- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- I1-1949-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02754-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. su skundu (b. l. 1–3, 23) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pataisos namai) direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 69-1440 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-4393 „Dėl S. S. skundo išnagrinėjimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarijos prekes). Dėl nutarimo jis pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau Kalėjimų departamentas skundo netenkino. Skunde nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d. planinės kratos metu buvo pastebėta, kad 10 būrio 1 kameros sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos patalpos durys ir grotos. Nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. jis buvo paskirtas 10 būrio 1 kameros budėtoju, tačiau tvirtino, kad jo budėjimo metu jokių durų konstrukcijų niekas nelankstė ir nedeformavo. Teigė, jog turėjo būti matyti vizualiai, kad durys išstumtos ir sulenktos, tačiau jis ir su juo kameroje buvę asmenys konstrukcijų pažeidimo negalėjo įžvelgti. Paprašius pareigūnų parodyti konstrukcijų pažeidimus, niekas to nepadarė. Anot pareiškėjo, pažeidimai turi būti užfiksuoti vaizdo registratoriumi ar fotonuotraukose. Konkrečiu atveju pažeidimas, dėl kurio jis nubaustas, byloje neįrodytas.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 30–32) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuobauda buvo teisėtai paskirta už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. kameros budėtoju buvo paskirtas S. S.. Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale esančios žymos patvirtina apie pastebėtus kameros inventoriaus ir patalpos sugadinimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, ji atitinka padarytą pažeidimą, numatytą bausmių vykdymo įstatyme. Nuobaudos skyrimo terminas nėra pažeistas, nuobaudą paskyrė tai daryti turintis teisę asmuo, t. y. pataisos įstaigos direktorius, nuobauda įforminta nutarimu, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiškėjas su nutarimu dėl nuobaudos paskyrimo susipažino pasirašytinai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 49–51) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjui paskirtos nuobaudos nepanaikino, nes iš medžiagos matyti, jog Pravieniškių PN-AK pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuota pareiškėjo nusižengimo sudėtis, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę, kiti nusižengimo sudėties elementai. Kalėjimų departamentas nenustatė, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda yra nepagrįsta ar neteisėta. Taip pat pažymėjo, jog vien tik aplinkybė, kad Kalėjimų departamento sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti, nes įstaiga išsamiai išnagrinėjo visą su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą bei pateikė pagrįstą ir teisės aktus atitinkantį atsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2019 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 69-1440 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 2S-4393 teisėtumas ir pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad S. S. 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas 10 būrio 1 kameros budėtoju (b. l. 39), – dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Byloje esančiais duomenimis, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistas L. N. ir specialistas T. R. 2019 m. liepos 23 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. liepos 22 d. 11–12 būrių kamerose kalintys nuteistieji pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą įstaigos tvarka ir stipriai daužyti savo kamerų duris, į duotus nurodymus nusiraminti nereagavo. Netrukus taip elgtis pradėjo ir 9–10 būrių kamerų nuteistieji. 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val. planinės kratos 9–10 ir 11–12 būriuose metu pastebėta, kad 10 būrio 1 kameroje sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos patalpos durys ir grotos. Kameros budėtoju 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas S. S., nuteistasis nesilaikė nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose (b. l. 35, 36).
2019 m. liepos 26 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-1367 pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – draudimu vieną mėnesį apsipirkti įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. 22.50 val., apėjimo metu pareigūnams užėjus į 11-ą ir 12-ą būrius bei bandant patekti į 12-o būrio 3-ią ir 4-ą kameras, esant įtarimui, kad minėtose patalpose nuteistieji gali turėti draudžiamų daiktų, to padaryti nepavyko, nes patalpų durys buvo užremtos iš vidaus. Tuo metu kitose 11-o ir 12-o būrių kamerose nuteistieji pradėjo garsiai reikšti nepasitenkinimą įstaigos tvarka ir stipriai daužyti savo kamerų duris, nereaguodami į duodamus nurodymus nusiraminti. Netrukus taip pat elgtis ėmė ir 9-o bei 10-o būrių kamerose kalintys nuteistieji. 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val. planinės kratos metu pastebėta, kad 10-o būrio 1-oje gyvenamojoje patalpoje sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos gyvenamosios patalpos durys ir grotos. Nutarime nurodyta, kad kameros budėtoju 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas S. S., nuteistasis nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktą ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. V-475 „Dėl Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo patvirtinimo“.
Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo Kalėjimų departamento 2020 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2S-4393 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 5, 6).
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems skiriamos nuobaudos išvardytos Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje. Bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, įtvirtintos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Be to, nuobaudų skyrimą reglamentuojančios normos nustatytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 203–207 punktuose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Byloje esantis S. S. pasiaiškinimo turinys patvirtina, kad jis buvo supažindintas su pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir pateikė pasiaiškinimą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareikšto kaltinimo padarius bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas pareiškėjas, galimai padarytas 2019 m. liepos 22 d., Nutarimas skirti nuobaudą priimtas 2019 m. liepos 26 d.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nebuvo svarstytas pataisos įstaigos Drausmės komisijoje. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad S. S. paskirta nuobauda numatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą). Atsižvelgiant į tai, kad pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas būtinas skiriant nuobaudas, numatytas BVK 142 straipsnio 2 dalyje (BVK 143 straipsnio 7 dalis), todėl pareiškėjas pagrįstai nebuvo svarstytas pataisos įstaigos Drausmės komisijoje.
