- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-1633-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16927-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- L. G.
- Ieškovas
- J. Ž.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Procesinio dokumento kategorijos: 76.4. 78.2.1.;121.21.; 121.19.8.
2014 m. rugsėjo 19 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-311-451/2014 pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui L. G., institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė: nustatyti, kad A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas yra L. G.; priteisti iš atsakovo L. G. išlaikymą nepilnametei dukrai A. Ž. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo 10 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.Ieškovė nurodė, kad su atsakovu L. G. pradėjo draugauti ir kartu gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune nuo 2010 m. lapkričio mėnesio. 2011 m. sausio mėnesį ieškovė pastojo ir apie tai papasakojo atsakovui. Vos sužinojęs, kad ieškovė laukiasi, atsakovas nutraukė su ja bet kokius santykius ir išsikėlė iš buto, kuriame kartu su ieškove gyveno. Nuo to laiko ieškovė su atsakovu nebendrauja, jis išlaikymo vaikui neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 81-84) ieškinį tenkino ir nustatė, kad atsakovas L. G. yra A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai 9600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą (už 16 mėnesių laikotarpiu nuo 2011-08-26 iki 2012-12-20, po 600,00 Lt) ir išlaikymą po 600,00 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2012-12-20) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė įstatyminę nepilnametės dukters atstovę J. Ž.. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi atsakovas išvykęs į užsienio valstybę (Norvegiją) ir po jo paieškos atlikimo, byla išnagrinėta apie teismo posėdį pranešus viešo paskelbimo būdu (b. l. 63). Teismas sprendė, kad be mokslinių tyrimų, įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Byloje buvo nustatyta, kad ieškovė J. Ž. ir atsakovas L. G. gyveno ieškovės pusbrolio bute, bendrai pirko maistą, o atsakovas važinėjo ieškovės automobiliu, todėl sprendė, kad abu bendrai rūpinosi gerbūviu, vedė bendrą ūkį. Byloje nebuvo pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės. Rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, liudytojos L. N. parodymai, pateiktos ieškovės fotonuotraukos, elektroninis susirašinėjimas, patvirtino apie ieškovės ir atsakovo bendravimą, kas leido spręsti, jog atsakovas yra ieškovės dukters A. Ž. tėvas. Pripažinus atsakovą A. Ž. tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką. Teismas nustatė, kad atsakovas L. G. prieš septynerius metus išvyko į Norvegiją ir išlaikymo vaikui neteikė, todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir ieškovės prašomo 600,00 Lt. dydžio išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiais argumentais:
1.Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi vien vaiko motinos ir liudytojos L. N. melagingais parodymais, dviem fotonuotraukomis ir jo bei ieškovės susirašinėjimu telefoninėmis žinutėmis. Nei atsakovas nei jo advokatas apie teismo posėdį nežinojo dėl ieškovės apgaulės. Teismas, žinodamas, kad atsakovas gyvena užsienyje, neišnaudojo realių galimybių nustatyti ryšį su atsakovu, kad galėtų įteikti jam procesinius dokumentus. Kauno apylinkės teismas priėmė 2013-02-26 nutartį dėl atsakovo paieškos paskelbimo, kurią vykdyti pavedė Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos prevencijos valdybai (b. 1. 55, 58). Kauno apskrities VPK 2013-08-29 raštu pranešė teismui, kad L. G. gyvenamoji vieta nenustatyta, bet nustatytas telefono numeris užsienyje, kuriuo policija skambinti atsisakė (b.l. 60). Teismas, gavęs atsakovo telefono numerį, juo susižinojimui su atsakovu nepasinaudojo ir 2013-09-30 priėmė nutartį dėl bylos atnaujinimo, dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (b.l. 61). 2013-10-01 Kauno apylinkės teismas internete patalpino pranešimą dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Norvegijoje atsakovas gyvena ir dirba jau septyneri metai, jis nėra teisininkas, todėl apie tokį dokumentų įteikimo būdą nėra girdėjęs.
2. Nors teismas sprendime nurodė teisės aktus, kurie akcentuoja objektyvų tėvystės nustatymo būdą - DNR ekspertizės išvadas, tačiau teismo sprendime apsiribojama tik teisės aktų formaliu išvardijimu, bet teismas nesiėmė jokių priemonių, kad šis būdas būtų realiai panaudotas prieš priimant sprendimą dėl tėvystės nustatymo. Teismas nepagrįstai patikėjo melagingais ieškovės paaiškinimams, kad nuo tariamo atsakovo pabėgimo iš ieškovės gyvenamosios vietos, ieškovė neturėjo su atsakovu jokių ryšių. Tačiau teismo posėdyje ieškovė pareiškė, jog atsakovas atsisakė atlikti DNR ekspertizę bei atvykti į bylos nagrinėjimą. Tokiu būdu teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl ieškovės nenuoseklių bei prieštaringų paaiškinimų ir dėl jos akivaizdaus suinteresuotumo bylos baigtimi, juos teismas turėjo vertinami kritiškai. Byloje jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo tėvystę, nėra. Be to, ieškovė nutylėjo aplinkybes, kad šalys buvo suderinusios DNR ekspertizės atlikimo laiką ir vietą, tačiau atsakovas negalėjo atvykti, nes darbdavys jo neišleido.
3. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo klausimą, netyrė ir nevertino šalių turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovė nuslėpė, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad prašomo priteisti nepilnametei dukteriai išlaikymo dydžio ieškovė nepagrindė ir neįrodinėjo. Teismo sprendime nepagrįstai rašoma, kad atsakovas ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 600 Lt dukters išlaikymui, nes jis bylos nagrinėjime nedalyvavo.
5. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. gimimo įraše jos tėvas nėra nurodytas, todėl tik nepilnametės motina, kuri įrašyta mergaitės gimimo liudijime, nuo vaiko gimimo momento turėjo prievolę rūpintis dukterimi. Pažymima, kad atsakovas negalėjo sužinoti apie dukterį netrukus po jos gimimo, nes pati ieškovė nurodė, kad jis nuo 2011 m. sausio mėn. pabėgo ir jie jokių ryšių nepalaikė. Todėl apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai iš jo priteisė išlaikymą nuo 2011-08-26 iki 2012-12-20, nes jis apie dukterį nežinojo, o ieškovė iki ieškinio pareiškimo teisme nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl išlaikymo teikimo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti šiais argumentais:
1. Atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta SMS žinute, be to, atsakovo advokatas turėjo galimybę susižinoti pats, kada vyks teismo posėdis. Pažymėjo, kad atsakovas atsisakė atlikti DNR ekspertizę. Ieškovės teigimu, liudytojos L. N. parodymai nėra melagingi, ji lankėsi jų namuose, tai gali patvirtinti ir buto bendrasavininkė O. P., kuri tuo metu gyveno kartu su ieškove ir atsakovu.
2. Teismas neturėjo galimybės atlikti DNR ekspertizės, todėl pagrįstai rėmėsi ieškovės parodymais ir iš gydymo įstaigos paimtos nėščiosios kortelės duomenimis, kur atsakovas nurodytas kaip vaiko tėvas. Ieškovė neprieštarauja dėl DNR ekspertizės atlikimo.
3. Pažymėjo, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, o dėl vaiko poreikių nurodė, kad jie nuolat keičiasi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžią aplinkybe, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 str.) bei nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nustatymo pagrindus (CK 3.148 str.), išlaikymo priteisimą (CK 3.192 str., 3.200 str.).
Dėl pranešimo atsakovui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą.
Ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą (CPK 29 str.). Siunčiant atsakovui ieškovės ir teismo procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu jie buvo grąžinti teismui su pašto žyma, kad atsakovas jų nepasiėmė. Ieškovė, vykdydama 2013-01-28 nutartį patikslinti procesinių dokumentų įteikimo atsakovui vietą nurodė, kad kito jo gyvenamosios vietos adreso nežino ir prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Pagal VSDFV duomenis atsakovas draudžiamųjų pajamų neturėjo, todėl jo darbo vieta taip pat nebuvo žinoma (b.l. 50). Atsakovo buvimo vietai tapus nežinomai, teismas pagrįstai paskelbė jo paiešką (CPK 132 str., b.l. 55-56). Vykdant paiešką buvo gauta žinių, kad atsakovas prieš septynerius metus išvyko į Norvegiją, tačiau giminaičiai jo gyvenamosios vietos adreso nežinojo, pranešė tik jo telefono numerį (b.l. 60). Byloje nėra duomenų, kad gavus tokius duomenis teismas ėmėsi priemonių susisiekti su atsakovu. Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, yra numatyti ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl imtis veiksmų atsakovo buvimo vietai nustatyti, susisiekiant paiešką vykdžiusios institucijos nurodytu telefonu, buvo būtina. 2013-09-30 nutartimi buvo nuspręsta atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kartu paskiriant parengiamojo teismo posėdžio datą - 2013-11-26, 14:30 val. (b.l. 61). Neįvykus šiam parengiamajam teismo posėdžiui (b.l. 70), apie kitą parengiamąjį teismo posėdį (2014-02-06), kurio metu buvo nuspręsta pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir byla buvo išspręsta iš esmės, atsakovui nebuvo pranešta jokiu būdu, nes tokių duomenų nėra nei LITEKO duomenų bazėje (b.l. 120-122), nei civilinėje byloje, todėl 2014-02-06 teismo posėdžio metu nepagrįstai buvo konstatuota, kad ši teismo pareiga įvykdyta tinkamai (b.l. 79), o skundžiamame teismo sprendime nuoroda į civilinės bylos 63 lapą gali patvirtinti tik pranešimą atsakovui apie 2013-11-26 parengiamąjį teismo posėdį.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014). Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju atsakovui apie 2014-02-06 parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta ir byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo dėl ieškovės apgaulės, kuri jam telefonu pranešė, kad teismo posėdis įvyks 2014-02-07. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad apie teismo posėdį atsakovui pranešė SMS, kurios turinio neišsaugojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės, nes tokio pranešimo būdo įstatymas nenumato (CPK 133 str.), todėl pripažinti atsakovo elgesį neatvykus į teismo posėdį nesąžiningu, vilkinančiu bylos nagrinėjimą ir taikyti CPK 388 straipsnio 2 dalyje numatytą privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimtį teismui nebuvo pagrindo.
Remiantis nurodytų aplinkybių visuma konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Sutiktina su apeliantu, kad byloje nebuvo skiriama genetinė DNR ekspertizė. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Nacionalinėje teisėje šios vaiko teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Apeliantas abejoja tėvyste, todėl nagrinėjamu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas, nes šeimos bylų nagrinėjime proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso. Be to, ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis).
Dėl argumentų, susijusių su išlaikymu pažymėtina, kad pagal CK 3.137 straipsnio 1 dalį, vaiko kilmė iš tėvų patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas, taip pat ir pareigą vaikus išlaikyti (CK 3.155 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Priteisiant išlaikymą iš tėvų turi būti atsižvelgiama taip pat į turimų išlaikytinių skaičių. Apeliantas nurodo, kad turi pareigą išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, todėl nagrinėjant bylą iš naujo ir sprendžiant išlaikymo klausimą turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.