Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, suinteresuotieji asmenys – S. M., antstolis Ramūnas Kamarauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Ramūnas Kamarauskas patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo S. M. atsiliepimoį pareiškėjos skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdė vykdomąją bylą Nr. 0055/11/00859 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-330-506 dėl 6 444,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. M., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2019 m. spalio 1 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdymojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-55-17320, kuriuos užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0055/11/00859 ir vykdomąjį dokumentą Nr. 1-330-506 persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-25867-1089/2022 užbaigė fizinio asmens S. M. bankroto bylą įgyvendinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Antstolis 2023 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento persiuntimo išieškotojui Nr. S-23-55-4934, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-506/2010 persiuntė pareiškėjai. 2023 m. kovo 14 d. gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2023 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. S-23-55-4934 dėl vykdomojo dokumento persiuntimo išieškotojui ir atnaujinti vykdomąją bylą Nr. 0055/11/0859. Šios vykdomosios bylos neatnaujinus, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-330-506/2010 grąžinti jį išdavusiam teismui (šiuo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismui).

Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog antstolis nepagrįstai atsisako atnaujinti vykdomąją bylą. Nesutikimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, antstolis pradėtą vykdomąją bylą privalo sustabdyti, iki kol bus užbaigta skolininko bankroto ar restruktūrizavimo byla, o skolininko bankroto ar restruktūrizavimo bylą užbaigus, atnaujinti priverstinį vykdymą išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba savo iniciatyva.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.

CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomas ir vykdomoji byla sustabdoma tik laikotarpiui nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui, iki kol bankroto bylą nagrinėjantis teismas išsprendžia klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu teismui iškėlus bankroto bylą antstolis privalo užbaigti vykdomąją bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018). Šiuo atveju antstolis taip ir pasielgė, priimdamas 2019 m. spalio 1 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-19-55-17320 užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą, bei persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

Taigi CPK nustato antstolio pareigą sustabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, kai priimamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ir perduoti vykdomuosius dokumentus į bankroto bylą, kai įsiteisėja nutartis iškelti bankroto bylą. Atlikti šiuos veiksmus antstolis turi laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, inter alia (be kita ko), priimdamas atitinkamus CPK nustatytus patvarkymus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata dėl vykdomosios bylos užbaigimo, persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tiesiogiai įtvirtinta CPK normose (632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Sprendžiant dėl to, ar, užbaigus vykdomąją bylą nebus pažeisti kreditoriaus interesai, pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose dokumentuose, vykdomosios bylos užbaigimas nedaro negalimo išieškojimo iš skolininko individualios įmonės savininko, pasibaigus individualios įmonės bankroto procesui ir likus nepatenkintų savininko asmeninių kreditorių reikalavimų. Šiuo atveju CPK 629 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad negali būti pradedama iš naujo nutraukta vykdomoji byla, netaikytina, kadangi vykdomosios bylos užbaigimas (CPK 632 straipsnis) nereiškia jos nutraukimo. Priešingai, bylos nutraukimas yra vienas iš pagrindų užbaigti bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir tik šiuo pagrindu užbaigus bylą išieškojimas negali būti pradedamas iš naujo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas po individualios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir išregistravimo iš registro, jei įmonės savininko asmeninio kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje lieka nepatenkinti, vykdomąjį dokumentą turėtų grąžinti išieškotojui, kad šis įstatymų nustatyta tvarka tęstų iki bankroto bylos iškėlimo pradėtą vykdyti išieškojimą iš įmonės savininko turto. Tai atitiktų CPK 631 straipsnio 2 punkte nustatytą vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindą – kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Esant tokiam grąžinimo pagrindui vykdomasis dokumentas gali būti iš naujo pateiktas antstoliui vykdyti (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti skaičiuojamas nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-248/2018).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-25867-1089/2022 užbaigė fizinio asmens S. M. bankroto bylą įgyvendinus fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Antstolis 2023 m. vasario 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento persiuntimo išieškotojui Nr. S-23-55-4934, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismas vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-330-506/2010 persiuntė pareiškėjai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0055/11/00859 užbaigta, tai patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ išrašas apie vykdomosios bylos eigą iš kurio matyti, kad nuo 2019 m. spalio 1 d. vykdomosios bylos būsena yra „užbaigta“ persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Antstolio Ramūno Kamarausko priimtas 2023 m. vasario 9 d. patvarkymas dėl vykdomojo dokumento persiuntimo išieškotojui Nr. S-23-55-4934 yra teisėtas ir pagrįstas, nes vykdomosios bylos užbaigimo pagrindas – CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuris numato, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog vykdomasis dokumentas gali būti iš naujo pateiktas vykdyti CPK nustatyta tvarka.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0055/11/00859 grąžinti antstoliui Ramūnui Kamarauskui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.