Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. e2S-430-273/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
e2S-430-273/2018
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-05484-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
VSDFV Alytaus skyriaus
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-430-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-13-3-05484-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus ieškinį atsakovui V. J. (V. J.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas VSDFV Alytaus skyrius kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. J. (V. J.) 804,66 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį padavė teismui pagal atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą (Alytaus pataisos namai, (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kurie yra kito apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje, nepakeičia bylos teismingumo. Kadangi pagal Gyventojų registro duomenis atsakovas apskaitomas Vilniaus m. sav., todėl teismas ieškovui nurodė kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo Alytaus rajono apylinkės teismui. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybėje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, todėl jo gyvenamosios vietos adresu įteikti procesinių dokumentų nėra jokios galimybės;

1.2. Ieškinys buvo teikiamas pagal paskutinę ieškovui žinomą atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, nes atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma;

1.3. Ieškovo ieškiniai atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo anksčiau jau buvo teikiami Alytaus rajono apylinkės teismui ir jame išnagrinėti, todėl byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta teisme pagal atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

6. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka iš atsakovo padavė atsakovo laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos Alytaus rajono apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą šiam teismui, motyvuodamas tuo, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta negali būti laikomi pataisos namai ir nurodė ieškovui kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą pagal atsakovo paskutinę žinomą gyvenamą vietą – atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje.

8. Nagrinėjamam klausimui išspręsti yra aktualios CPK 29-30 straipsnių, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo (TAR, 2017-12-29, Nr. 2017-21693) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatos. CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (bendrasis teismingumas). CPK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 straipsnio 2 dalį ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. J. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu yra nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Minėtame nuosprendyje atsakovas įvardintas kaip asmuo neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. 2017 m. gruodžio 20 d. duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miesto savivaldybėje. 2018 m. vasario 8 d. Gyventojų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) atsakovas registre įvardintas kaip nedeklaravęs adreso arba neapskaitytas.

10. Nuo 1918 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme neliko nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nėra laikomas deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimu. Pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo (TAR, 2017-12-29, Nr. 2017-21693) 2 straipsnio 3 dalį, kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojama sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“ yra tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“.

11. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad atsakovas yra gyvenamosios vietos neturintis asmuo ir jo gyvenamoji bei paskutinė žinoma gyvenamoji (deklaruota) vieta nėra nustatytos (žinomos). Taigi, panaikinus atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje, neliko faktinio pagrindo, kuriuo remiantis nagrinėjama byla pripažinta teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 30 str. 1 ir 2 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ir Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-944-390/2012, kurioje asmens paskutinė gyvenamoji vieta buvo žinoma, nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Įvertinus nustatytas aplinkybes sprendžiama, kad atsakovo gyvenamoji vieta sutampa su jo faktine buvimo vieta Alytaus pataisos namuose, todėl vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, protingumo, teisingumo (CPK 1 str. 7 d.) bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) sprendžiama, kad ieškovo ieškinys atsakovui turi būti nagrinėjamas Alytaus rajono apylinkės teisme pagal faktinę atsakovo buvimo vietą.

12. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina ir ieškovo ieškinio atsakovui priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus ieškinio atsakovui V. J. (V. J.) dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė