Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2020-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1014-1083/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-11-06
Bylos Nr.
1-1014-1083/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31953-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
I. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1-1014-1083/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31953-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6. 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant: prokurorei Reginai Tamelienei,kaltinamajai I. D., jos gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.47 val. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 9,5 kilometre, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu 15.58 val. jai buvo nustatytas 3,36 ‰ girtumas, o 16.18 val. jai buvo nustatytas 3,55 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamoji I. D. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. (penktadienio) iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. (pirmadienio) ji su savo dviem mažamečiais vaikais poilsiavo (duomenys neskelbtini). Pajūryje susitiko su draugais. Šeštadienio ir sekmadienio vakarais ji su draugais šventė, vartojo alkoholį. Pirmadienį, 2020 m. rugpjūčio 10 d., ryte atsikėlusi ji jautėsi prastai, todėl nuo 12 val. išgėrė sidro. Kadangi artimieji klausė jos, kada ji sugrįš į namus, o išgėrus sidro jos sveikata pagerėjo, ji apie 13 val. iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo į namus. Į namus vyko savo šeimos automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis registruotas jos vardu). Kartu su ja vyko abu mažamečiai vaikai. Prieš išvykdama į namus ji jautėsi apsvaigusi, bet nepagalvojo, kad tai stiprus apsvaigimas. Taip pat jai buvo žinoma, kad negalima vairuoti automobilio būnant neblaiviai, kad dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviai jai gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, bet ji norėjo grįžti į namus ir apie pasekmes nepagalvojo, todėl vairavo automobilį. Pakeliui į namus ji alkoholio nebevartojo. Važiuodama į namus, (duomenys neskelbtini), ji pateko į eismo įvykį (su kitu automobiliu susilietė veidrodėliais ir apgadino kitą automobilį) ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesustojusi (už tai vėliau buvo nubausta administracine tvarka). Vėliau važiuojant jos dukrai (sėdėjusiai automobilio priekinėje keleivio sėdynėje) iškrito žaisliukas, todėl ji sustojo tam, kad pakeltų žaisliuką. Tuo metu sustojo jai iš paskos važiavusi moteris, kuri paklausė jos, ar jai viskas gerai, tačiau ji (kaltinamoji), supratusi, kad ne viskas vyksta sklandžiai, nuvyko link namų. Po to ją sustabdė policijos pareigūnai, kurie du kartus patikrino jos girtumą. Pamena, kad jai buvo nustatytas sunkus, virš 3 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu ji sutiko, į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo ji nevyko. Po to, kai jai buvo nustatytas girtumas, ji paskambino savo tėčiui, kuris atvyko pasiimti jos vaikų, o ją sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežė į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviai – vertina labai blogai, tokio savo poelgio nepateisina ir nuoširdžiai gailisi dėl jo. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes tai yra vienintelė jos šeimos transporto priemonė, kuri reikalinga jos sutuoktiniui. Taip pat prašo skirti kiek įmanoma švelnesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Jos šeimos pajamos yra apie 1000 eurų per mėnesį, šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka būsto paskolą), augina du mažamečius vaikus, todėl viską išleidžia pragyvenimui, susitaupyti nepavyksta. Turto, iš kurio gautų papildomas pajamas, šeima neturi. Ekspertas automobilį įvertino 1700 eurų, tokią pinigų sumą valstybei jos šeima galėtų sumokėti pasiskolinusi pinigų. Palaiko savo mamos prašymą dėl jos (kaltinamosios) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji I. D. prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji I. D. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (117 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamosios gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamosios parodymų, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojos R. K. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. dirbdama kartu su kolega N. K., apie 15.47 val. gavo pranešimą, kad kelyje (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vingiuoja po kelią, vos neįvažiavo į griovį ir tada sustojo. Paminėtame kelyje, 9,5 kilometre ((duomenys neskelbtini)) sustabdė minėtą automobilį, kurį vairavo I. D.. Nuo I. D. sklido alkoholio kvapas, ji nerišliai kalbėjo. Alkoholio kiekio matuokliu 15.58 val. I. D. buvo nustatytas 3,36 ‰ girtumas, o po 20 minčių, t. y. 16.18 val. jai buvo nustatytas 3,55 ‰ girtumas. I. D. su tikrinimo rezultatais sutiko, ji nepageidavo vykti į gydymo įstaigą girtumo patikrinimui. Su I. D. automobiliu vyko du jos nepilnamečiai vaikai, kuriuos pasiėmė atvykęs I. D. tėvas. I. D. buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą (35–36 b. l.);

2.3.2. policijos pareigūnės L. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog mobiliojo ryšio telefonu buvo susisiekta su pranešėja S. B.. Pastaroji nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 15.37 val. važiuodama keliu (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, priekyje pastebėjo automobilį „Audi“, kuris įtartinai vinguriavo keliu. S. B. paaiškino, kad automobilis „Audi“ buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, grįžo į savo eismo juostą ir tada sustojo šalikelėje. Automobiliui „Audi“ sustojus S. B. taip pat sustojo ir išlipusi iš savo automobilio pastebėjo, kad automobilio „Audi“ vairuotoja, išlipusi iš savo automobilio, sunkiai orientavosi aplinkoje. S. B. pasiūlė pagalbą automobilio „Audi“ vairuotojai, nes galvojo, kad pastaroji turi sveikatos problemų, tačiau automobilio „Audi“ vairuotoja nereagavo, įsėdo į savo vairuotą automobilį ir nuvažiavo toliau. Įtarusi, kad vairuotoja gali būti neblaivi, S. B. apie tai pranešė Bendrajam pagalbos centrui (41 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), 9,5 kilometre. Įvykio vietoje stovi automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vienas iš šio automobilio išorinių apgadinimų – kairės pusės veidrodis (7–11 b. l.);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. 15.58 val. I. D. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę I. D.eiti tiesia linija (pėda po pėdos), o taip pat stovėdama pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. Alkoholio kiekio matuokliu 15.58 val. I. D. buvo nustatytas 3,36 ‰ girtumas, o 16.18 val. – 3,55 ‰ girtumas (12, 15 b. l.);

2.3.5. duomenimis apie automobilį, iš kurių matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra I. D. (17 b. l.).

2.4. Nors kaltinamoji I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji nepagalvojo, jog yra stipriai apsvaigusi, jai nustatytas girtumas (3,36 ‰ ir 3,55 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamoji I. D. iš tiesų suprato, jog ji yra neblaivi ir negali vairuoti transporto priemonių. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką I. D. padarė veikdama tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti duomenys įrodo, jog kaltinamoji I. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2.6. Kaltinamosios I. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo gautas kaltinamosios I. D. mamos J. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (J. K.) atsakomybei (45–46 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. D. ir laiduotoja J. K. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad ji labai gerai pažįsta savo dukrą I. D.. Jos abi su kaltinamąja gyvena kartu, tame pačiame name, todėl jos matosi kasdien, daug bendrauja ir kartu leidžia laiką. Jos yra artimos, kaltinamoji konsultuojasi su ja svarbiais klausimais (dėl buitinių problemų, dėl vaikų auklėjimo) ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja J. K. nurodė, kad sutinka būti savo dukros laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo dukrai, kad turės stebėti dukros elgesį. Anksčiau kaltinamoji I. D. nėra nusikaltusi, jai (laiduotojai) nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamosios I. D. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš pačios kaltinamosios, tą pačią dieną, iškart po to, kai dukrai buvo nustatytas girtumas – dukra iškart paskambino jai, pranešė apie įvykį ir atsiprašinėjo. Kaltinamoji dėl savo veikos labai pergyvena, jos abi daug kalbėjo apie įvykį. Dukra su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mandagiai, ji (kaltinamoji) yra paklusni, atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, tarp jų nėra pykčių, todėl mano, kad ji yra autoritetas savo dukrai. Dukra alkoholį vartoja saikingai, ji (laiduotoja) nėra pastebėjusi, kad dukra dažnai vartotų alkoholį. Ji pati (laiduotoja) alkoholio nevartoja ir jos požiūris į neblaivius vairuotojus yra neigiamas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotoją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pasak pačios laiduotojos J. K., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti dukros laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios mamos J. K. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką savo dukrai – kaltinamajai I. D..

