- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-860-619/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje numeris 2-2344-909/2013.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AMG Style“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. L. 7700 Lt skolą, 7800 Lt baudą, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu 2011 m. spalio 10 d. sudarė domeno vardo perleidimo sutartį, tačiau atsakovas jos nevykdė, dėl to ieškovas 2012 m. liepos 25 d. raštu nutraukė sutartį. Todėl ieškovo teigimu, atsakovas privalėjo grąžinti pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą 7700 Lt ir baudą, numatytą sutartyje, 7800 Lt.
Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 7700 Lt skolą, 7800 Lt baudą ir 2511,70 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. L. 2013 m. spalio 8 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, sustabdyti sprendimo už akių vykdymą.
Nurodė, kad negavo teismo siunčiamų dokumentų ir negalėjo apginti savo pažeistų teisių. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl pašto darbuotojai jo nerado. Atsakovo teigimu, procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galėjo būti atliekamas tik išnaudojus kitas įteikimo priemones, o teismas privalėjo patikrinti, ar dokumentai negalėjo būti įteikti kitu, pvz., darbovietės adresu. Iki 2013 m. balandžio mėnesio atsakovas dirbo VšĮ „Commune Art“, kuri savo internetiniame tinklapyje nurodžiusi veiklos adresą (duomenys neskelbtini). Ieškovo bendrovės darbuotojams buvo žinomas jo darbovietės adresas, t. y. (duomenys neskelbtini), nes ir pats ieškovas veikia šiuo adresu, tačiau, tikėtina, ieškovas sąmoningai teismui nenurodė šio adreso. Jo teigimu, naikinamieji terminai pagal kasacinio teismo praktiką gali būti atnaujinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-233/2004; 3K-3-346/2006, 3K-3-515/2007; 3K-3-307/2009), jei situacijos yra itin netoleruotinos. Atsakovo manymu, ši situacija itin netoleruotina. Jis sužinojo apie teismo sprendimą antstoliui pradėjus jį vykdyti ir iš karto ėmėsi veiksmų siekdamas savo interesų apsaugos. Atsakovas taip pat nurodė, kad nevykdė 2011 m. spalio 10 d. sudarytos domeno vardo perleidimo sutarties, nes faktiškai konkliudentiniais veiksmais ją nutraukė ieškovui ją pažeidus, t. y. daugiau kaip 45 darbo dienas jam nemokant įmokų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakytas priimti. Atsakovui grąžintas AB Swedbank banke 2013 m. spalio 8 d. sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi. Teismas nurodė, kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas buvo siunčiami atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir adresu nurodytu 2011 m. spalio 10 d. domeno vardo sutartyje – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su prierašu, kad toks asmuo šiuo adresu negyvena, informavo buto gyventoja. Procesinius dokumentus išsiuntus kitu teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovo rasti nepavyko, o į pranešimus jis neatsiliepė. Ieškovo darboviečių buveinės juridinių asmenų registro duomenimis įregistruotos tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami viešai skelbiamu darbovietės UAB „Hopas“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau adresatas nebuvo surastas. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog ieškovo prašymas įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, buvo patenkintas pagrįstai, nes nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos. Teismo vertinimu, CPK normos nenustato teismo pareigos aiškintis atsakovo darbovietės faktinio veiklos adreso remiantis visais įmanomais informacijos šaltiniais, darbovietės internetinio puslapio duomenimis ar pan.. Teismas remiasi juridinių asmenų registre esančiais duomenimis apie darbovietės registruotą buveinę (CK 2.49 str. 3 d.). Todėl atsakovo argumentai dėl teismo pareigos nustatyti atsakovo darbovietės vietą pagal VšĮ ,,Commune art“ įstaigos internetiniame puslapyje skelbiamus duomenis, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovo teiginį dėl ieškovui žinomo atsakovo darbo vietos adreso – (duomenys neskelbtini), teismas atmetė, kaip nepagrįstą įrodymais. Teismas konstatavo, jog iš 2011 m. vasario 9 d. darbo sutarties matyti, kad atsakovas dirbo VšĮ „Commune Art“ ne visą darbo laiką, o tik 2 darbo valandas per mėnesį. Teismo vertinimu, darbo sutartyje nenurodyta, kad atsakovo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini), priešingai darbdavio adresas nurodytas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taigi, nebuvo matyti, kad atsakovas iš tiesų dirbo nurodytu adresu, tuo labiau tikėtina, kad ieškovas galėjo nežinoti apie tokį atsakovo epizodinį darbą adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta ir darbo vieta, teismas turėjo teisinį pagrindą įteikti atsakovus procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Dėl šios priežasties teismas pripažino, jog praleidęs įstatyme nustatytą terminą prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, todėl yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą ir atsisakyti tokį prašymą priimti, nes jis paduotas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad nepateikus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per civilinio proceso įstatyme nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą, todėl atsakovas CPK 365 – 374 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje (CPK 123 str., 130 str.).
