Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2015 m. liepos 16 d., apie 10.30 val., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atliekant kratą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-10 nutartį, laikydamas apglėbęs savo dukrą F. S. nereagavo į policijos pareigūno A. B. teisėtus reikalavimus atiduoti mažametę F. S., o, prieš jį panaudojus fizinę jėgą ir atėmus šią mergaitę, sulaikomas rankas pasikišo po savimi ir toliau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų - išlįsti iš palėpės kampo ir leistis sulaikomam.

E. S. kaltės nepripažino, su šiuo jam inkriminuotu teisės pažeidimu nesutiko. Teismo posėdyje parodė, kad 2015-07-16, apie 9.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), o kartu ir tėvams B., E. S. bei jo dukrai, pastarajai pro langą pamačius patrulinę mašiną, ji visa pradėjo drebėti, sakė „tėti einam slėptis“. Tai ne pirmas kartas, kai pareigūnai atvažiuoja jos pasiimti. Tuo metu su dukra dviese buvo miegamajame, namo antrame aukšte, dukrai pamačius patrulinę mašiną, jie pabėgo slėptis į pastogę. Po to išgirdo triukšmą namo apačioje, lyg kas laužtųsi, apačioje buvo tėvai. Pareigūnai juos pasislėpusius palėpėje rado, buvo mažiausiai 4 pareigūnai. Jie liepė paleisti mergaitę, bet ji buvo įsikibusi jam į pilvą. Viską darė tik dėl jos, nes ji nori gyventi su juo. Pareigūnai atvažiavo pasiimti mergaitės, neva jis nevykdo teismo sprendimų perduoti ją motinai. Mergaitė pati atsisako pas ją vykti. Pareigūnai liepė paleisti mergaitę, jį įspėjo, bet jokių dokumentų, kad jie pareigūnai, nerodė. Jei kažką jie ir aiškino, tai jis negirdėjo. Mergaitės nelaikė, ji buvo apsikabinusi jį, o jis tik buvo apglėbęs jai akis, ji klykė ne savu balsu. Pareigūnai šaukė atiduoti mergaitę, po to jam 2 kartus į koją su prietaisu paleido elektrošoką, jėga nuo jo atitraukė mergaitę. Iš viso elektrošoką naudojo 4 kartus. Nuo jo iki šiol pasilikę randai ant krūtinės, buvo praradęs sąmonę, mano, kad nuo smaugimo, turi astmą. Po to pareigūnai prispaudė jį iš nugaros, negalėjo ištraukti rankos. Su kelėnu prispaudė jį prie žemės, dukra gulėjo prie sienos. Kitas pareigūnas naudojo elektrošoką ir už rankos laikė. Taip juos ištraukė. Pareigūnai nieko neaiškino, nesakė ir neperspėjo, kad gera valia atiduotų mergaitę. Vaiko per prievartą jis nelaikė.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Mobiliajame būryje ir 2015 m. liepos mėn., adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kolegomis vykdė operaciją surasti vaiką. Jiems reikėjo patekti į namą ir paimti vaiką. Operacijoje dalyvavo labai daug pareigūnų. Nuvykus į vietą, durų niekas neatidarė, gaisrininkai išlaužė duris. Prieš vykstant paimti mergaitės, buvo rodoma jos nuotrauka. Mergaitę jis rado palėpėje. Mergaitė gulėjo ant grindų su tėvu, jis ją buvo apkabinęs, jie gulėjo visai šalia stogo palėpėje. Palėpėje buvo nuožulnumas prie stogo, tėvas gulėjo arčiau stogo, o mergaitė arčiau jų, jie buvo atsisukę į juos. Kiek prisimena, iš pareigūnų palėpėje buvo V. U., A. S., R. P.. Davus komandą paimti mergaitę, konkrečiai jis paėmė tėvui už rankų ir bandė jas atplėšti nuo mergaitės, mergaitė verkė. Kai mergaitę atplėšė nuo tėvo, mergaitę perdavė V. U., o tėvas muistėsi, nedavė rankų, jas kišo po savimi ir jie jas bandė ištraukti. R. P. buvo iš vieno šono, o A. S. iš kito. Elektrošoką jis panaudojo 2 kartus, kai mergaitė jau buvo atimta ir perduota pareigūnui. Elektrošokas buvo naudojamas dėl to, kad vaiko tėvas vengė sulaikymo, nelindo iš palėpės, traukė rankas po savimi, jam rankų užlaužę nebuvo ir jo nesmaugė. Vyko grumtynės, vaiko tėvas nepakluso pareigūnų reikalavimams, vengė sulaikymo, ir siekiant jį sulaikyti, gal ir buvo jį užspaudęs. Palėpėje visi šaukė, negirdėjo, kad mergaitė sakytų, jog ji nori gyventi su tėvu, daugiausia šaukė pats tėvas. Ar atstovas iš vaikų teisių buvo palėpėje, pasakyti negalėjo, nes neprisiminė. Prieš vykstant į šiuos namus paimti mergaitę, buvo pravestas instruktažas, kaip kas turi elgtis ir ką daryti, šios operacijos vadas buvo V. U., tikslas paimti mergaitę. Kiti asmenys jokių nurodymų nedavė, tik V. U.. Derybas su vaiko tėvu vedė V. U. ir tyrėja.

Liudytojas T. R. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK vyr. patruliu ir vasarą (duomenys neskelbtini) gatvėje pagal išankstinį instruktažą vyko mergaitės paėmimas. Nuvykus į vietą, durų niekas neatidarė, nežino, kaip buvo atidarytos durys, visi turėjo savo postus, kas vyko prie paradinių durų nematė. Buvo 2 reagavimo grupės, ėjo po 1 grupę. Namo viduje jis su kolega R. S. sulaikė E. S., kuri nesipriešino, vykdė jų reikalavimus ir specialių priemonių prieš ją nenaudojo, paėmė ją parankių ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Jis palėpėje nebuvo ir mergaitės paėmimo momento nematė. Į namo vidų buvo įėjęs, tačiau negirdėjo ir nematė, ar buvo perskaityta kratos nutartis.

Liudytoja S. J. parodė, kad baudžiamojoje byloje E. S. atžvilgiu atlikinėja ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet jau po kratos atlikimo, bei iš kurios buvo matyti, kad kratos metu E. S. galimai nevykdė pareigūnų reikalavimų, dėl ko atrinkusi reikalingą medžiagą išsiuntė ją dėl galimo administracinio teisės pažeidimo. Šiuo metu baudžiamojoje byloje E. S. yra paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su mergaite ir jos mama, duomenų, kad būtų pažeidinėjama kardomoji priemonė, nėra.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK KP Antrojo poskyrio viršininkė ir kontroliuoja bei organizuoja pavaldžių tyrėjų darbą, todėl tenka susidurti ir skaityti ikiteisminius tyrimus bei žinoti apie tam tikras situacijas. Pati įvykyje nedalyvavo, tik yra pavedusi atlikti, po to šio procesinio įvykio, atlikti ikiteisminį tyrimą kitai tyrėjai S. J.. Kiek žino, kad ta krata vyko, tačiau nebuvo įtraukta į tų pareigūnų grupę, kurie ruošėsi ir dalyvavo toje kratoje. Prisijungė tik tada, kai asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą ir reikėjo reikšti įtarimą. Iki kratos šį ikiteisminį tyrimą atlikinėjo kiti pareigūnai, kriminalistai.

Liudytojas V. U. parodė, kad š. m. vasarą, liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vykdė teismo nutartį atlikti kratą ikiteisminio tyrimo byloje dėl vaiko pagrobimo, tikslas buvo surasti mergaitę. Gavus tokį pavedimą, buvo sudarytas planas, vadovavo šiai operacijai, buvo duomenų, kad mergaitė galimai slepiama adresu (duomenys neskelbtini). Dalyvavo daug pareigūnų, vaiko teisių apsaugos atstovas buvo, taip pat medicinos darbuotojai, policija, priešgaisrinė, buvo visos pajėgos, galėjo būti virš 30 asmenų. Dalyvavo patrulinė, kriminalinė policija. Seneliai, tėvas buvo informuoti telefonu, kad bus ieškoma mergaitė. Jiems apie tai buvo pasakyta, vykstant pakeliui pas juos. Pats operacijoje taip pat dalyvavo. Atvykus, niekas geruoju neįsileido, nors namuose buvo, tada jie į vidų priverstinai. Kaip sužinojo, kad jie yra namuose, nebeprisiminė, gal sujudėjo užuolaida. Durys buvo užrakintos, jas išlaužė. Mergaitė buvo rasta palėpėje su tėvu, jis ją beveik užgulęs buvo, laikė apglėbęs rankomis, užspaudęs ją, gulėjo šonu, mergaitė toliau nuo jų buvo, tėvas arčiau. Gulėjo pačiame kampe, palėpėje įvairių dėžių buvo pridėta, sunkiai juos ten rado. Palėpėje be jo dar buvo A. S., dar 3-4 asmenys, tyrėja L.,, kuri vėliau paėmė mergaitę. Gražiuoju įkalbinėjo, kad atiduotų mergaitę. Buvo garsiai, aiškiai išsakytas tikslas ateiti į šį namą, jie ir telefonu apie viską buvo informuoti. Įėjus į namo vidų, buvo pasakyta gražiuoju atiduoti mergaitę, bet jie sakė, kad mergaitės namuose nėra. Viskas vyko greitai, tikslas buvo teismo nutartį įvykdyti. E. S. šaukė, kad dukros neduos, ji su juo nori gyventi. Paėmęs mergaitę, ją perdavė tyrėjai L. Z.. Prieš E. S. buvo panaudotas elektrošokas. Liepė jam ištraukti rankas už nugaros, jis nepakluso, ten vietos nebuvo, stogo nuolydis, jis nevykdė pareigūnų reikalavimų. Tuo metu mergaitė jau buvo paimta. Tada su pareigūnais atlaužė E. S. rankas, kitokių priemonių nebebuvo. Apie kratą šie asmenys buvo supažindinti visomis priemonėmis. Mergaitė buvo perduota medicinos darbuotojams, nuvežta į vaikų kliniką, padaryta pilna apžiūra ir grąžinta motinai. S., pranešti apie kratą buvo skambinta iš tarnybinio telefono, buvo skambinama į tris telefonus. Visiems trims S., buvo skambinta ir visi žinojo, kad jie atvyksta ir kokiu tikslu. Įrašai apie skambučius yra ikiteisminio tyrimo byloje. Atvykę į vietą pagarsino teismo nutartį, išlaužę duris šią nutartį taip pat pagarsino. Vaizdo ir garso įrašai buvo daromi, jie yra ikiteisminio tyrimo byloje. Vadovavo operacijai ir turėjo teisę sustabdyti procesinį veiksmą, VPK tiesioginis viršininkas tokį žodinį leidimą buvo suteikęs. Joks kitas žmogus, tik jis galėjo sustabdyti šį veiksmą. Palėpėje buvo prieblanda, viena lemputė tik degė, spaliai, grindys, dulkių kamuoliai, sudėtos dėžės, rūbai, nenaudojami daiktai. Pareigūnai švietėsi su prožektoriais. Visa operacija truko, nuo tada kai rado mergaitę palėpėje iki perdavimo 10-15 minučių. Derybos vyko gal 5 minutes, norėjo, kad mergaitę geruoju atiduotų. Prieš mergaitę buvo minimali prievarta panaudota, tai padarė pats tėvas, nes jis ją buvo prispaudęs. Mergaitei situacija buvo sudėtinga, jei tėvas būtų geranoriškai atidavęs, būtų viską sustabdęs, gražiuoju išsiskirstę. Praktiškai fizinės jėgos mergaitės paėmimui nereikėjo, visos fizinės jėgos reikėjo tėvo rankas atitraukti. Mergaitę tereikėjo paimti, fizinės jėgos nebuvo. Konkrečiai buvo atliekamas veiksmas, sankcionuota krata, surasti mergaitę ir grąžinti teisėtai motinai. Kratos metu vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas buvo, jis stebėjo ir dalyvavo vaiko perdavime. Ar atstovas buvo palėpėje, pasakyti negalėjo, atrodo, kad ant kopėčių laukė.

