Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-06 · Civilinė byla Nr. e2A-213-259/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-06
Bylos Nr.
e2A-213-259/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03380-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.39.2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-213-259/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03380-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.17; 2.5.39.2.5.8.;2.5.10.2.4.1.;3.1.7.5.;3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 567,66 Eur turtinei žalai atlyginti, 22,16 Eur palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-07-31 kilo gaisras atsakovui priklausančio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), viduje. Gaisro metu visiškai sudegė V. V. priklausantis ūkinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu V. V. priklausantis ūkinis pastatas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 064 (2006-12-14 redakcija, galioja nuo 2007-01-02) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 8.3.3. punktą, kai pastatai, pastatų elementai (įrenginiai) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo vertės dalimi (arba draudiminio įvykio atveju nustatoma, kad draudimo suma yra mažesnė nei apdraustų pastatų ar namų turto atkūrimo vertė), sunaikinti ar pavogti – žala atlyginama šio turto atstatymo vertės dalimi, proporcinga draudimo sumos ir atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudiminį įvykį, santykiui (nevisiškas draudimas). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, sunaikinto ūkinio pastato vertė 27000 Lt. V. V. priklauso 1/8 dalis ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovė apskaičiavo 2160 Lt (2700x0,08) ir išmokėjo 1960 Lt [2160-200 (frančizė)] dydžio draudimo išmoką. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-01-22 nutarimu nustatyta, kad gaisro židinys buvo atsakovui priklausančio garažo viduje. Ieškovė 2015-04-30 ragino atsakovą atlyginti gaisro metu atsiradusią 567,66 Eur (1960 Lt) žalą, tačiau žala nebuvo atlyginta. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam priklausiusį sandėliuką prižiūrėjo ir dėjo maksimalias pastangas išvengti bet kokio nelaimingo atsitikimo. Pažymėjo, kad 2014-09-15 ir 2014-12-18 specialistų išvadose yra nurodyta, jog ,,Dėl duomenų stokos nustatyti tikslią gaisro židinio vietą galimybės nėra“, todėl mano, kad jis negali būti laikomas atsakingas už žalą dėl 2014-07-31 kilusio gaisro.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 567,66 Eur žalai atlyginti, 22,16 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (589,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl kilusios žalos dydžio, draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo, bei dėl to, kad žalą sukėlė gaisras – nėra. Keliamas klausimas, ar asmuo, kurio sandėliuke buvo gaisro židinys turi atsakyti už to gaisro aplinkiniams sukeltą žalą, tuo atveju, kai tiksli gaisro kilimo priežastis nenustatyta.Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo 2014-12-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2979 (14) nustatyta aplinkybė, kad ,,Gaisro sandėliukuose-garažuose (duomenys neskelbtini), kilimo židinio, zona buvo A. S. priklausančio garažo (kitaip vadinamo sandėliuku, ūkiniu pastatu) viduje...“, sąlygoja atsakovo atsakomybę už jo kilimą. Atsakovas nenurodė jokios 2014-07-31 gaisro kilimo priežasties ir neįrodė, kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su ieškovės ieškinyje išdėstytais argumentais, todėl ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo patenkino visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas A. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo eksperto išvados 1.2. punktu, kuriame nurodoma, jog dėl pradinių duomenų stokos pateiktoje tirti bylos medžiagoje tiriamojo gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima. Specialistas išvadoje taip pat tvirtina, jog pirmajame (skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. iš vakarų pusės) garaže (nuo kitų skiriasi tuo, kad jis metalinis, kiti mediniai) gaisro poveikio pėdsakų nesimato, antrasis garažas apdegęs, trečiasis garažas dalinai sudegęs ir sugriuvęs, ketvirtasis, penktasis ir šeštasis garažai visiškai sudegę, septintasis ir aštuntasis garažai stipriai apdegę, bet nesugriuvę. Galutinai specialistas padaro išvadą: „Kadangi apžiūros protokole neužfiksuota vietinių gaisro plitimo ketvirtajame garaže kryptingumo požymių, o pateiktose CD nuotraukos fotografuotos naktį, trūkstant apšvietimo ir iš tolo, nustatyti tikslią gaisro kilimo židinio vietą galimybės nėra.“ Specialistas įvardija gaisro kilimo židinio zoną, kur yra garažų (ūkinių statinių) sunaikinimo zona (ketvirtas, penktas ir šeštas garažai). Tuo tarpu teismas sandėliukų gaisro kilimo židinio zoną laiko tik ketvirto garažo patalpą. Apelianto nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja specialisto teiginiams, padarytiems 2014-12-18 išvadoje.Teismas netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą (CPK 178, 185 str.), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Atsakovo elgsenoje iki gaisro kilimo nebuvo neteisėtų veiksmų, nebuvo dėl gaisro kilimo ir veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio, nebuvo atsakovo kaltės (CK 6.246-6.248 str.). Įstatymas nereikalauja įrodinėti visiems žinomas aplinkybes: apelianto (4-tojo ūkinio pastato) patalpa buvo tvarkinga tiek iš išorės, tiek viduje. Jokių įspėjimų nei iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos, nei iš savivaldybės bei jai pavaldžių tarnybų, nebuvo gauta. Apelianto tvirtinimu, minėtu laiku gaisro kilimo priežastimi buvo ne jo garažas ir ne jo vidaus įranga. Nors teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nenurodė minėtų statinių gaisro kilimo priežasties, tačiau apeliantas ir negali to padaryti, jei to nepadarė baudžiamojoje byloje ekspertai, tyrėjai, prokuroras.Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo 2014-12-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2979 (14) nustatyta aplinkybė, kad ,,Gaisro sandėliukuose - garažuose (duomenys neskelbtini), kilimo židinio zona buvo A. S. priklausančio garažo (kitaip vadinamo sandėliuku, ūkiniu pastatu) viduje...“, sąlygoja atsakovo atsakomybę už jo kilimą. Atsakovas šioje byloje nenurodė jokios 2014-07-31 gaisro kilimo priežasties ir neįrodė, kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, išmokėjusio draudėjui pagal nekilnojamojo turto draudimo sutartį išmoką už šiuo draudimu apdrausto turto sugadinimą dėl kilusio gaisro, reikalaujant išmokėtą sumą grąžinti atsakingą už gaisro kilimą asmenį, įrodymų pakankamumo ir vertinimo, teismui priimant sprendimą tenkinti draudiko reikalavimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog V. V. priklauso 8/100 dalys ūkinio pastato (sandėliuko), esančio (duomenys neskelbtini). 2010-09-07 draudikas V. V. draudimo bendrovėje AB ,,Lietuvos draudimas“ apsidraudė jam priklausantį turtą sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. S. priklauso greta esantis garažas (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2014-07-31 kilo gaisras atsakovui priklausančio garažo viduje. Gaisro metu visiškai sudegė V. V. priklausanti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) dalis. Įvykis buvo pripažintas draudiminiu, dėl ko draudimo bendrovė AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui V. V. 567,66 Eur (1960 Lt) draudimo išmoką. Teismas taip pat nustatė, jog gaisro sandėliukuose garažuose (duomenys neskelbtini) kilimo židinio zona buvo A. S. priklausančio garažo viduje.Nustatyta, kad ieškovė CK 6.1015 straipsnio 2 dalies pagrindu pareiškė ieškinį atsakingam už padarytą žalą asmeniui atsakovui A. S., prašė iš atsakovo priteisti 567,66 Eur turtinei žalai atlyginti, 22,16 Eur palūkanas, 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 567,66 Eur žalai atlyginti, 22,16 Eur palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (589,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė kilusį ginčą byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, pagrįstai sprendė, jog asmuo, dėl kurio kaltės kilo gaisras ir tokiu būdu buvo padaryta žala draustam turtui, privalo atsakyti už draudimo bendrovės patirtus nuostolius, kurių dydis ribojamas draudimo išmokos suma (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai taikė žalos atlyginimo subrogacijos tvarka instituto normas, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Teismas šios nutarties 9 punkte jau yra pasisakęs, kad gaisro kilimo židinys buvo atsakovui priklausančio garažo viduje. Nors specialisto išvadoje yra pažymėta, kad dėl duomenų stokos nustatyti tikslią gaisro kilimo židinio vietą galimybės nėra, tačiau tai nepašalina atsakovo civilinės atsakomybės dėl gaisro padarytai žalai atlyginti. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tą faktą, kad gaisro židinys buvo atsakovui priklausančio garažo viduje, kas sąlygoja atsakovo atsakomybę (CK 6.266 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog byloje įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad asmuo, kuriam priklauso statinys, elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų atsakovas byloje nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas skunde kelia įrodinėjimo problemą, nurodytą CPK 176 straipsnyje, ir klausimą dėl byloje esančių įrodymų netinkamo įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Kauno apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo aktyvus, rinko visus reikiamus įrodymus, reikšmingus bylos aplinkybėms nustatyti, išklausė šalių paaiškinimus ir šių įrodymų vertinimo pasėkoje teismo sprendime padarė pagrįstas išvadas dėl žalą sukėlusiam asmeniui prievolės atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) egzistavimo ir šios žalos dydžio nustatymo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūras (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Kauno apygardos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų kitaip vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo atstovui advokatui 35,05 Eur sumą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei šios turėtos išlaidos priteisiamos iš A. S. (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) iš A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 35,05 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas