Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Eduardas Maškevčius Baudž. byla Nr. 1A-770-417/2013

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00309-2012-0

2013 m. lapkričio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal BK 290 straipsnį ir nuteistas šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 2012-04-10, 2012-05-10, 2012-06-28 ir 2012-09-10 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta aštuonerių (8) metų septynių (7) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie didesnės neatliktos bausmės, subendrintos2012-04-10, 2012-05-10, 2012-06-28 ir 2012-09-10 nuosprendžiais, dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta devynerių (9) metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal 2012-04-10, 2012-05-10, 2012-06-28 ir 2012-09-10 nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2012-12-07, apie 9.40 val., duomenys neskelbtini, 109 posėdžių salėje, teisiamojo posėdžio metu, girdint posėdyje dalyvaujantiems asmenims, pasakė, kad valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. U. yra „nepilno proto“, ir taip jį įžeidė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. tvirtina, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, skundžiamas nuosprendis iš esmės pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą. Apelianto teigimu, kritikuodamas valstybinį kaltintoją, jis išreiškė savo nuomonę, tokias teises jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Nurodo, kad „Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S.W. prieš Jungtinę Karalystę yra suformulavęs principą, kad baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltinamajam“. Nuteistojo tvirtinimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas tik prokuroro R. U. ir E. P. prielaidomis ir spėliojimais, nes, jų nuomone, tokiu pasisakymu jis norėjo valstybinį kaltintoją įžeisti, tačiau nuteistasis valstybinio kaltintojo įžeisti nenorėjo. Apeliantas nurodo, kad pagal įstatymą visi asmenys yra lygūs ir niekam negali būti daromos išlygos, tačiau šiuo atveju tokios išlygos buvo padarytos, buvo patenkintos prokuroro ambicijos ir taip pažeistos BPK nuostatos. Nuteistasis D. S. prašo baudžiamąją bylą išnagrinėti iš esmės, skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą jam nutraukti, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnis).

Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad D. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje, apylinkės teismo padarytų išvadų subjektyvus nuteistojo D. S. savo veiksmų vertinimas nepaneigia.

Apelianto teigimu, jis tik išreiškė savo nuomonę apie prokurorą jį kritikuodamas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. S. išsakyti žodžiai negali būti laikomi tik nuomonės bendrąja prasme išraiška.

Pasak Lietuvos kalbos žodyno, viena iš žodžio nuomonė reikšmė – pažiūra, nusistatymas, įsitikinimas. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo D. S. išsakyti žodžiai, jog prokuroras yra nepilno proto, juos vertinant visų byloje surinktų duomenų kontekste, atitinka būtent paminėtąją reikšmę. Ir vertinant D. S. veiksmus prieš prokurorą ir pastarojo reakciją į juos, negalima sutikti su apelianto pozicija, jog prokuroras tik gina savo ambicijas.

Kiekvienas žmogus vis dėlto turi kontroliuoti savo išsakomus žodžius tiek socialiniame gyvenime, ir juolab teisminio proceso metu. Prokuroras šiuo konkrečiu atveju vykdė tik savo tarnybines pareigas, išsakydamas savo poziciją dėl nuteistojo pareikštų prašymų. Tuo tarpu nuteistasis D. S. galbūt leisdamasis į asmeniškumus (įvertinant pastarojo kriminalinę patirtį), pasinaudojo teismo procesu kaip ,,saugia“ aplinka, tam, kad išsakytų savo nepasitenkinimą ir save priešpastatytų prieš visus proceso dalyvius bei kitus dalyvaujančius asmenis. Todėl įvertinusi nuteistojo argumentus ir bylos duomenis, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo D. S. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Pažymėtina, kad D. S. veiksmai negali būti vertinami kaip administracinis teisės pažeidimas, kadangi BK 290 straipsnyje įvardytas nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Tuo tarpu pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalies dispoziciją nukentėjusysis yra policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei valstybės saugumo departamento pareigūnas, t. y. administracinė atsakomybė gali kilti įžeidus tik šiuos konkrečiai išvardytus valstybės tarnybos įstaigų pareigūnus, o už kitų valstybės tarnautojų įžeidimą – šiuo atveju už Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. U. įžeidimą kyla tik baudžiamoji atsakomybė.

Taigi esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.