Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-07-10 · Civilinė byla Nr. 2-26972-863/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-10
Bylos Nr.
2-26972-863/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20389-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
„PlusPlus Capital“ AS
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-26972-863/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20389-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.29.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei J. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 846,27 Eur skolą, 15 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 484,66 Eur, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. gegužės 30 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė nedirba. Kadangi atsakovei nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. 2017 m. birželio 15 d. procesiniai dokumentai atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad „Swedbank“, AB (buv. – Hansabankas) su atsakove J. P. 2008 m. gegužės 16 d. sudarė Ego kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 04-010959-EG, pagal kurią bankas suteikė atsakovei 579,24 Eur (2 000 Lt) kredito limitą (bendra kredito suma – 846,59 Eur (2 923,09 Lt)) 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo laiku mėnesinėmis įmokomis grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, taip pat delspinigius (b. l. 13-14). Atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl „Swedbank“, AB, su atsakove sutartį nuo 2010 m. liepos 21 d. vienašališkai nutraukė (b. l. 18-19a). Atsakovė bankui liko skolinga 484,66 Eur negrąžinto kredito, 178 Eur palūkanų ir 54,69 Eur delspinigių, iš viso – 717,35 Eur sumą (2016 m. rugpjūčio 3 d. išrašas iš „Swedbank“, AB). 2016 m. rugpjūčio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į atsakovės skolą, 2016 m. rugpjūčio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, perleido reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS (b. l. 6-9).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (LR CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovė buvo informuota 2016 m. rugpjūčio 15 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis.).

CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi savo prievolę pradiniam kreditoriui ar ieškovei nėra, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 484,66 Eur negrąžintą kreditą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pa­sko­los san­ty­kiuo­se mokė­ji­mo funk­ci­ją at­lie­kan­čios pa­lū­ka­nos yra nu­matytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlygi­ni­mas pa­lū­ka­nų for­ma mo­ka­mas iki pi­ni­gi­nių prie­vo­lių įvyk­dy­mo, jeigu ša­lys nė­ra susitarusios ki­taip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Ego kortelės su kredito limitu sutartimi šalys susitarė palūkanas skaičiuoti iki viso kredito grąžinimo dienos, taip pat dėl palūkanų dydžio (Sutarties 10.1 punktas). Sutartyje buvo numatyta 15 procentų metinė palūkanų norma. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 236,16 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas – 178 Eur palūkanas, perleistas pradinio kreditoriaus, ir 58,16 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 15 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo 484,66 Eur, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 125,45 Eur dydžio delspinigius: 54,69 Eur paskaičiuotus iki reikalavimo perleidimo ir 70,76 Eur už 292 dienas nuo negrąžintos kredito sumos po reikalavimo perleidimo. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). EGO kortelės su limitu sutarties 11.4 punkte šalys numatė, kad atsakovei praleidus Sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, ji privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Sutartyje buvo numatytas 0,10 procento per dieną delspinigių dydis, tačiau ieškovė delspinigių skaičiavimo normą sumažino iki 0,05 procento dydžio už netinkamai įvykdytą prievolę. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 125,45 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (846,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 25 Eur žyminis mokestis (b. l. 5) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 484,66 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 66 euro centų) negrąžintą kreditą, 236,16 Eur (dviejų šimtų trisdešimt šešių eurų ir 16 euro centų) palūkanas, 125,45 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų ir 45 euro centų) delspinigius, 15 (penkiolikos) procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos 484,66 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir 66 euro centų) kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (846,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok