada, kad Panevėžio tarnyba, nustačiusi aplinkybių, kurios pagal Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus yra pagrindas neteikti antrinės teisinės pagalbos A. L., buvimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl jį naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. L. skundą dėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo atsakovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.