3.4. Kaltinamoji I. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamoji I. D. neteista, prieš įvykį administracine tvarka buvo bausta 1 kartą, tačiau paskirtą nuobaudą įvykdė ir jos administracinis baustumas išnyko, ji dirba, psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruota (93–97, 99, 102, 105–108, 182–184 b. l.). Svarbu įvertinti kaltinamosios I. D. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji I. D. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (bendros jos šeimos pajamos sudaro apie 1000 eurų, kurių pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti nepavyksta; šeima neturi savo gyvenamojo būsto (gyvena pas kaltinamąją) ir turto, iš kurio gautų pajamų), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją I. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojos J. K. (mamos) atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Uždraudimas vairuoti transporto priemones

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamoji I. D. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas sunkus girtumas. Kaltinamoji I. D. jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai suteikta teise vairuoti transporto priemones. Svarbu tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kartu su kaltinamąja automobilyje buvo du jos mažamečiai vaikai. Kaltinamosios padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Nors kaltinamoji šiuo metu dirba, augina mažamečius vaikus ir teisė vairuoti transporto priemones neabejotinai palengvintų jai vykdyti savo darbines pareigas bei rūpintis vaikais, jų ugdymu ir sveikatos priežiūra, svarbu tai, kad bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nusikalstama veika. Bet kurios įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas švelninti tokią poveikio priemonę ar iš viso jos neskirti. Asmuo, vairuojantis transporto priemonę neblaivus, be jokių abejonių yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl suprasdama, kad atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas ir atitinkamos prievartos priemonės taikymas neišvengiamai sukels tam tikrus nepatogumus bei neigiamas pasekmes (kad tai suprato, kaltinamoji iš esmės patvirtino teisiamojo posėdžio metu), kaltinamoji I. D. turėjo būti itin atidi, dėmesinga ir suinteresuota nedaryti nusikalstamos veikos, kuri lemtų atitinkamų prievartos priemonių taikymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones.

4.3. Nustatydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą teismas, be visų jau pirmiau paminėtų aplinkybių, vertina tai, kad tą pačią dieną vairuodama automobilį būdama neblaivi kaltinamoji I. D. tame pačiame kelyje pateko į eismo įvykį (išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei kliudė ir apgadino iš priekio atvažiuojančio krovininio automobilio puspriekabės galinį bamperį) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, už ką ji buvo nubausta administracine tvarka (tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino pati kaltinamoji I. D., tai matyti iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (182–184 b. l.)). Todėl šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti švelnesnės, t. y. administracinės atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vairuojant automobilį neblaiviu (kai vairuotojui nustatomas girtumas neviršija 1,5 ‰) griežtumą – už tokį nusižengimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 3 ir 4 dalys numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju nusikalstamą veiką padariusiai kaltinamajai I. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, švelnesnę už administracinę atsakomybę, būtų neteisinga. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajai nustatytą girtumo laipsnį ir kitas svarbias pirmiau paminėtas aplinkybes, kaltinamajai I. D. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kurios terminas atitinka tokios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, t. y. 3 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.4. 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu kaltinamajai I. D. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas (85–86 b. l.), todėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo faktinio kaltinamosios teisės vairuoti transporto priemones suvaržymo momento, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d.

5. Transporto priemonės konfiskavimas

5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.

5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Įvykio metu kaltinamosios I. D. vairuota transporto priemonė registruota jos vardu (17 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. D. nurodė, kad šis automobilis yra ne jos asmeninis, o šeimos turtas, valdomas bendros jungtinės nuosavybės pagrindu, šis automobilis naudojamas šeimos reikmėms, todėl konfiskuojant jį iš esmės nukentėtų kitų asmenų (sutuoktinio, vaikų) interesai. Tačiau šioje vietoje būtina įvertinti tai, jog kaltinamajai I. D. buvo nustatytas sunkus girtumas. Būdama neblaivi ji šiuo automobiliu dienos metu važiavo judriame tarptautiniame kelyje, kuriame vyksta intensyvus automobilių, kartu ir sunkiasvorių krovininių automobilių, eismas. Tokiu keliu ji nuvažiavo didelį atstumą – nuo (duomenys neskelbtini) (apie 170 kilometrų). Iš byloje esančių duomenų (liudytojos R. K. parodymų, jos tarnybinio pranešimo ir tarnybinio pranešimo dėl liudytojos S. B. apklausos (35–36, 39, 41 b. l.)) taip pat matyti, jog minėtame kelyje vairuodama automobilį kaltinamoji I. D. vingiavo po kelią, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vos neįvažiavo į griovį. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog kaltinamoji I. D. tą pačią dieną tame pačiame kelyje pateko į eismo įvykį (išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą bei kliudė bei apgadino iš priekio atvažiuojančio krovininio automobilio puspriekabės galinį bamperį) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, už ką ji buvo nubausta administracine tvarka (182–184 b. l.). Tokiu būdu kaltinamoji I. D. neabejotinai sukėlė itin didelį pavojų tiek sau pačiai, tiek kartu su ja automobilyje važiavusiems mažamečiams vaikams, tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Svarbu ir tai, jog šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus automobilio kaltinamoji I. D. po teismo procesinio sprendimo priėmimo galėtų toliau netrukdomai naudotis minėtu automobiliu, o tai sustiprina prevencinę automobilio konfiskavimo reikšmę. Šiuo konkrečiu atveju nekonfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, būtų pažeista asmeninių kaltinamosios ir jos šeimos interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui.

5.5. Ne mažiau svarbu tai, jog kaltinamoji I. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos šeimos pajamos yra apie 1000 eurų per mėnesį, jos šeima turi finansinių įsipareigojimų (moka būsto paskolą), augina du mažamečius vaikus, todėl viską išleidžia pragyvenimui ir susitaupyti nepavyksta, kad išieškant automobilio vertę jos šeima automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei galėtų sumokėti tik pasiskolinusi pinigų. Akivaizdu, jog kaltinamosios I. D. šeimos finansinė padėtis nėra gera, todėl iš kaltinamosios I. D. išieškant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą būtų dar labiau pabloginta jos šeimos finansinė padėtis.

5.6. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, ypatingai į tai, jog, be kita ko, minėtas automobilis buvo panaudotas priešingai pačios kaltinamosios šeimos narių – jos vaikų, interesams (vaikų gyvybei ir sveikatai buvo sukeltas itin didelis pavojus), o taip pat siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji I. D. ateityje neturėtų galimybės naudotis tuo pačiu automobiliu bei daryti naujas nusikalstamas veikas, automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamas.

5.7. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti bendros jungtinės nuosavybės teise kaltinamajai I. D. priklausantį automobilį atitinka suformuotą teismų praktiką (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 12 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-105-581/2020).

6. Kiti klausimai

6.1. Kaltinamajai I. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (82–83, 85–86, 88–89 b. l.), kurios paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai:

6.2.1. automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodami konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

6.2.2. kaltinamajai I. D. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

6.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už kaltinamosios I. D. automobilio transportavimą bei saugojimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir automobilio transportavimą bei jo saugojimą, iš kaltinamosios I. D. neišieškomos.

6.4. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

I. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos J. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti I. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

I. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus:

- automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti konfiskavimą vykdančiai ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatui;

- I. D. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. D., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas