- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 1A-23-383-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 01-2-00033-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr.1A -23- 383/2011 Proceso Nr. 01-2-00033-10 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) Pranešėjas V. Vitunskas
2011 m. sausio 6 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. U. , jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžio, kuriuo:
A. U. , padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojos S. U. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla nutraukta. Skirta A. U. baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminas nustatytas per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. , padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate, adresu (duomenys neskelbtini), Viešiosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėju, atlikdamas tarnybines pareigas, t.y. budėdamas operatyvinėje grupėje, 2010-01-31 apie 19.25 val. sužinojęs apie tai, kad į Jonavos rajono PK Operatyvaus valdymo skyrių paskambinęs asmuo pranešė apie adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena asmeniškai pažįstamas G. Č. , vykdomą nusikalstamą veiką - neteisėtą prekybą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, tą pačią dieną 19.28 val., grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 5 p, 9 p. reikalavimus, įpareigojančius laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba bei nesinaudoti tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 21 str. l d. 5 punkto reikalavimus, kur nurodyta laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, šią informaciją telefonu savo iniciatyva perdavė asmeniškai pažįstamam G. Č. , apie kurio gyvenamojoje vietoje daromą nusikalstamą veiką buvo gautas pranešimas, taip sudarydamas sąlygas galimai teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo ir lojalumo principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Apeliaciniu skundu Jonavos rajono apylinkė prokuroras skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendį ir prašo jį pakeisti, panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal LR BK 40 str. ir jį pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d. ir jį nuteisti teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje 5 (penkeriems) metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (1950 Lt) dydžio, terminą nustatant per 6 (šešis) mėnesius. Skunde nurodoma, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas pritaikė BK 40 str. ir atleido A. U. nuo baudžiamosios atsakomybės neteisingai. Teismas nepagrįstai vertino A. U. parodymus, kaip prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, kadangi kaltės prisipažinimas nėra tapatus gailėjimuisi padarius nusikalstamą veiką. Nors jis formaliai ir prisipažino nusikaltęs, tačiau nenustatyta, kad jis gailisi tai padaręs. Jis savo veiksmus vertina teigiamai - ne kaip įstatymo uždraustą veiką, o kaip naudingą prevencine prasme. Teismas nepagrįstai pripažino A. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Be to, teismas netinkamai įvertino A. U. asmenybę, kadangi jis nevengia asmeninių santykių ir bendravimo su teistais asmenimis, nevengia vartoti alkoholinius gėrimus, tarnybos metu. Visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, BK 40 str. 3 d. nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ar kiti teismo apsitikėjimo verti asmenys. Teismas atsižvelgė į laiduotojo S. U. asmenines savybes, tačiau šiuo atveju laiduotojo asmeninės savybės nedaro teigiamos įtakos asmeniui, dirbančiam valstybės tarnautoju. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką laiduotojas turi būti toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą poveikį kaltininkui būtų akivaizdi. Todėl yra neaišku, ar S. U. poveikis A. U. bus teigiamas. Dėl to nebus pasiekti laidavimo tikslai.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, gynėjas advokatas prašė prokuroro skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Skunde prokuroras tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir dėl netinkamo BK 40 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo iš esmės pažeidė baudžiamojo įstatymo normas. Anot apelianto, BK 40 str. pritaikytas netinkamai, nes nebuvo sąlygų jam taikyti, nebuvo nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Toks skundo argumentas nepagrįstas ir štai dėl ko.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką visumai.
BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jame, be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. A. U. anksčiau neteistas, todėl darytina išvada, kad jis nusikalto pirmą kartą. Teismas nustatė antrąją BK 40 str. būtiną sąlygą – tai, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertindamas kaltinamojo A. U. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis A. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir teisme pripažino visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir krimtosi dėl jų, paaiškindamas, kad dėl padarytos veikos gailisi. Teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą, ar nenusikalstamą, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo (2005-12-13 kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005). Todėl A. U. išsakytus samprotavimus, kad skambindamas draugui ir pranešdamas apie gautą tarnyboje informaciją, dėl jo bute vykdomos prekybos alkoholiu, siekė ne tik padėti draugui, bet ir prevencinių tikslų, pagrįstai nelaikė kliūtimi jo parodymus vertinti kaip savo kaltės pripažinimą.
Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (LAT 2010-03-18 nutartis baudžiamojoje byloje) Nr. 2K-P-82/2010. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinė nutartis byloje 2K-84/2010). Šioje byloje nustatyta, kad A. U. visiškai prisipažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, visa tai yra užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole ir skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia. Kolegijos manymu, tai rodo, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog A. U. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Be to, BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Vertindamas laiduotojo, S. U. , asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad S. U. yra A. U. brolio žmona, kuri yra TŪB savininkė, kito bendrasavininkio charakterizuojama kaip kruopšti, atsakinga, pareiginga, komunikabili, patikima. S. U. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Iš jos parodymų teismui matyti, kad A. U. yra svarbi jos nuomonė, todėl ji turės galimybę kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir imtis priemonių, kad jis daugiau nenusikalstų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, kad S. U. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką. Todėl prokuroro skunde iškelti samprotavimai dėl laiduotojo asmenybės teigiamos įtakos kaltininkui kolegijai abejonių nekelia.
Ieškinys dėl valstybei padarytos neturtinės žalos nepareikštas. Teismų praktika, susiklosčiusi taikant BK 228 straipsnį, rodo, kad žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms: asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Šioje byloje didelė neturtinė žala valstybei buvo traktuojama tik kaip veikos kvalifikavimui reikšmingas požymis. Nei kaltinime, nei nuosprendžiuose valstybei padaryta žala nebuvo fiksuota kaip turtinė, išreikšta pinigine forma. Nukentėjusiųjų fizinių ar juridinių asmenų byloje nėra. Kaltinamasis A. U. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas pagrįstai nusprendė, kad yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.