Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-258-370/2011

2011 m. balandžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovei antstolei Linai Pužienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-910-613/2010 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei antstolei Linai Pužienei dėl turto arešto panaikinimo, tretieji asmenys D. L., T. L., UADB ,,Ergo Lietuva“, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-13 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad D. L. 2002-06-11 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovui A. P. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, 4). Atsakovė antstolė Lina Pužienė Palangos miesto apylinkės teismo 2001-01-02 vykdomojo rašto Nr. 2-670/200 pagrindu vykdydama 14 400,34 Lt žalos atlyginimo ir 803,99 Lt teismo išlaidų išieškojimą iš skolininko T. L. išieškotojo ADB „Preventa“ naudai, 2004-07-19 areštavo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), turto arešto akete buto savininku nurodyta D. L. (vykdomosios bylos Nr. 0109/02/00551 l. 28–31). 2009-03-05 ieškovas kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti buto areštą motyvuodamas tuo, kad jis nėra atsakingas už buvusių buto savininkų skolas. Antstolė 2009-05-04 raštu areštą panaikinti atsisakė motyvuodama tuo, kad ieškovas nuosavybės teisių į areštuotą butą nėra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, bei nurodė, kad ieškovas gali pareikšti ieškinį teisme (b. l. 9). Ieškovas 2002-06-11 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytas nuosavybės teises į butą 2009-06-22 įregistravo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 10). Ieškovas 2009-07-15 vėl kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti buto areštą, tačiau antstolė 2009-09-07 raštu atsisakė panaikinti butui areštą ir nurodė, kad ieškovas gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės (b. l. 11). Ieškovas teismui 2009-09-16 pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės atsisakymą panaikinti buto areštą neteisėtu įpareigojant antstolę nedelsiant areštą panaikinti (b. l. 2). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-22 nutartimi skundą priėmė, paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytine tvarka, 2009-12-07 nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, o 2010-01-05 nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumą – pareikšti ieškinį, nurodydamas, kad pareiškėjas nėra vykdymo proceso šalimi, todėl negali skųsti antstolio veiksmų, o todėl savo teises gali ginti pareikšdamas ieškinį (b. l. 13, 26, 32). Ieškovas 2010-01-29 pareiškė atsakovams D. L., T. L. ir UADB „Ergo Lietuva“ (ADB „Preventa“ teisių perėmėjai, b. l. 50. 51) ieškinį, kuriuo prašė panaikinti jo buto areštą (b. l. 35). Atsiliepimuose UADB „Ergo Lietuva“ ir D. L. nurodė, kad yra netinkamos atsakovės pagal ieškinį (b. l. 46–48, 63–64). 2010-06-03 protokoline nutartimi ieškovas įpareigotas pateikti patikslintą ieškinį (b. l. 91). 2010-06-14 ieškovas pateikė patikslintą ieškinį su tuo pačiu reikalavimu, atsakovu nurodant antstolę Liną Pužienę, o UADB „Ergo Lietuva“, D. L. ir T. L. – trečiaisiais asmenimis. Šios bylos faktinės aplinkybės bylos šalių nėra ginčijamos.

Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą iš esmės grindžia vieninteliu motyvu, t. y. kad ji yra netinkama atsakovė pagal ieškinį, nes CPK 603 straipsnyje nustatyta, kad ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui.