Atsakovas A. L. 2013 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje numeris 2-2344-909, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje numeris 2-2344-909/2013, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje numeris 2-2344-909/2013, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje numeris 2-2344-798/2013 vykdymą.
Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. civilinėje byloje numeris 2-2344-909/2013 priėmė teismo sprendimą už akių. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas už akių priimtas neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų todėl yra neteisėtas ir naikintinas, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (jeigu teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėti apeliacine tvarka).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2344-909/2013 pagal ieškovo UAB „AMG Style“ ieškinį dėl užmokesčio, vienašališkai nutraukus sutartį, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui A. L. atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gali būti atnaujintas procesas bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. už akių priimtu sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo skolą 7 700 Lt, 7 800 Lt baudą ir 2 511,70 Lt bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovas 2013 m. spalio 8 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Gavus šį pareiškimą, bylai suteiktas kitas numeris: 2-40674-790/2013. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi šį pareiškimą atsisakė priimti. 2013 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl 2013 m. spalio 15 d. nutarties. 2013 m. spalio 28 d. šis skundas priimtas, 2013 m. lapkričio 28 d., byla su skundu išsiųsta į Vilniaus apygardos teismą. 2013 m. gruodžio 11 d. ši byla atiduota ją nagrinėti paskirtai teisėjai (civilinė byla Nr. 2S-199-450/2014).
Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leido spręsti, kad kol nėra pasibaigęs apeliacinis procesas dėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir byla nėra užbaigta ir neįsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nėra CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos procesui atnaujinti. Tokiomis aplinkybėmis prašymas dėl proceso atnaujinimo nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. L. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje numeris A2-50037-432/2013 ir perduoti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2344-909/2013 priėmimo klausimą.
Nurodo, kad į teismą dėl priimto sprendimo už akių apeliantas kreipėsi jam jau įsiteisėjus. Jo manymu, nežiūrint to, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad kol neišspręstas klausimas dėl ginčo esmės, tol prašymas negali būti nagrinėjimas, tačiau apelianto manymu svarbi aplinkybė, kad apelianto atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Tuo tarpu apeliacine tvarka yra nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti jo pareiškimą, konstatuodamas, kad apeliantas yra praleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus terminus, per kuriuos paduodamas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantas teigia, kad apeliacine tvarka yra nagrinėjamas klausimas dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo. Esant tokiai situacijai, t.y. esant įsiteisėjusiam sprendimui už akių, klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje bent jau prašymo priėmimo stadijoje, gali būti sprendžiamas. Apelianto teigimu, tokį pažeistų teisių gynimo būdą jis renkasi atsižvelgdamas į tai, jog įstatymas numato trumpus terminus pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 365 str. 1 d.). Pareiškime jis buvo minėjęs, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. iš antstolio D. K. jam pateiktų dokumentų sužinojo, kad apelianto atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje numeris 2-2344-909/2013, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo jis pateikė nepraleidęs trijų mėnesių termino (CPK 365 str. 1 d.). Teismui skundžiamąja nutartimi atsisakius priimti apelianto pareiškimą ir atnaujinti procesą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus, o Vilniaus apygardos teismui atmetus apelianto skundą civilinėje byloje Nr. 2S-199-450/2014, jis negalėtų kreiptis dėl proceso atnaujinimo, kadangi būtų praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Tokioje situacijoje nukentėtų apelianto interesai, nes teismas turėtų pagrindo pasisakyti, kad apeliantas nepakankamai rūpestingai gina