Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašymą dėl skolininko patikslinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-675-1133/2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-675-1133/2021, D. J. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš dalies tenkintas D. J. gynėjo prašymas atlyginti advokato teisinės pagalbos teikimo D. J. patirtas išlaidas ir D. J. iš valstybės priteista 4 000 Eur.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. gruodžio 31 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas, kuriame prašoma išspręsti neaiškumus, kilusius nuosprendžio vykdymo metu, o būtent skolininko patikslinimo klausimą. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 išaiškinta, kad valstybė turi pareigą atlyginti asmens patirtas atstovavimo teisme (advokato) išlaidas baudžiamajame ar administraciniame procese jį išteisinus. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo mėnesio rekomendacijas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinosios tvarkos“ teismo sprendimą (nutartį) dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo turi įvykdyti valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga, kitas subjektas, kuris dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurio sprendimas dėl baudžiamojo kaltinimo ar administracinės teisenos buvo panaikintas (nutrauktas). Pabrėžiama, kad ginčas kilo tarp dviejų fizinių asmenų (D. J. ir E. K.), o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bylos šalies teisėmis teismo procese nedalyvavo ir yra nesusijusi. Pareiškėjas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kaip skolininkė Vykdomajame rašte nurodyta nepagrįstai, todėl prašo skolininkę pakeisti į instituciją, kuri dalyvavo byloje ir pagal minėtas rekomendacijas turėtų atlyginti išlaidas už advokato paslaugas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. išteisinamuoju nuosprendžiu nuspręsta iš dalies tenkinti išteisintojo D. J. gynėjo prašymą atlyginti dėl advokato teisinės pagalbos teikimo D. J. patirtas išlaidas ir priteista D. J. iš valstybės 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) advokato paslaugoms apmokėti. Kitoje dalyje prašymas atmestas.

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kaltinamąjį išteisinus proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 12 d. Įsiteisėjus nuosprendžiui išduotas vykdomasis raštas D. J. dėl 4 000 Eur atlyginimo, o skolininke nurodyta Valstybinė mokesčių inspekcija.

BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, nėra nustatyta, kaip asmeniui apmokamos turėtos išlaidos advokato paslaugoms, kai šis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra išteisinamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021), remiantis Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“, kuriuo pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat nustatyta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, o įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, todėl sprendžiant konkrečioje byloje išteisintojo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuriame numatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Tokią praktiką formuoja ir teismai, priteisdami asmenims bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš valstybės, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi, o ne prašyme minimomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugsėjo mėn. rekomendacijomis „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl atstovavimo (advokato) išlaidų atlyginimo įgyvendinimo laikinosios tvarkos“ (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-216-628/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-498-493/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-305-885/2021).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste teismas pažymi, kad advokato paslaugų išlaidų atlyginimo klausimas, priteisiant išlaidas iš valstybės, nuosprendyje išspręstas teisingai. Tačiau galima sutikti su pareiškėjos pozicija, jog šiuo atveju nėra pagrindo vykdomajame rašte skolininke įrašyti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Pagal pirmiau aptartą formuojamą teismų praktiką, skolininkė yra valstybė, o kuri valstybės institucija atlygins iš valstybės lėšų, bus sprendžiama vykdymo proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti iš dalies Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą.

Atšaukti vykdomąjį raštą, išduotą D. J. dėl 4 000 Eur išieškojimo, kuriame skolininke nurodyta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Gavus vykdomojo rašto originalą, išduoti naują vykdomąjį raštą, skolininke nurodant valstybę, kaip nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.