Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AMG Style“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinys su priedais ir teismo pranešimu buvo siųsti ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo į teismą su atžyma, kad toks asmuo negyvena nurodytu adresu. Taip pat teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovo darbovietės adresais, kurie pagal Sodros duomenis buvo nurodyti VšĮ „Commune Art“ ((duomenys neskelbtini)) bei UAB „Hopas“ ((duomenys neskelbtini)), tačiau procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Taip pat buvo bandyta siųsti dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo į teismą neįteikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovo prašymu, 2013 m. sausio 3 d. įteikė atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsakovas A. L. per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo naudai priteisė iš atsakovo 7700 Lt skolą, 7800 Lt baudą ir 2511,70 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas 2013 m. spalio 8 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašo atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, sustabdyti sprendimo už akių vykdymą. Prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti grindė aplinkybėmis, kad negavo teismo siunčiamų dokumentų ir negalėjo apginti savo pažeistų teisių. Nesuprato, kodėl pašto darbuotojai jo nerado. Pažymėjo, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galėjo būti atliekamas tik išnaudojus kitas įteikimo priemones. Nurodė, jog teismas privalėjo patikrinti, ar dokumentai negalėjo būti įteikti kitu, pvz., darbovietės adresu, nes iki 2013 m. balandžio mėn. jis dirbo VšĮ „Commune Art“, kuri savo internetiniame tinklapyje nurodžiusi veiklos adresą (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovo bendrovės darbuotojams buvo žinomas jo darbovietės adresas, t. y. (duomenys neskelbtini), nes ir pats ieškovas veikia šiuo adresu, tačiau, tikėtina, ieškovas sąmoningai teismui nenurodė šio adreso. Pažymėjo, kad naikinamieji terminai pagal kasacinio teismo praktiką gali būti atnaujinami, jei situacijos yra itin netoleruotinos. Atsakovo manymu, ši situacija itin netoleruotina, nes apie teismo sprendimą sužinojo tik antstoliui pradėjus jį vykdyti ir tuomet iš karto ėmėsi veiksmų siekdamas savo interesų apsaugos. Atsakovas taip pat nurodė, kad nevykdė 2011-10-10 domeno vardo perleidimo sutarties, nes faktiškai konkliudentiniais veiksmais ją nutraukė dėl to, kad pats ieškovas ją pažeidė, t. y. daugiau kaip 45 darbo dienas jam nemokėjo įmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio d. nutartis paliktina nepakeista.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo A. L. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduotas suėjus dvidešimties dienų terminui ir pasibaigus trijų mėnesių naikinamajam terminui, todėl vadovaudamasis LR CPK 287 str. 1 d. atsisakė priimti atsakovo pareiškimą.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas sprendimo už akių priėmimą grindė tuo, jog atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, o ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.

Apeliantas teigia, kad procesiniai dokumentai viešo paskelbimo būdu įteikti nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas nesiėmė papildomų priemonių išsiaiškinti kitus galimus atsakovo adresus ir neišnaudojo visų galimybių įteikti apeliantui procesinius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.

CPK 124 str. 4 d. numato, kad kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui arba viešo paskelbimo būdu. CPK 130 str. 1 d. numato, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data.

Nagrinėjamu atveju teismas ieškinį su priedais ir teismo pranešimą atsakovui siuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir adresu, kuris nurodytas 2011-10-10 domeno vardo perleidimo sutartyje, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su prierašu, kad toks asmuo šiuo adresu negyvena, informavo buto gyventoja (b. l. 27). Ieškovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami kitu teismui žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovo šiuo adresu surasti nepavyko, o į pranešimus jis neatsiliepė. Ieškovo darboviečių VšĮ „Commune Art“ ir UAB „Hopas“ buveinės juridinių asmenų registro duomenimis įregistruotos tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, t. y. (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami viešai skelbiamu darbovietės UAB „Hopas“ veiklos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), tačiau adresatas nebuvo surastas (b. l. 34). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti atsakovo tikslius gyvenamosios vietos duomenis arba pasirinkti kitą procesinių dokumentų būdą. 2012-12-27 ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog atsakovas piktybiškai vengia priimti jam skirtą korespondenciją, todėl prašė įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 38). Teismas ieškovo prašymą tenkino ir 2013 m. sausio 3 d. nutartimi įteikė procesinius dokumentus atsakovui A. L. viešo paskelbimo būdu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo įteikti asmeniškai atsakovui, negali būti laikoma svarbia, t. y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju procesinių dokumentų įteikti apeliantui nepavyko, nors pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus siuntė trimis skirtingais adresais (tiek gyvenamosios vietos adresu, tiek darbovietės adresu), todėl vadovaujantis CPK 124 str. 4 d. procesiniai dokumentai pagrįstai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į ieškovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad atsakovas būdamas UAB „Hopas“ direktorius veikė aplaidžiai ir neužtikrino įmonei siunčiamos korespondencijos priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui darbovietės UAB „Hopas“ nei buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), nei adresu skelbiamu internete ((duomenys neskelbtini)) procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Be to, pažymėtina, kad 2013-08-13 antstolio raginimas įvykdyti spendimą įteiktas adresu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad teismo procesinių dokumentų atsakovas nepriėmė piktybiškai.

Apeliantas prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 287 str. 1 d. įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 str., reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantui pagrįstai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl jis buvo tinkamai informuotas apie pradėtą teismo procesą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikė praėjus aštuoniems mėnesiams nuo priimto sprendimo, tik 2013-10-08, t. y. jau praleidęs CPK 287 str. 1 d. nustatytą naikinamąjį trijų mėnesių terminą. Įstatyme nustatytas terminas yra naikinamasis, jam pasibaigus asmeniui išnyksta teisė įgyvendinti savo procesines teises, o nurodyto termino teismas atnaujinti neturi galimybių, nes tokiu būdu siekiama užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą. Todėl terminui pasibaigus, išnyksta ir teisė asmeniui paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o apelianto pirmiau nurodytų aplinkybių visetas, kai pastarasis buvo informuotas tinkamai laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų, nesudaro įstatyminio pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

Siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu, nes sprendimas už akių yra tam tikra sankcija šaliai, kuri be svarbios priežasties nesidomi procesu, nedalyvauja jame ir taip sudaro sąlygas teismo proceso vilkinimui.

Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad nepateikus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per civilinio proceso įstatyme nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą, todėl atsakovas CPK 365 – 374 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, tinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 str., teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.