Tačiau skundas tenkinamas dėl to, kad pareiškėjo pažeidimas, dėl kurio skirta nuobauda, neįrodytas.
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose (BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose ginčo laikotarpiu, reglamentuojama, jog pataisos įstaigų darbuotojų ir nuteistųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu (50 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte nurodyta, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas.
Minėta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius skundžiamu Nutarimu S. S. nuobaudą už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkte numatytą pažeidimą paskyrė, nustatęs, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 22 d. nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamojoje patalpoje.
Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-475 patvirtinto Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo 2 punkte nurodyta, kad paskiriamo kameros budėtojo pareigos yra tvarkyti kamerą (plauti grindis, valyti dulkes ir sanitarinius įrengimus, išnešti šiukšles, ją vėdinti) (2.1 papunktis); laikytis kameroje bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (2.2 papunktis); apie visus esamoje kameroje įvykusius gedimus ar sugadinimus nedelsiant pranešti posto pareigūnui (2.3 papunktis) (b. l. 48).
Išanalizavus Pravieniškių PN-AK pateiktą medžiagą, daroma išvada, kad atsakovas S. S. kaltę įrodinėjo Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto L. N. ir specialisto T. R. 2019 m. balandžio 23 d. pateiktais tarnybiniais pranešimais (b. l. 35, 36). Šie pataisos namų pareigūnai analogiškai nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 8.00 val. planinės kratos 9–10 ir 11–12 būriuose metu pastebėta, kad 10 būrio 1 kameroje sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos patalpos durys ir grotos. Kameros budėtoju 2019 m. liepos 22 d. buvo paskirtas S. S., nuteistasis nesilaikė nustatytos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievolės administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Atsakovas kaip įrodymą į bylą pateikė kopiją Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalo (b. l. 40–43), kuriame raštu užfiksuoti 10-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos inventoriaus sugadinimai, ir 2019 m. liepos 31 d. patikrinimo aktą Nr. 77-1117 „Dėl trečiame sektoriuje 9-10 ir 11-12 būriuose sugadinto materialinio turto“ (toliau – ir patikrinimo aktas) bei durų grotų fotonuotrauką (b. l. 46), kurioje matyti patalpos durų grotos ir jų fiksatorius.
Pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. paaiškinime su tarnybiniais pranešimais nesutiko, nurodė, kad jo budėjimo metu jokių durų konstrukcijų niekas nelankstė ir nedeformavo, prašė jį supažindinti ir jam parodyti visus sugadinimus (b. l. 69). Skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad sugadinimų niekas jam neparodė. Atkreipė dėmesį, kad Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale ir patikrinimo akte užfiksuoti skirtingi patalpos inventoriaus apgadinimai, bei tvirtino, kad byloje pateikta ne 1-os gyvenamosios patalpos durų, durų grotų fotonuotrauka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas, nurodoma, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas; byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu; vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma; vidinis įsitikinimas formuojamas atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, jog Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale užfiksuota, kad 10-o būrio 1-os gyvenamosios patalpos durys ir grotos sulenktos, išstumtos iš montavimo vietos (b. l. 43), o patikrinimo akte užfiksuota, kad sugadintos patalpos durų grotos, sulaužytas grotų fiksatorius (b. l. 45). Taigi, darytina išvada, kad minėtuose dokumentuose nesutampa inventoriaus sugadinimo pobūdis, todėl minėti dokumentai ir byloje esanti fotonuotrauka negali būti vertinami kaip įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų, kad patalpų inventoriaus sugadinimai padaryti būtent 2019 m. liepos 22 d., S. S. budėjimo 10-o būrio 1-oje patalpoje metu. Jokių kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog S. S. padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, atsakovas nepateikė.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas paskirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Įvertinus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punkto turinį ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. V-475 patvirtinto Nuteistųjų, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK gyvenamuosiuose kambariuose, kurie užrakinami nakčiai, skyrimo kameros budinčiaisiais tvarkos ir kitų pareigų aprašo 2 punktą, daroma išvada, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir minėtas Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymas nustato nuteistojo pareigas tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, taip pat pranešti posto pareigūnui apie esamoje kameroje įvykusius sugadinimus (b. l. 48).
2019 m. liepos 26 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarime nurodyta, kad S. S. nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Teismas pažymi, kad pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko (neatliko) būtent pareiškėjas. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas nesilaikė administracijos nustatyto paskyrimo eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose, tačiau nekonkretizuojama, kokios pareigos jis, būdamas kameros budėtoju, nevykdė.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. liepos 26 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio ir pasiaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jo budėjimo metu jokių durų konstrukcijų niekas nelankstė ir nedeformavo. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės).
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu paskirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiškai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuobaudos paskyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
Taigi atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaujantis taikomu teisiniu reguliavimu, Pravieniškių PN-AK 2019 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 69-1440 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ naikinamas kaip neteisėtas, kadangi šis individualus administracinis aktas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Panaikinus Pravieniškių PN-AK direktoriaus priimtą nutarimą, naikinamas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. 2S-4393 „Dėl S. S. skundo išnagrinėjimo“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. S. skundą patenkinti.
Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 69-1440 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 2S-4393 „Dėl S. S. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.