Liudytoja L. Z. parodė, kad atlikinėjo Simonaičių ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo, prie šio tyrimo taip pat dirbo pareigūnai L. P. ir E. Č., visi trys dirbo. Kai sulaikė įtariamuosius, tyrimas buvo perduotas kitiems pareigūnams. Buvo gauta nutartis atlikti kratą, adresu (duomenys neskelbtini), pas S.,. Krata su tikslu buvo, nes paaiškėjo, kad ten laikomas pagrobtas vaikas, teismas išdavė nutartį surasti pagrobtą vaiką. Pati dalyvavo mergaitės paėmime. Buvo suplanuota operacija, pasitelkti pareigūnai, patrulių rinktinės, ne tik kriminalinės policijos. Kratos atlikimui vadovavo V. U. ir S. M., pastarasis Šiaulių miesto ir rajono KPS 1 poskyrio viršininkas. Kratos atlikime jos vaidmuo buvo mergaitę perduoti motinai. Kaip buvo atidarytos durys, pasakyti negali. Kai įėjo į vidų nematė, ar durys išlaužtos, įėjo paskui patrulius. Gaisrininkai buvo iškviesti, jie nieko nedarė, juos įleido į namą. E. S. matė sulaikytą prie durų, jie 3 ir buvo sulaikyti, E., B., ir E., S.,. Mergaitė buvo rasta ant aukšto, namo pastogėje. Ten ji ne pirma užlipo, patruliai pirmi, mergaitė gulėjo ant žemės kamputyje. E. S. buvo stipriai ją apglėbęs, jam buvo ne vieną kartą sakyta, prašė gražiuoju atiduoti mergaitę. Palėpėje visas veiksmas buvo filmuojamas. Tėvas nepaleido mergaitės, sakė neatiduos. Tėvas ją laikė ir jos nepaleido. Mergaitė verkė ir klykė isteriškai atkartodama tėvo žodžius. Palėpėje buvo V. U., A. S., dar vienas pareigūnas, neprisiminė. A. S. ir dar vienas patrulis siekė išlaisvinti mergaitę iš E. S.. Kad būtų naudojamos specialiosios priemonės, nematė. Apie kratą visi S., buvo supažindinti telefonu, koks bus atliekamas veiksmas, buvo prašoma mergaitę atiduoti geranoriškai. Kiti pareigūnai skambino E. S. mamai ir E. S.. Pati telefonu supažindino B. S., kai buvo šalia namo. B. S. atsiliepė, bendravo, ji paaiškino, supažindino jį, jis atsakė, kai buvo paprašyta atiduoti mergaitę gražiuoju, kad čia ne nuo jo vieno viskas priklauso. E. S. skambino kolegos, visiems trims buvo paskambinta ir pasakyta, be to, jie seniai žinojo, kad mergaitę reikia grąžinti motinai. Palėpėje mergaitei nebent nuo tėvo laikymo galėjo kilti pavojus. E. S. vaiko gražiuoju neatidavė, šio reikalavimo E. S. nevykdė.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK, patrulių rinktinėje, mobilaus būrio rinktinėje, ir 2015 m. vasarą buvo atliekama sankcionuota krata (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo informuoti, kad ten yra pagrobtas vaikas. Buvo nurodyta atlikti kratą, rasti vaiką ir jį paimti. Iš šio būrio dalyvavo apie 14 žmonių, visi instruktažą buvo išklausę. Buvo nurodyta, kad reikės patekti į pastatą, jei savanoriškai neįleis. Kai gavo komandą, durys buvo užrakintos, gaisrininkai su laužtuvu jas išlaužė, pateko į vidų. Apžiūrint namą, ieškojo mergaitės, name du aukštai ir palėpė. Į palėpę laiptų nebuvo, langų lyg irgi nebuvo. Name buvo rasti moteriškė ir vyriškis, pirmame aukšte. Po to pastebėjo, kad lubose yra anga, paaiškėjo, kad buvo kopėčios iš vidaus uždėtos palėpėje. Gaisrininkai atidarė palėpęs angą, apžiūrinėjo palėpę, ten tik viena lemputė buvo, turėjo žibintuvėlius. Pačiame kamputyje, smailiame krašte pamatė vyriškį, kuris apsikabinęs laikė vaiką. Jis gulėjo ant šono ir abejomis rankomis apsikabinęs laikė mergaitę. Palėpėje buvo jis, A. B., R. P. ir V. U.. A. B. pareikalavo atiduoti vaiką, du ar tris kartus tėvui sakė, vyras šaukė. Kadangi nevykdė reikalavimų, jie rankas kojas atlenkė ir išlaisvino vaiką, mergaitę paėmė V. U.. Jis ir R. P. laikė tėvo rankas. Praktiškai gulsčiomis viską turėjo atlikti, ten mažai vietos. Eletrošokas buvo panaudotas, kai mergaitė jau buvo išlaisvinta, tėvas gulėjo ant pilvo ir rankas laikė po savimi, jis nelindo lauk, jie reikalavo, kad jis išeitų. Eletrošoką panaudojo A. B., tada tėvas atlaisvino rankas ir jį sulaikė. Tuo metu mergaitės jau nebebuvo. E. S. niekas nesmaugė, pats laiptais nulipo.

