- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- TS-15-800/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00025-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Nuteistasis
- L. P.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:
1) 2021 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2) 2021 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 8 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2021 m. spalio 25 d.
Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo L. P. lygtinio paleidimo, 2023 m. kovo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 357-48 netaikyti L. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti elgesio korekcijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsti darbą, kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, nustatant rekomendacijų įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš viso L. P. teistas dvidešimt kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą pagal šešis kaltinamuosius nuosprendžius. Nuteistajam anksčiau buvo laikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygos buvo pažeistos. Nors nuteistasis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, tačiau apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Jis turi labai nestabilią darbo istoriją su ilgais nedarbo laikotarpiais, oficiali darbinė patirtis laisvėje yra tik 1 metai 2 mėnesiai. Nors nuteistasis suvokia darbą kaip būtinybę pragyventi, tačiau būnant laisvėje oficialiai dirbti vengdavo. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, finansinės problemos yra susijusios su nusikalstama veika. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis apmokėjęs kelis šimtus eurų skolos, tačiau reiškia rūpestį, kad skolos yra per didelės ir bus sunku jas visas apmokėti. Apibendrinant galima teigti, kad dėl nemokėjimo tvarkyti lėšas nuteistajam galima rimtos žalos rizika, rizika individui ir kitos rizikos. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, kad nuteistasis dažnai atsiduria rizikingose situacijose, pastarieji nusikaltimai ir daugelis kitų ankstesnių nusikaltimų įvykdyti su bendrininkais, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, tačiau jas nuteistasis neigia. Pastaruoju metu nuteistasis reiškia norą ir motyvaciją nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jo gyvenime priklausomybės turėjo didelę įtaką nusikalstamumui. Nuteistajam būdingos daugiau reaktyvios agresijos reakcijos, pasireiškiančios per impulsų kontrolės sunkumus ir žemą frustracijos toleranciją. Jis sunkai atpažįsta problemas, sunkumus supranta kaip sunkiai išsprendžiamus dalykus, kad net nesugeba pradėti jų spręsti. Nuteistasis nusistatė problemas, tačiau jas ignoruoja, negeba nusistatyti konkrečių žingsnių joms spręsti. Siekdamas išspręsti problemas, kartais išgyvena daugelį neigiamų emocijų, su kuriomis jam sunku susidoroti, todėl dažniau atidėlioja veiksmus nei jų imasi. Nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, pastebima, kad jis akcentuoja šeimos svarbą, darbą, tačiau nuostatos į visuomenę sutrikę, stokoja socialinių įgūdžių, jis dažnai pasirenka sprendimus, nesuderinamus su moralinėmis ir teisinėmis normomis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika aukšta, išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; apribojimų pažeidimai. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nei sąvoka, nei tikslai lygtinio paleidimo nėra apibrėžti, kriterijai, kuriais remiantis asmenys yra paleidžiami, taip pat nėra aiškūs. Komisija, spręsdama klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, vadovavosi ne lygtinio paleidimo, o bausmės tikslais. Bausmės tikslai yra skirtingi ir apima tiek nuteistojo pataisymą, tiek nubaudimą, tiek teisingumo principo įgyvendinimą. Komisija, atsisakydama taikyti jam lygtinį paleidimą, prioritetiniu laiko nubaudimo tikslą. Lygtinis paleidimas iš esmės yra prižiūrimas likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimas visuomenėje. Jo tikslas – padėti nuteistiesiems pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje. Atvejai, kada lygtinis paleidimas nuteistiesiems netaikomas, reglamentuoti Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnyje, ir jis į juos nepatenka.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. P. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo L. P. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Jis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį vieną kartą paskatintas. Nuteistasis vykdo ankstesnės Komisijos rekomendacijas, lanko ir veda Anoniminių alkoholikų susirinkimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: jis dalyvauja individualiose konsultacijose ir pokalbiuose, nuo 2022 m. spalio 14 d. įdarbintas pagalbiniu darbininku, pagal galimybes dengia ieškinius, laisvalaikiu skaito knygas, sportuoja, dalyvauja organizuojamose varžybose, 2022 m. gegužės– birželio mėnesiais dalyvavo ir sėkmingai baigė elgesio korekcijos programą, 2022 m. sausio–kovo mėnesiais dalyvavo programoje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimas“. Taip pat nuteistasis papildomai dalyvavo psichoedukacinėje-ikireabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“, kuri orientuota į priklausomybes. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį L. P., tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
Nuteistojo L. P. nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, nustatyta net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų bei menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; apribojimų pažeidimai). Nustatyti du apsauginiai veiksniai – palaikantys socialiniai ryšiai su drauge ir teigiama motyvacija atsikratyti priklausomybių, kurie, teismo vertinimu, neatsveria minėtų dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nustatytų penkių statinių kriminogeninių veiksnių (teistas 20 kartų; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir minėtos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nerodo esminių jo elgesio pokyčių. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis sunkiai atpažįsta problemas, kilusius sunkumus supranta kaip sunkiai išsprendžiamus dalykus ir nesugeba jų spręsti. Kartais, siekdamas išspręsti turimas problemas, išgyvena daugelį neigiamų emocijų, su kuriomis sunkiai susidoroja, todėl dažniau veiksmus atidėlioja, nei jų imasi. Nuteistasis neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, todėl įsivelia į pakartotines problemas. Jo mąstymas ganėtinai abstraktus. Bausmės atlikimo metu laikėsi subkultūros, jo nuostatos į visuomenę sutrikę, trūksta socialinių įgūdžių, dažnai pasirenka sprendimus, nesuderinamus su moralinėmis bei teisinėmis normomis. Nuteistasis pripažįsta, jog dauguma nusikaltimų padaryti dėl klaidingo mąstymo, netinkamos kompanijos, lengvabūdiško mąstymo bei noro turėti kažką, neįdedant į tai pastangų, ir, teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo nuostatas ir jo mąstymą apibūdinančios aplinkybės rodo, jog akivaizdi pažanga mąstyme ir elgesyje nepadaryta, turimų elgesio problemų, susijusių su nusikalstamu, jis tinkamai spręsti dar nesugeba, tai patvirtina ir aplinkybės, jog būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos ir tinkamų problemų įgūdžių stoka yra kriminogeniniai veiksniai. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistasis iki šiol neįvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių dalyvauti „Teisinio ir socialinio švietimo“ bei „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“ programose, kurios, neabejotinai, padėtų nuteistajam sprendžiant turimas elgesio problemas. Būtina įvertinti ir tai, jog paskutiniai nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis pripažįsta, jog tiek nusikaltimus, tiek administracinius nusižengimus dažniausiai daro apsvaigęs nuo alkoholio. Jau teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis sprendžia priklausomybių problemą ir lanko Anoniminių alkoholikų susirinkimus, visgi piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais išlieka kriminogeniniais veiksniais ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis neigia alkoholio vartojimo problemą, teigia, jog išgeria labai retai ir saikingai, tik patvirtina, jog nuteistasis pakankamai neanalizuoja turimų problemų ir neįvertina jų įtakos nusikalstamam elgesiui. Taigi, įvertinus nuteistojo L. P. mąstymo ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta nestabili ir maža darbo patirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jo bendra darbinė patirtis nuo 2003 m. iki 2020 m. yra tik 1 metai 2 mėnesiai, laisvėje jis vengdavo dirbti, jo teigimu, dėl mažų algų. Nuteistasis turi nesumokėtų baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, finansinių įsipareigojimų bankui, neatlygintą padarytą turtinę žalą, nurodo, jog bendra skolų yra apie 10 000 Eur. Jis atlyginęs nedidelę dalį skolos. Pagal bylos duomenis nuteistasis nedeklaravęs gyvenamosios vietos konkrečiu adresu, jis nurodo, kad pas draugę, su kuria palaiko ryšius bausmės atlikimo metu, gyventi negalės, kadangi draugė gyvena socialiniame būste ir nepastovi gyvenamoji vieta pripažinta nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis pateikė pažymą, kurioje nurodoma, jog laisvėje jis bus įdarbintas UAB „Laisvės sala“ ir pažymą šios bendrovės, kad jam bus suteikta gyvenamoji vieta. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017, 2019 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 1S-114-530/2019). Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo menka darbinė patirtis laisvėje, turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis L. P. teistas dvidešimt kartų, šiuo metu bausmę atlieka pagal šešis nuosprendžius, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, jam būdingas nusikaltimų modelis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis bei bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas yra jo kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo požiūrį į problemų sprendimą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką bei kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis L. P. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2023 m. kovo 6 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo L. P. skundas dėl 2023 m. kovo 6 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-48 panaikinimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo L. P. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.