Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. bankroto administratorės mažosios bendrijos „Įmonių administravimas“ prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

6. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui mokumo atkūrimo plano projektą. Mokumo atkūrimo plano turinys reglamentuojamas FABĮ 7 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Pagal FABĮ 8 straipsnio 2, 3, 6 dalis bankroto administratorius kartu su rašytine išvada pateikia planą kreditorių susirinkimui, kuriam pritarus, planą tvirtina teismas, jeigu nenustato šio straipsnio 7 dalyje išvardytų kliūčių patvirtinti planą. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti, kad jų reikalavimai būtų tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 24 straipsnio 1 punktas).

8. Teismo patvirtintas mokumo atkūrimo plano projektas tampa mokumo atkūrimo planu ir taip užbaigiama ši proceso stadija. Tolesnė stadija yra mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas, jai pasibaigus yra pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, šį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui.

9. Nagrinėjamoje byloje teismui bankroto administratorė 2020 m. lapkričio 26 d. pateikė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei plano įgyvendinimo nepasirašymo protokolą, bankroto administratorė prašo patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą bei užbaigti bankroto bylą, taip nurašant nepatenkintus kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma yra 31 294,71 Eur. Mokumo atkūrimo planas teismo patvirtintas 2017 m. spalio 9 d., mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas surašytas 2020 m. lapkričio 25 d., t. y. suėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui nuo plano patvirtinimo. Konstatuotina, kad yra įvykdyta FABĮ 30 straipsnyje nurodyta sąlyga.

10. FABĮ 30 straipsnio 1 dalies norma sieja plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui su plane nustatytais fizinio asmens prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimu, atliekant reikiamus veiksmus. Nagrinėjamos bylos atveju kreditorių susirinkimo pirmininkė atsisakė pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, motyvuodamas tuo, kad bankrutuojanti V. R. į depozitinę bankroto sąskaitą nepervedė 2017 m. gruodžio 8 d. gautos 1 851,05 Eur Garantinio fondo išmokos.

11. Pažymėtina, kad FABĮ aiškiai suformuluotos ir įtvirtintos bankrutuojančio fizinio asmens pareigos, tarp jų – atsakingai valdyti ir naudoti savo turtą, tinkamai organizuoti ir vykdyti bankroto procedūras, derinti savo ir kreditorių interesus (ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros), rūpintis, kad mokumo atkūrimo planas būtų vykdomas nepriekaištingai ir nustatytais terminais, o kilus sunkumų vykdant planą, bendradarbiaujant su administratoriumi, rengti ir teikti plano pakeitimo projektus (FABĮ 16 straipsnis). Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

12. Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. patvirtinto bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano nustatyta, kad bankrutuojančios V. R. kreditoriams buvo numatyta grąžinti bendra 1 872,00 Eur suma. Planuota, kad bankrutuojančio asmens pajamos sudarys 483 Eur/mėn., išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti 391 Eur/mėn., bankroto administravimo išlaidos 40 Eur/mėn., kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti 52 Eur/mėn. Iš bankroto administratorės pateikto bankrutuojančios V. R. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nustatyta, kad per visą fizinio asmens bankroto procesą kreditorių reikalavimams tenkinti buvo skirta iš viso 4 637,42 Eur. Darytina išvada, kad per bankroto procesą bankrutuojanti V. R. kreditorių reikalavimų tenkinimui skyrė gerokai didesnę sumą, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane. Atsižvelgiant į tai, kreditorių susirinkimo pirmininkės UAB „EDS Ivest“ argumentas, kad bankrutuojanti V. R. neįvykdė mokumo atkūrimo plano, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes skolų dalis, numatyta grąžinti mokumo atkūrimo plane, ne tik kad yra grąžinta, bet ir grąžinta 2765,42 Eur daugiau nei numatyta.

13. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, teismas vertina faktinį plano įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia kad bankrutuojančios V. R. mokumo atkūrimo planas, net ir įvertinus kreditorių susirinkimo pirmininkės nurodytus argumentus, faktiškai yra įvykdytas. Plane numatyta sąlyga, kad jeigu bankrutuojančio asmens pajamos padidėtų, tai būtinųjų poreikių tenkinimui ir bankroto administratoriui skirtiną sumą viršijančias lėšas bankrutuojantis asmuo privalės pervesti į depozitinę sąskaitą ir jos bus skirstomos kreditoriams su einamu mokėjimu, teismo nuomone yra įvykdyta, kadangi, kaip jau minėta, kreditoriams buvo grąžinta didesnė suma, nei buvo numatyta mokumo atkūrimo plane.

14. Teismas pripažįsta, kad Kauno apygardos teismui iškėlus bankroto bylą buvusiai V. R. darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2017-06-14 buvo patvirtintas V. R. finansinis reikalavimas 2 285,04 Eur sumai, tai turėjo būti nurodyta 2017-09-06 mokumo atkūrimo plano projekte kaip iš skolininko numatomos gauti lėšos, o 2017 m. gruodžio 8 d. V. R. iš Garantinio fondo gauta 1 851,05 Eur suma turėjo būti traktuojamos kaip lėšos gautos bankroto proceso metu ir sprendžiama dėl jų paskirstymo. Nors tai nebuvo padaryta, tačiau sprendžiant bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo klausimą, pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad V. R. informavo bankroto administratorę tiek apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą, tiek apie iš Garantinio fondo gautą 1 851,05 Eur sumą. Apie tai buvo informuoti ir kreditoriai, kadangi FABĮ nustatyta tvarka ir terminais bankroto administratorė teikė ataskaitas, kuriose nurodė, kiek buvo gauta pajamų, kaip jos buvo paskirstytos. Nustatyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. bankrutuojančios V. R. mokumo atkūrimo plano ataskaitoje už laikotarpį nuo 2017-10-09 iki 2018-04-09, t.y. jau pirmoje ataskaitoje, bankroto administratorė nurodė apie V. R. pareikštą kreditorinį reikalavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, o taip pat apie 1 851,05 Eur sumos gavimą iš Garantinio fondo lėšų (popierinės bylos t. 1, b. l. 186). Su minėta ataskaita kreditoriai buvo supažindinti, jai pritarė 2018 m. birželio 7 d. vykusiame kreditorių susirinkime, tačiau jokių mokumo atkūrimo plano korekcijų, susijusių su nurodyta suma, neteikė, bei nesiūlė kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano tikslinimo. Pažymėtina ir tai, kad FABĮ 24 straipsnio nustatyta tvarka bankroto proceso metu kreditoriai turėjo teisę gauti visą reikiamą informaciją apie bankroto eigą, tame tarpe ir apie bankroto proceso metu gaunamas pajamas, jų panaudojimą ir paskirstymą (FABĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, laikytinas nereikšmingu kreditorės susirinkimo pirmininkės argumentai, kad jos nuomone, ataskaitoje nebuvo aiškiai atskleista informacija apie 1 851,05 Eur lėšų panaudojimą, nebuvo pateikti V. R. banko sąskaitos išrašo duomenys. Pažymėtina, kad kreditorė UAB EDS INVEST, perėmusi pradinio kreditoriaus B KB Nacionalinės kredito unijos reikalavimo teises, kaip juridinis asmuo, užsiimanti finansinių reikalavimų perleidimo-priėmimo veikla, atsižvelgiant į jos vykdomą veiklą, turėjo pareigą būti atidi, rūpestinga ir tinkamai susipažinti su perimamais teisiniais dokumentais, įvertinti situacija ir imtis atitinkamų teisinių priemonių. Juo labiau, kad kreditoriams įstatymas užtikrina teises teikti pasiūlymus, kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą, skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, galiausiai kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo. Be to, kaip jau minėta, kreditoriams mokumo atkūrimo plano ataskaitos buvo teikiamos sistemingai viso bankroto proceso metu, tad kreditorė UAB „EDS Invest“ pilnai galėjo įgyvendinti ir ginti savo teises siekdama, kad kreditorių reikalavimų tenkinimui būtų paskirstytos bankroto proceso metu iš Garantinio fondo V. R. gautos 1 851,05 Eur lėšos. Atsižvelgiant į kreditorių pasiūlymus ir pageidavimus, jų motyvuotas nuomones, bankroto proceso metu galėjo būti koreguojamas patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas. Nors kreditorių pirmininkė teigia, kad bankrutuojanti V. R., gavusi 1 851,05 Eur turėjo pareigą dėl nurodytų lėšų tikslinti mokumo atkūrimo planą, tačiau FABĮ teisinės nuostatos tokią teisę numato ir kreditoriams. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad bankroto proceso metu kreditoriai būtų veikę aktyviai, t.y. kėlę reikalavimus, o jų nepatenkinus, įstatymo nustatytomis priemonėmis gynę savo, kaip kreditorių, teises.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad 3 metų terminas ir mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kaip jau minėta, bankrutuojantis asmuo V. R., kuriai nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis tik 35 proc.), ne tik kad sąžiningai, atsakingai, pilnai ir tinkamai vykdė mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus, t.y. mokumo atkūrimo plano sąlygas, bet ir buvo aktyvi, bankroto administratorei atskleidė visas aplinkybes ir dėjo visas pastangas, kad kreditorių reikalavimai būtų kuo didesne apimtimi patenkinti. Į depozitinę bankroto sąskaita kiekvieną mėnesį buvo pervedama didesnė suma, nei numatyta plane, ko pasėkoje kreditorių reikalavimams tenkinti faktiškai buvo skirta beveik 3 kartus didesnė suma, ne planuota, t.y. 4 637,42 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad 1 851,05 Eur sumos nepaskirstymas kreditoriams negali būti laikomas kaip nesąžiningų bankrutuojančios V. R. veiksmų rezultatas. Nėra nustatyta, kad nurodytas lėšas V. R. būtų bandžiusi nuslėpti, apie jų gavimą neinformavusi bankroto administratorės, o administratorė – kreditorių. Taip pat, nėra nustatyta, kad bankroto proceso metu V. R. būtų sąmoningai slėpus duomenis apie gaunamas pajamas, kad būtų ėmusi veiksmų bloginti savo finansinę padėtį, vengti atlikti mokumo atkūrimo plane nustatyto dydžio mokėjimus. Priešingai, pateiktas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas bei bankroto bylos duomenys patvirtina V. R. siekį kuo didesne suma atsiskaityti su savo kreditoriais. Nurodyta bankrutuojančios V. R. veika, teismo nuomone, niekaip negali būti vertinama kaip nesąžininga. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas nustatytinas vertinant ne tik vieną, konkretų asmens veiksmą (neveikimą), bet įvertinus visą asmens elgesį tam tikro proceso metu bei atsižvelgiant į bendrą nagrinėjamą kontekstą. Kaip jau buvo minėta, bankrutuojančios V. R. kreditoriams reguliariai kas pusmetį buvo teikiamos mokumo plano vykdymo ataskaitos. Kreditoriai visuomet balsuodavo už mokumo atkūrimo plano eigos ataskaitas, niekada neteikė jokių pastabų dėl netinkamo plano vykdymo ir, kaip jau minėta, informuoti apie V. R. kreditorinį reikalavimą, jokių prašymų tikslinti teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą nereiškė.

16. Byloje nenustatyta, kad 1 851,05 Eur suma buvo nepaskirstyta kreditoriams piktybiškai, bankrutuojančiam asmeniui siekiant pažeisti kreditorių teises bei teisėtus interesus. Teismo nuomone, taip įvyko dėl bankroto administratorės netinkamo iš Garantinio fondo gautos išmokos vertinimo. Be to, atsižvelgiant į kreditoriams nepaskirstytos sumos dydį, kreditorių negauta suma procentaliai nelaikytina ženklia suma, dėl kurios būtų galima daryti išvadą, jog kreditorių interesai atgauti savo skolas iš bankrutuojančio asmens buvo pažeisti.

17. FABĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Spręstina, kad teismas, gavęs bankroto administratoriaus plano įgyvendinimo aktą turi tik du pasirinkimus: baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai yra išvardinti FABĮ 10 straipsnyje, nurodytas sąrašas yra baigtinis ir teismo vertinimu negali būti vertinamas plečiamai. Aiškinant nurodyta įstatymo nuostatą konstatuotina, kad fizinio asmens bankroto byla nutraukiama esant pažeidimams, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau nurodyta aukščiau, FABĮ 10 straipsnyje nurodytų pažeidimų nenustatyta, todėl spręstina, kad pagrindų nutraukti V. R. bankroto bylą nėra.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje esantį bankroto administratorės pateiktą V. R. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, spręstina, kad bankroto byla baigta (FABĮ 30 straipsnis).

19. Baigus fizinio asmens bankroto procesą, nurašomi plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai: uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ – 30 541,18 Eur, J. U. – 753,53 Eur (FABĮ 29 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalimi, 30 straipsnio 2 dalimi, 9 dalimi, CPK 290 – 291straipsniais, teismas

nutaria:

baigti V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus: uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“ – 30 541,18 Eur, J. U. – 753,53 Eur .

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.