Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės EDS INVEST atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2190-752/2021 pagal pareiškėjos V. R. bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonių administravimas“ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos V. R. bankroto administratorė MB „Įmonių administravimas“ pateikė teismui prašymą priimti sprendimą baigti fizinio asmens V. R. bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta baigti fizinio asmens bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartimi V. R. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 9 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi naująja bankroto administratore paskirta MB „Įmonių administravimas“. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai bendrai 35 932,13 Eur sumai: bankrutavusi Nacionalinė kredito unija – 35 063,27 Eur; J. U. – 868,86 Eur. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtintas V. R. mokumo atkūrimo planas, kuriam 2017 m. rugsėjo 29 d. pritarė kreditorių susirinkimas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartimi pradinė kreditorė bankrutavusi Nacionalinė kredito unija pakeista į naująją kreditorę UAB EDS INVEST. Bankroto administratorė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl V. R. bankroto bylos pabaigos, kartu su prašymu pateiktas V. R. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. R. mokumo atkūrimo plano vykdymą ir kartu su nemokumo administratorės prašymu pateiktus duomenis, skundžiama nutartimi sprendė, kad bankrutuojančios V. R. mokumo atkūrimo planas yra faktiškai įvykdytas, t. y. V. R. ne tik sąžiningai, atsakingai, pilnai ir tinkamai vykdė mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus, t. y. mokumo atkūrimo plano sąlygas, bet ir buvo aktyvi, bankroto administratorei atskleidė visas aplinkybes ir dėjo visas pastangas, kad kreditorių reikalavimai būtų kuo didesne apimtimi patenkinti, todėl priėmė nutartį baigti V. R. bankroto bylą ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus. Apeliantė (kreditorių susirinkimo pirmininkė-kreditorė) UAB EDS INVEST, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad V. R. neįvykdė mokumo atkūrimo plano ir yra nesąžininga, nes be jokio pagrindo kreditoriams nepervedė 1 851,05 Eur lėšų sumos, gautos bankroto proceso metu iš Garantinio fondo, todėl šiuo atveju egzistuoja V. R. bankroto bylos nutraukimo pagrindas.

17. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – FANĮ) paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015, 2018 m. vasario 21 d, nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-248/2018). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.

18. Pažymėtina, jog civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl byloje pirmiausiai kreditorė turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ įtvirtintų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą egzistavimą (CPK 178 straipsnis).

19. Aptariamu atveju, sprendžiant klausimą dėl V. R. bankroto bylos užbaigimo ir likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo, byloje kilo ginčas dėl bankroto metu, t. y. jau patvirtinus V. R. mokumo atkūrimo planą, 2017 m. gruodžio 8 d. iš Garantinio fondo gautos 1 851,05 Eur sumos, kurios V. R., vykdydama mokumo atkūrimo planą nepervedė į depozitinę sąskaitą ir šios lėšos nebuvo paskirstytos kreditoriams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bankroto administratorė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei plano įgyvendinimo nepasirašymo protokolą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtintas V. R. mokumo atkūrimo planas, o mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas parengtas 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. suėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui nuo plano patvirtinimo. Nagrinėjamos bylos atveju kreditorių susirinkimo pirmininkė (apeliantė) UAB EDS INVEST atsisakė pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, motyvuodama tuo, kad bankrutuojanti V. R. į depozitinę bankroto sąskaitą nepervedė 2017 m. gruodžio 8 d. gautos 1 851,05 Eur Garantinio fondo išmokos. Apeliantė laiko, kad tokiu būdu bankrutuojanti V. R. yra nesąžininga ir dėl to nebuvo įvykdytas bankrutuojančios V. R. mokumo atkūrimo planas.

20. Pažymėtina, kad viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FANĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

21. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti.

22. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, šios nutarties 21 punkte nurodyta įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020). Šiuo atveju, kaip jau minėta, apeliantė UAB EDS INVEST atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, argumentuodama tuo, kad bankrutuojanti V. R. be jokio pagrindo į depozitinę bankroto sąskaitą nepervedė 2017 m. gruodžio 8 d. gautos 1 851,05 Eur Garantinio fondo išmokos.

23. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, priešingai nei tą teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ne tik analizavo mokumo atkūrimo plano faktinį vykdymą, byloje esančių įrodymų visumą, bet ir įvertino apeliantės nepasirašymo protokole nurodytos priežasties pagrįstumą. Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. patvirtinto bankrutuojančio V. R. atkūrimo plano matyti, kad kreditoriams buvo numatyta grąžinti bendra 1 872,00 Eur suma. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos sudarys 483,00 Eur / mėn., išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti 391,00 Eur / mėn., bankroto administravimo išlaidos 40,00 Eur / mėn., kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti 52,00 Eur / mėn. Tuo tarpu bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančios V. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas patvirtina, kad per visą fizinio asmens bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti buvo skirta iš viso 4 637,42 Eur. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per bankroto procesą bankrutuojanti V. R. kreditorių reikalavimų tenkinimui skyrė gerokai didesnę sumą, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad bankrutuojančiai V. R. yra nustatytas nedarbingumas (darbingumo lygis tik 35 proc.), tačiau nepaisant to, ji dėjo visas pastangas, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, t. y. bankroto proceso metu susirado geriau apmokamą darbą, todėl kas mėnesį gavo didesnes pajamas, negu tai buvo nustatyta mokumo atkūrimo plane.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad V. R. bankroto proceso metu nemokumo administratorė kreditoriams nebūtų teikusi visos informacijos apie mokumo atkūrimo plano vykdymą, t. y. FABĮ nustatyta tvarka ir terminais teikė ataskaitas apie mokumo atkūrimo plano vykdymą, tame tarpe ir apie 2017 m. gruodžio 8 d. V. R. iš Garantinio fondo gautą 1 851,05 Eur sumą. Byloje ginčo dėl to, kad 2018 m. gegužės 31 d. bankrutuojančios V. R. mokumo atkūrimo plano ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. balandžio 9 d., bankroto administratorė nurodė apie V. R. pareikštą kreditorinį reikalavimą UAB „“ bankroto byloje, o taip pat apie 1 851,05 Eur sumos gavimą iš Garantinio fondo lėšų, nėra. Pažymėtina ir tai, kad bankroto proceso metu kreditoriai nėra teikę pastabų nei dėl mokumo plano atkūrimo vykdymo, nei dėl bankroto administratorės teikiamų ataskaitų apie plano vykdymą. Nors apie iš Garantinio fondo gautas lėšas kreditoriams turėjo būti žinoma dar 2018 m. birželio 7 d. (kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta 2018 m. gegužės 31 d. bankrutuojančios V. R. mokumo atkūrimo plano ataskaita), tačiau apeliantė klausimą dėl šių lėšų paskirstymo V. R. bankroto byloje iškėlė tik bankrutuojančiam asmeniui atliktus paskutinį plane nustatytą mokėjimą ir bankroto administratorei pateikus pasirašyti plano įgyvendinimo aktą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateikus paaiškinimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, šiuo konkrečiu atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankrutuojanti V. R. faktiškai įvykdė mokumo atkūrimo planą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė taip pat neįrodė, kad šiuo atveju, pareiškėja yra nesąžininga bei siekė nuslėpti informaciją apie 1 851,05 Eur sumos gavimą iš Garantinio fondo lėšų, ir, kad, esant byloje duomenims apie net tris kartus didesne apimtimi padengtus kreditorių reikalavimus, egzistuotų fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai. Pažymėtina ir tai, kad būtent bankroto administratorė turi pareigą tvarkyti bankrutuojančio asmens gautas lėšas ir tinkamai vykdyti jų naudojimo apskaitą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai), o kai gaunamų lėšų nepakanka atlikti plane nustatytų mokėjimų arba kai gaunamos lėšos viršija plane nustatytus mokėjimus, tokia situacija turėtų būti sprendžiama kreditorių susirinkime. Kita vertus, nors bankroto byloje bankroto administratorės pateiktoje pirmojoje ataskaitoje buvo pateikta informacija apie gautas iš Garantinio fondo lėšas, o taip pat buvo teikiami duomenys ir apie bankrutuojančio asmens gaunamas pajamas ir lėšų paskirstymą kreditoriams, tačiau klausimas nei dėl gautų papildomų pajamų, nei dėl kitų sumų paskirstymo kreditorių susirinkimo sprendžiamas nebuvo. Nurodytos aplinkybės, apeliacinio teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad būtent dėl bankrutuojančios V. R. veiksmų iš Garantinio fondo gautos lėšos bankroto byloje nebuvo paskirstytos kreditoriams. Tuo tarpu byloje esant duomenims apie tai, kad per visą bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti buvo skirta gerokai didesnė suma, t. y. 4 637,42 Eur, nei numatyta mokumo atkūrimo plane, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, patiems kreditoriams viso bankroto proceso metu nekėlus klausimo dėl iš Garantinio fondo gautų lėšų paskirstymo ir neteikus bankroto administratorei jokių pastabų dėl tokių lėšų paskirstymo, nėra pagrindo spręsti, kad susidariusi situacija turėjo neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui, kas sudarytų pagrindą spręsti dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju nustatytos byloje aplinkybės taip pat patvirtina, to neginčija ir pati apeliantė, kad bankrutuojanti V. R. susirado geriau apmokamą darbą ir dėjo visas pastangas dėl mokumo atkūrimo, taip pat tinkamai ir laiku mokėjo bankroto proceso metu nustatyto dydžio įmokas. Taigi, V. R. realiai siekė įgyvendinti mokumo atkūrimo plane numatytas priemones, padidindama savo gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojantis asmuo nesąžiningai naudojosi jam FABĮ suteiktomis teisėmis ar nevykdė jam nustatytų pareigų.

27. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodęs, kad mokumo atkūrimo planą sudaro ir turi teisę tikslinti pats fizinis asmuo, tačiau suteikia galimybę šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti ir fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Bankroto administratorius atlieka tarpininko, teikiančio išvadą dėl fizinio asmens parengto plano, vaidmenį, jam yra keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai (FABĮ 11 straipsnis), jis turi atitinkamas teises ir pareigas (FABĮ 12 straipsnis). Bankroto administratorius stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015; 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

28. Vadinasi, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, įgyvendinamos ne iki galo arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens asmeninė ir (ar) turtinė padėtis, sveikatos būklė, darbingumo lygis ar pan., planas gali būti keičiamas. Įstatymas suteikia pakankamai galimybių šiame planavimo procese aktyviai dalyvauti tiek fizinio asmens kreditoriams, kurie gali teikti savo pastabas ir pasiūlymus, tiek ir bankroto administratoriui. Tačiau šiuo atveju byloje duomenų apie teiktus jų pasiūlymus dėl plano tikslinimo taip pat nėra. Nors šiuo konkrečiu atveju apeliantė teigia, kad bankrutuojantis asmuo be jokio pagrindo nepervedė į depozitinę sąskaitą iš Garantinio fondo pervestų lėšų, tačiau, bankroto byloje esant duomenims apie tokių lėšų gavimą, jau kaip ir minėta, patys kreditoriai jokių pastabų dėl mokumo atkūrimo plano netinkamo vykdymo bankroto proceso eigoje nereiškė, tokį klausimą iškėlė tik sprendžiant klausimą dėl V. R. bankroto bylos pabaigos, t. y. bankroto administratorei pateikus plano įgyvendinimo aktą.

29. Akcentuotina ir tai, kad bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – FABĮ 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Bankroto bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas ne visada suderinamas su FABĮ tikslais. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, situacija, kuomet bankrutuojantis fizinis asmuo yra iš esmės faktiškai įvykdęs mokumo atkūrimo planą, paskirdamas kreditoriams net tris kartus didesnę sumą, nei tai buvo numatyta mokumo atkūrimo plane, bankroto bylos nutraukimas be jokio teisinio pagrindo, neatitiktų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrintų teisėtų lūkesčių principo.

30. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos stadiją, šalių teiktus paaiškinimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, bankroto proceso trukmę, šiuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės UAB EDS INVEST atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo, jai jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.