Su šiuo apeliantės argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, CPK 603 str. 1 dalies nuostatos „kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu; tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles“ reiškia, kad ginčo teisena reiškiami ir nagrinėjami ieškiniai esant ginčui dėl nuosavybės, t. y. ieškinys, jo reikalavimai turi būti susiję su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad „ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas“. Tai atitinka įstatymo nuostatas dėl valdytojo teisių gynimo (CPK 419–423 str., CK 4.34–4.36 str.). Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „jeigu areštuotas turtas jau perduotas išieškotojui arba realizuotas, ieškinys pareiškiamas taip pat ir tiems asmenims, kuriems turtas perduotas arba kurie tą turtą įgijo; patenkinus ieškinį dėl jau realizuoto turto grąžinimo, ginčus tarp turto įgijėjo, išieškotojo ir skolininko nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles“. Aptariamo straipsnio 3 dalies nuostata, kad „ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui“, aiškintina atsižvelgiant į kitų šio straipsnio dalių esmę (CK 1.9 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, minėta straipsnio dalis taikytina tuo atveju, kai skolininkas arba išieškotojas ginčija areštuoto turto savininko nuosavybės teises arba valdytojo valdymo teisėtumą. Byloje nagrinėjamu atveju nei išieškotojas, nei skolininkai areštuoto buto priklausymo ieškovui fakto neginčijo, todėl būtų neprotinga aptartą CPK 603 str. 3 dalį aiškinti taip, kad ieškinį areštuoto turto savininkas privalo reikšti skolininkui bei išieškotojui ir tais atvejais, kai pastarieji savininko teisių nepažeidžia ir neginčija (CK 1.5 str. 4 d.).

Antra, šioje byloje ieškovas teismui buvo pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų, nes būtent antstolės vykdymo proceso metu atliktas procesinis veiksmas – areštas – sąlygojo jo nuosavybės teisių pažeidimą (CK 4.37 str. 1 d., CPK 675 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti ieškinį ginčo teisenos tvarka, nors byla galėjo būti išnagrinėta ir ypatingąja teisena CPK 510 str., 594 str. 1 d. nustatyta tvarka (pav., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010). Kita vertus, ieškovas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą (CPK 5 str.) ir gali kreiptis į teismą dėl jo teisių ir teisėtų interesų gynimo ginčo teisenos tvarka, vadovaudamasis savininko teisių apsaugą ir gynimą reglamentuojančiomis daiktinės teisės normomis reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), o teismas privalo savininko teises ir teisėtus interesus apginti įstatymo nustatytu būdu (CK 1.138 str.). Šioje byloje ieškovas savo ieškinio reikalavimo faktiniu pagrindu nurodo aplinkybę, kad antstolė areštavo jam priklausantį butą, nors jis antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje nėra skolininkas. Vykdymo procesą reglamentuojančios procesinės teisės normos nustato, kad vykdant išieškojimą gali būti areštuotas skolininko turtas (CPK 675 str. 1 d.). Vykdant piniginių sumų išieškojimus arešto tikslas yra užtikrinti priverstinį išieškotojo reikalavimų patenkinimą iš areštuoto turto, šį turtą realizuojant (CPK 691 str. 1 d., 624 str. 2 d. 1 p.), todėl antstolis privalo įsitikinti, kad šis turtas priklauso skolininkui (CPK 690 str.), nes negali būti išieškota iš ne skolininkui priklausančio turto (CPK 602 str. 1 p., CK 4.93 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovės teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, kad butas buvo perleistas, kol vykdomasis dokumentas buvo pas išieškotoją, išieškotojas ketino ginčyti perleidimo sandorį, todėl negalima panaikinti arešto, atmestini. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota (CK 4.39 str.). Atsakovė neįrodė jokių įstatyme numatytų nuosavybės teisės apribojimo pagrindų. Antstolis neturi teisės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nei iki ieškinio pateikimo, nei po to, o vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 152 str. 3, 4 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas įgijo butą nuo jo perdavimo momento, t. y. nuo 2002-06-11. Galiojantis Civilinis kodeksas, skirtingai nei 1964 m. Civilinis kodeksas (149 str. 2 d., 255 str.), nenumato privalomo sandorio įregistravimo ir registracijos nesieja su nuosavybės teisės įgijimu, registracija atlieka tik sandorio išviešinimo funkciją. Ieškovas antstolei pateikė duomenis apie sudarytą sandorį ir šį sandorį įregistravo Nekilnojamojo turto registre, todėl antstolei neturėjo kilti abejonių dėl ieškovo nuosavybės teisių į butą (CK 4.262 str.) ir ji privalėjo areštą panaikinti, o ne tęsti ieškovo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu šį ieškovo teisių pažeidimą pašalino (CK 1.138 str. 2 p.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolė byloje yra tinkama atsakovė pagal ieškovo ieškinį, pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, galinčių būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, nepažeidė, todėl sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.