Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutarties, kuria L. P. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių rajono savivaldybės administracijos įgalioto asmens – R. K. 2014 m. sausio 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AK2-9 L. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214(1) straipsnio 3 dalį ir nubaustas 500 Lt bauda, už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 3 d. 9 val., ir rugpjūčio 9 d. 10 val. 50 min., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „K.“ direktoriumi, neužtikrino, kad viešai ant daugiabučio pastato dalies, adresu: (duomenys neskelbtini), skelbiama išorinė reklama „(duomenys neskelbtini) šviesolaidinis ir belaidis INTERNETAS skaitmeninė televizija TELEVIZIJA (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) prisijunk! Internetas ir televizija“ turėtų Telšių rajono savivaldybės administracijos išduotą išorinei reklamai leidimą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr.64-1937, 2013, Nr. 57-2854, toliau – įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, bei Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 (Žin., 2013, Nr. 84-4245, toliau – Taisyklės), 11 ir 13 punktų nuostatas.

L. P., nesutikdamas su tokiu Telšių rajono savivaldybės administracijos įgalioto asmens – R. K. 2014 m. sausio 6 d. nutarimu, Telšių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi L. P. skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui L. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą (nutarimą) – panaikinti Telšių rajono savivaldybės administra­cijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio (duomenys neskelbtini) R. K. 2014 m. sausio 6 d. nutarimą ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 214(1) straipsnio 3 dalį nutraukti, nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodo, kad jam surašytame nutarime nurodyti sten­dai ant jo vadovaujamos UAB „K.“ nuosavybės teise priklausančio pastato yra paprasčiausios iškabos, kurioms leidimas nėra reikalingas, o ne reklama, nes jose nėra nurodytas Reklamos įstaty­mo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas reklamos turinys. Taigi teigia, kad bendrovė užrašais neskatino naudotis paslau­gomis, o tik paprasčiausiai informavo apie įmonės pavadinimą, adresą ir veiklos rūšį, o būtent tai, kad (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) teikia šviesolaidinio ir belaidžio interneto bei skaitmeninės televizijos paslaugas prisijungiant prie (duomenys neskelbtini), kadangi kitaip šių paslaugų teikti neįmanoma. Pasak apelianto, analogiškos nuomonės laikosi ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuri nereikalauja leidimo tokio pat turinio iškaboms ant bendrovei nuosavybės teise priklausančių pastatų. Tačiau, apelianto įsitikinimu, teismas ne tik priėjo prie klaidingos išvados, kad stendai yra išorinė reklama, bet ir apskritai nenurodė, kokie būtent iškabų duomenys patvirtina, kad tai atitinka Reklamos įstatymo apibrėžtą išorinės reklamos sąvoką ir pagrįstai yra įvardyta kaip išorinė reklama. Be to, nurodo ir tai, kad teismas visiškai ignoravo tą faktinę aplinkybę, kad institucijos, kurios pareigūnas priė­mė apskųstąjį nutarimą, vienas iš pareigūnų iki šiol sąmoningai vilkina išduoti jam leidimą, jo nuomo­ne, reklamai įrengti, o kitas pareigūnas priima nutarimą paskirti jam administracinę nuobaudą, todėl vien jau dėl šių faktinių aplinkybių, kurios neginčijamai patvirtina šios institucijos neteisėtą veiklą, teismas turėjo pakankamą pagrindą nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinės bylos teiseną, ne­sant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepimu į L. P. apeliacinį skundą Telšių rajono savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo – R. K., prašo L. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – L. P. apeliaciniu skundu kelia kaltės klausimą dėl ATPK 214(1) straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir teigia, kad šioje byloje ginčo objektu tapusios iškabos su užrašais yra ne reklama, o tiesiog informacijos pateikimas. Vis dėlto aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas ir argumentuotas išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai konstatavo, kad apeliantas įvykdė jam inkriminuotą pažeidimą.

Taigi, nors apeliantas skunde ir nurodo, kad jam inkriminuotos iškabos su užrašais yra ne reklama, o tiesiog informacija, tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, kurioje ir pateikiama reklamos sąvoka ir išaiškinta, kad reklama – tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą, konstatuoja, kad UAB „K.“ iškabos ant daugiabučio pastato dalies – „(duomenys neskelbtini) šviesolaidinis ir belaidis INTERNETAS skaitmeninė televizija TELEVIZIJA (duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) prisijunk! Internetas ir televizija“ (Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AK2-9 medžiaga, b. l. 44, 46) – visiškai atitinka išorinės reklamos požymius, o jos turinys – reklamos esmę. Vadinasi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai apeliantui inkriminuotas iškabas laikė išorine reklama. Daryti kitokių išvadų apygardos teismas neturi pagrindo, o tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų apeliantas, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens L. P. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, bei vertindamas tai, kad apelianto apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tapatūs argumentai kaip ir jo skunde apylinkės teismui, į kuriuos, be kita ko, išsamiai ir argumentuotai atsakyta skundžiamojoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. kovo 20 d. nutartį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą procesinį sprendimą.

Dėl šių priežasčių naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą administracine tvarka nubausto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Telšių rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o L. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą ir L. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.