savo teises, o šiuo atveju savo teises ginti privalu, kadangi dėl nesąžiningų ieškovo UAB ,,AMG Style“ veiksmų ir teismo padarytos akivaizdžios teisės taikymo klaidos civilinėje byloje numeris 2-2344-909/2013, apeliantas laikytinas nukentėjusiu. Apeliantui neginant savo teisių proceso atnaujinimo būdu ir neskundžiant nutarties šioje byloje, jis vėl gali būti laikomas praleidusiu terminą pasinaudoti savo teise ir ginti pažeidžiamas teises. Apelianto manymu, skundžiama nutartimi teismas negalėjo atsisakyti priimti prašymo atnaujinti procesą. Net ir esant paduotam atskirajam skundui dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-2344-909/2013, teismas turėjo priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, o kol bus išspręstas klausimas dėl apelianto atskirojo skundo civilinėje byloje Nr. 2S-199-450/2014, sustabdyti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą. Tokiu būdu būtų užtikrintas abiejų šalių interesų pusiausvyros principas ir teisingumo vykdymas.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priimta tinkamai įvertinus faktines bylos ir tinkamai taikius proceso teisės normas reglamentuojančias pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimą (CPK 365 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas LR CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Civilinės bylos ir teismų sistemos ,,Liteko“ duomenys tvirtina, jog apeliantas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo 2013 m. spalio 8 d. padavė teismui pareiškimą. Vilniaus miesto 2013 m. spalio 15 d. nutartimi šis pareiškimas atsisakytas priimti (b.l. 7-8; 9-10). Pareiškėjas (apeliantas) dėl minėtos nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris 2013 m. lapkričio 28 d. išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą (b.l. 11). Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo atskirojo skundo Nr. 2S-199-450/2014 (b.l. 12).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, jog teisines pasekmes sukuria tik įsiteisėję teismo sprendimai (nutartys) (CPK 18 str.). Apeliantui pasinaudojus įstatyme nustatyta teise ginti jo manymu pažeistas teises, jis 2013 m. spalio 8 d. pateikė teismui pareiškimą dėl 2013 m. sausio 28 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, o nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartimi ją apskundė. Todėl minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis negali būti laikoma įsiteisėjusia (kartu teisėta ir pagrįsta ar priešingai (CPK 263 str.)), iki apelianto atskirojo skundo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 5 str., 334 str., 339 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šio atskirojo skundo padavimo momentą, šioje byloje buvusi teisinė situacija lėmė tai, kad neįsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2S-199-450/2014, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad byla yra užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir galima pradėti procesą bei spręsti klausimą dėl pareiškėjo (apelianto) proceso atnaujinimo (CPK 365 str. 1 d., 366 str.). Juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismui procesiniu sprendimu (nutartimi) panaikinus skundžiamąją teismo nutartį (2013-10-15) procesas būtų atnaujintas (CPK 288 str. 3 d. 2 p.). Tokiu būdu pirmos instancijos teismui priėmus apelianto pareiškimą dėl proceso atnaujinimo susiklostytų ydinga teisinė situacija lemianti dvejopą to paties pareiškimo nagrinėjimą, o tai prieštarautų įstatyme įtvirtintam proceso atnaujinimo teisiniam reglamentavimui (CPK 365 str. 1 d., 366 str. 374 str.). Todėl apelianto argumentas, jog teismas turėjo priimti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas (CPK 183 str., 185 str.).
Pagal teismų sistemos ,,Liteko“ duomenis, šio pareiškėjo (apelianto) atskirojo skundo nagrinėjimo metu, 2014 m. vasario 18 d., Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas jo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties. Pareiškėjo (apelianto) skundas atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (apelianto) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo įsiteisėjo. Vadinasi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str., 339 str.).
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei proceso atnaujinimo instituto teisinį reglamentavimą ir tikslus, apelianto atskirasis skundas atmestinas.
Šios bylos kontekste kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skundžiamosios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.