Liudytojas vaiko teisių atstovas A. B. parodė, kad 2015 m. liepos mėn. viduryje skyrius gavo pranešimą iš policijos, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko grobimo, kad bus atliekami veiksmai, tarnybos atstovas veiksmuose su vaikais privalo dalyvauti. Buvo atliekama krata, turint duomenų, kad name, (duomenys neskelbtini) gatvėje, galimai gali būti F. S.. Į vietą vyko su psichologe, vaiko motina ir greitoji pagalba. Dalyvavo visa greitosios pagalbos komanda. Į pačias namo patalpas nėjo, mergaitę iš namo išvedė tyrėja, moteris. Vaikas buvo pasimetęs, muistėsi, tada buvo įsodintas į greitosios pagalbos automobilį ir išvežtas į kliniką, ji buvo apžiūrėta visų specialistų. Šioje situacijoje tikslas buvo rasti ir perduoti motinai mergaitę, tai buvo ir įvykdyta. Galėjo reikšti pastabas, jei kažkas eigoje būtų buvę daroma ne taip, bet nereikėjo. Įsodinus į greitosios pagalbos automobilį, su mergaite dirbo psichologė, mergaitė nusiramino, isterijų nebuvo. Jai viskas buvo paaiškinta.

Liudytojas D. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje ir š. m. vasarą buvo užduotis įeiti į namą, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prieš tai vyko instruktažas, kurį vedė V. U. ir kitų tarnybų pareigūnai, operacijai vadovavo V. U.. Nuvykus prie namo, reikėjo nuo Voveriškių gatvės per tvorą perlipti ir prie durų prieiti. Kai atėjo, durys jau buvo praviros, įėjus į vidų, pamatė du įtariamuosius, tai E. ir B. S., jie lipo žemys. B. S. bandė pasišalinti į kambarį, jis užkišo koją, kad neuždarytų durų, pasodino jį ant lovos, uždėjo antrankius, nes bandė muistytis, po to išvedė į automobilį ir pasodino. Jis asmenų ieškojo tik garaže ir namo pirmame aukšte. Girdėjo, kad mergaitė buvo rasta palėpėje. Prie automobilio E. S. atvedė kiti pareigūnai, kurie nurodė pristatyti į komisariatą. Įsodinus į automobilį, E. S. nesiskundė.

Liudytojas R. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulio rinktinės mobiliojo būrio vyr. patruliu ir š. m. vasarą buvo nurodymai viršininko V. U., kad reikės vykdyti teismo sprendimą paimti vaiką ir grąžinti jį motinai. Beveik visas padalinys dalyvavo operacijoje. Instruktažą vedė V. U.. Nuvykus durų niekas neatidarė, gaisrininkai jas išlaužė, tačiau to nematė, nes buvo trečioje grupėje ir ėjo iš kitos pusės. Namo viduje buvo pasidalinta ir apžiūrima po vieną kambarį, nurodymas buvo surasti mergaitę ir perduoti medicinos darbuotojams. Į palėpę lipo A. B. ir A. S., kai buvo surastas vaikas, užlipo ir jis. Buvo užlipusi ir tyrėja. Mergaitė su tėvu buvo pastebėti palėpės kampe. Tėvas buvo pačiame kampe apsikabinęs vaiką, pačiame smaigalio gale, prie jų buvo sunku prieiti. Kažkuris iš pareigūnų tėvui sakė grąžinti vaiką. Vyriškis nenorėjo vaiko paleisti, jis ją apsikabinęs laikė, šaukė negrąžins. Padėjo kolegoms tėvui rankas atlenkti. Tada atlenkė tėvui rankas, mergaitė buvo paimta ir perduota tyrėjai ją išvesti. Elektrošoko jis nenaudojo. Šioje situacijoje vykdė tiesioginio viršininko nurodymus įeiti į namą ir pagal teismo nutartį iš tėvo paimti vaiką.

Policijos atstovas S. P. paaiškino, kad buvo vykdoma teismo nutartis, papildomų dokumentų, susijusių su sprendimo vykdymo tvarka, neberašo, tik po įvykio surašomas kratos protokolas, vykdymo tvarkos pildymo nenumato procesas. Prašo palikti galioti surašytą administracinės teisės pažeidimo protokolą ir priimti teismo sprendimą, nes pagal surinktą medžiagą, išklausius visus įvykio dalyvius, akivaizdžiai matyti, kad pilietis E. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, savanoriškai neatidavė vaiko.

Atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis prašo inicijuoti procesą dėl fizinės prievartos prieš vaiką panaudojimo ir atitinkamai šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano tikslinga inicijuoti procesą dėl fizinės prievartos panaudojimo prieš vaiką, nesilaikant vykdymo tvarkos, kas akivaizdu šioje situacijoje, nes vadovavo ne antstolis, ne vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, ne psichologas, pasitelkiant policijos pagalbą, policija galėjo būti pasitelkta tik kliūtims pašalinti, tačiau neturėjo teisės artintis prie vaiko, negalėjo būti kontaktas su vaiku, išskyrus kliūčių pašalinimą arba būtino reikalingumo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs administracinėje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, teismas konstatuoja, kad E. S. inkriminuota veika atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Sutinkamai su ATPK 187 straipsnio 2 dalimi, administracinė atsakomybė kyla už policijos ar <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo ATPK straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsniu, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti, kad tiesiogiai jiems nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, be to, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kas leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą gali būti traukiamas atsakomybėn tik tokiu atveju, kai jis nevykdo teisėto pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Šiame kontekste vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, o tuo pačiu ir svarstant E. S. kaltės klausimą jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme, svarbu nustatyti, kokių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų analizuojamo įvykio metu nevykdė šis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų parodymų, jų teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jiems daugiau nei vieną kartą pareikalavus, atsisakė geranoriškai grąžinti (atiduoti) prie savęs laikomą vaiką, vaiką laikė pasislėpęs tamsioje, ankštoje ir sunkiai prieinamoje vietoje (namo palėpėje) bei apglėbęs rankomis jo nepaleido, taip pat, jiems pareikalavus daugiau nei vieną kartą, nevykdė reikalavimo ištraukti ir laikyti rankas už nugaros bei geranoriškai išlįsti, rankas užgulė ir laikė prispaudęs savo kūnu, nesileido būti sulaikomas (liudytojų V. U., A. B., L. Z., A. S., R. P. parodymai). Kad į namus pareigūnai atvažiavo paimti vaiko, ir kad liepė vaiką paleisti, šį pareigūnų veiksmą (tikslą) suprato (pamačius patrulinę mašiną, ne vienas, o būtent pasiėmęs vaiką, pabėgo pasislėpti į pastoginę), toks reikalavimas buvo pagarsintas ir jį išgirdo (buvo įspėtas paleisti vaiką, bet jokių dokumentų, kad jie pareigūnai, neparodė) patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje. Tik nepagrįsti jo argumentai dėl pareigūnų identifikavimo, kadangi iš jo paties parodymų matyti, kad jis suprato ir žinojo, kad reikalavimą paleisti vaiką išsakė policijos pareigūnas, kaip pats nurodė pareigūnai juos pasislėpusius rado palėpėje, buvo mažiausiai 4 pareigūnai. Tačiau E. S. nepripažindamas savo kaltės ir jo atstovas teismo posėdyje ginčijo pareigūnų reikalavimų teisėtumą, t.y. iš kokios konkrečiai teisės normos šie pareigūnų reikalavimai išplaukė. Pripažintina, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį galima tik už teisėtų pareigūnų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 05-2-240-15 vykdydami Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-10 nutartį (45 b. l.) 2015-07-16 atliko kratą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ieškomą asmenį – pagrobtą mažametę (konkretus tikslas nurodytas šios nutarties aprašomojoje dalyje). Tai buvo baudžiamasis procesinis veiksmas, atliekant jį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimais bei kurį atliekant antstolio dalyvavimas nėra reikšmingas, jo vaidmuo šiame baudžiamajame veiksme nėra susijęs. Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-10 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo bei kratos atlikimo pasekmių vertinimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi <...> ir pareigūnams, <...> bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, analizuojamo įvykio metu policijos pareigūnų reikalavimas geranoriškai grąžinti (atiduoti) mažametę buvo išsakyti ne tik kratos atlikimo metu (liudytojų V. U., A. B., L. Z., A. S., R. P. parodymai), bet ir telefonu prieš kratą, tuo pačiu informuojant apie numatytą procesinį veiksmą ir jo atlikimo pagrindą bei tikslą: E. S. (90-92, 100-102 b. l.), B. S. (93-94, 99 b. l.), E. S. (97-98, 103 b. l.), tačiau nebuvo reaguojama (2, 3, 56, 57 b. l.). Remiantis iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 05-2-240-15 gauta vaizdo įrašo medžiaga, peržiūrėta teismo posėdyje, matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir priėjus prie surasto E. S. bei mažametės, paprašius geranoriškai ją grąžinti (atiduoti), jis atsisakė jų reikalavimą vykdyti, šaukdamas dukros neduos, ji su juo nori gyventi, ir vaiką laikė apglėbęs, priešingai, nei teigia pats E. S., pagal kurį vaikas jį buvo apsikabinęs. Be to, policijos pareigūnams paprašius geranoriškai išlįsti iš slėptuvės, priešingu atveju, bus panaudojamos specialiosios priemonės (elektrošokas), jis atsisakė nepaklusdamas ir šiam reikalavimui, tuo sudarydamas pareigūnams kliūtis ir sąlygas panaudoti prievartą, sukeliant nežymias pasekmes pačiam ne vykdytojui, o pirmojo reikalavimo nevykdymo metu apsunkindamas ir pačios mažametės padėtį, kadangi netinkamų sąlygų (tamsi ankšta ir nepatogi patalpa mažametei) parinkimas bei laikymas šiomis sąlygomis, kad ir laikinai, nėra suderinami su tinkamomis tėvų valdžios priemonėmis vaiko interesų atžvilgiu. Taigi policijos pareigūnai pranešdami E. S. apie būsimą kratos darymą jo namuose ir reikalaudami geranoriškai grąžinti (atiduoti) mažametę pagal priimtą teismo nutartį dėl kratos atlikimo, teisėtai to reikalavo, nes buvo surinkta informacija ir buvo žinoma, kad tuose namuose galimai pagrobta mažametė yra (telefoninių pokalbių išklotinės tai patvirtina). Taip pat policijos pareigūnai vykdydami BPK nuostatas ir reikalaudami geranoriškai ištraukti rankas ir išlįsti, įspėdami apie šio reikalavimo nevykdymo pasekmes, teisėtai to reikalavo, vykdant įstatymais (BPK 140 straipsnis, Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnis) jiems suteiktus įgaliojimus, bei užtikrinant tinkamą jų įvykdymą, šioje konkrečioje situacijoje nepažeidžiant mažametės interesų. Taigi tokie pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti ATPK 187 straipsnio 2 dalies prasme. Duomenų apie neteisėtą fizinės prievartos panaudojimą prieš mažametę, nebuvo nustatyta nei iš apklaustų asmenų, nei iš vaizdo medžiagos, todėl tai vertintina kaip bylos baigtimi suinteresuotų asmenų subjektyvi nuomonė ar spėliojimai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Mažametės paėmimo ir išvedimo momentas byloje užfiksuotas iki specialiųjų priemonių panaudojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsniu, teismo ištirta ir įvertinta administracinės bylos medžiaga tikslintinas pažeidimo aprašymas nurodant, kad „atliekant kratą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-10 nutartį, nereagavo į policijos pareigūno policijos pareigūno A. B. teisėtus reikalavimus atiduoti mažametę F. S., o, prieš jį panaudojus fizinę jėgą ir atėmus šią mergaitę, sulaikomas rankas pasikišo po savimi ir toliau nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų - išlįsti iš palėpės kampo ir leistis sulaikomam.“

Įvertinęs tai, teismas konstatuoja, kad E. S. padarė veiką, turinčią ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimo požymių.

Teismas, parinkdamas ir individualizuodamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padaryto pažeidimo pobūdį, į nustatytas lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, taip pat lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti E. S. paskyrus sankcijose numatytą administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., 224 str., 281 str.,284 str. 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.