Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-439-245/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
1A-439-245/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07272-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
M. D., M. R.
Nukentėjusysis
N. D.
Kaltinamasis
M. D., M. R.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė, Remigijus Uckus
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1A-439-245/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07272-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.1.8.7.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSRPENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Audronei Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo M. D. gynėjui advokatui Remigijui Uckui,nuteistojo M. R. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. R. ir M. D. apeliacinius skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio1 dalyje, ir už tai jam paskirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta M. D. subendrinta bausmė – trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimas.

Paskirtos M. D. trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta, iš dalies sudedant su jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta, neatlikta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta keturių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę jam paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia M. D. skaičiuotina nuo 2017 m. kovo 23 d.

Šiuo nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu:

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio1 dalyje, ir už tai jam paskirta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta M. R. subendrinta bausmė – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios N. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl 860,00 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai. Priteista iš kaltinamųjų M. D. ir M. R. solidariai N. D. naudai 860,00 Eur (aštuonis šimtai šešiasdešimt eurų 00 ct) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai jos naudai priteisti iš M. R. 115,80 eurų išlaidų dalyvavusios byloje jo gynėjos advokatės A. N. pagalbai apmokėti, iš M. D. 186,45 eurų išlaidų dalyvavusio byloje jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus pagalbai apmokėti netenkinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. ir M. D. pirmos instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad bendrininkaudami neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimą mokėjimo instrumentą su prisijungimo duomenimis bei sukčiavo, būtent: 2016 m. vasario 12 d., M. R., bendrininkaudamas su M. D. dėl neteisėto mokėjimo instrumento su prisijungimo duomenimis įgijimo, laikymo ir panaudojimo bei sukčiavimo, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą iš anksto pateikė M. D. atliekančiam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo banko sąskaitos numerį, M. D. toliau vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą paskambinus N. D. ir prisistačius banko darbuotoju, taip suklaidinus N. D. ir neteisėtai įgijus šios elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, be N. D. žinios ir sutikimo, pasinaudojus internetine prieiga ir save banko informacinei sistemai pateikiant kaip asmenį turintį teisę finansines operacijas inicijuoti, panaudojus neteisėtai gautus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t.y. 2016 m. vasario 12 d. laikotarpyje nuo 3.58 val. iki 14.51 val. nukentėjusiosios vardu prisijungus prie banko informacinės sistemos ir „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančios N. D. banko sąskaitos, be N. D. žinios ir sutikimo, per tris kartus iš šios banko sąskaitos į jo banko sąskaitą pervedė 860 eurų, kuriuos M. R., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą išgrynino bankomate, tuo jie bendrininkavo dėl neteisėto svetimo mokėjimo instrumento su prisijungimo duomenimis įgijimo, laikymo ir panaudojimo bei savo naudai apgaule įgijo svetimo turto už 860 eurų. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyręs byloje surinktus duomenis, juos įvertinęs, - pripažinus įrodymais, įrodyta M. D. kaltė ir M. R. kaltė, kad jie, bendrininkaudami, neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, jog neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Byloje surinkti įrodymai patvirtinantys M. D. ir M. R. kaltę ir kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jie šiuos darydami suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių tiek M. D., tiek M. R. kaltę, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyjeApeliaciniame skunde M. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir į bausmės laiką įskaičiuoti atliktą bausmę nuo 2015 m. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad neteisingai buvo atliktas įrodymų vertinimas, dėl ko paskirta neteisinga bausmė. Nuteistasis teigia, kad dėl nusikalstamų veikų jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apeliaciniame skunde M. R. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti.Nuteistasis skunde nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 301 straipsnio nuostatos, nes nukentėjusios parodymai, banko darbuotojų parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodymai, dėl jo veiklos nebuvo pagristi kitais įrodymais.Nuteistojo nuomone, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kuriais besąlygiškai ir neabejotinai galima pagristi apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu atveju dėl teismo šališkumo jam yra eliminuojama teisė į nekaltumo prezumpcija. Nurodo, kad pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas turi būti tiesioginis ir žodinis. Nuteistojo nuomone, byloje yra nepašalintų prieštaravimų tarp svarbių parodymų, teismas turėjo šią įrodymų tyrimo klaidą ištaisyti ir atlikęs teisminį tyrimą prieštaravimus pašalinti. Teismas nusikalstamos veikos padarymo, detaliai neišdėstė kiekvieną šią veiką patvirtinančių įrodymų bei nepateikė išsamių motyvų, kaip vertina vieną ar kitą įrodymą dėl atskiros nusikalstamos veikos, o rėmėsi nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, kurie nekonkretūs ir prieštaraujantis, nepatvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais.Apeliantas nesupranta, kodėl pirmos instancijos teismas atmetė jo parodymus apie tai, kad jis nieko nežino apie nusikalstamą veiką. Teismas turėjo išnaudoti visas galimybes abejonėms pašalinti, o tada kai to padaryti nepavyko, visas abejone aiškinti kaltinamojo naudai. M. R. skunde nurodo, kad nuosprendyje nekonstatuota nei viena aplinkybė, kurios pagrindu galima manyti, jog jis prisidėjo ar atliko koki nors vaidmenį nusikalstamoje veikloje ir aplinkybė, kad jis tiksliai žinojo apie piniginių lėšų nuskalstamą kilme, nėra patvirtinta įrodymais. Taip pat teisme nebuvo konstatuota, kad jis galimai prisidėdamas prie nusikaltimo gavo už tai atlygį. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju, nėra BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtino sudėties požymio - nusikaltimo dalyko.Nuteistasis skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas privalo pakartotinai ištirti ikiteisminio tyrimo surinktus įrodymus, atlikti veiksmus kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, pakartotinai išnagrinėti pirmos instancijos argumentus kuriais pagristas nuosprendis ir pašalinti abejones. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. D. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. R. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir ištaisyti bausmių bendrinimo klaidą, o M. R. apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo ir pagrįstai M. D. ir M. R. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, įrodymų vertinimo taisyklės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nepažeistos. Nuosprendis pagrįstas tinkamais įrodymais, BPK 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tačiau konstatuojama, kad teismas skirdamas M. D. galutinę subendrintą bausmę neteisingai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl M. R. apeliacinio skundo.

Nors nuteistasis M. R. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., nukentėjusiosios N. D. parodymais, telefonų abonementų išklotinėmis, banko sąskaitų išrašais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikaltimų vaizdą. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų ir neturi jokio pagrindo manyti, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus. Nuteistojo M. R. nuomone, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti nuosprendį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, laikydamasis BPK 301 straipsnio nuostatų, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” pažymos matyti, kad į N. D. judriojo ryšio telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 12 d. 13:41:35 val.; 14:11:58 val.; 14:41:58 val.; 15:01:50 val. buvo skambinta iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) - IMEI (duomenys neskelbtini), celėse ((duomenys neskelbtini)) į kurių veikimo zoną patenka (duomenys neskelbtini) pataisos namai. Pažyma iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų patvirtina, kad judriojo ryšio telefonas „NOKIA 105“ 1 (duomenys neskelbtini), 2 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „PILDYK“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rastas pas M. D. asmens kratos metu.Iš byloje esančių AB „DNB“ banko išrašų matyti, kad iš N. D. sąskaitos 2016 m. vasario 12 d. į M. R. banko sąskaitą yra pervesti 260, 290 ir 310 eurų, t. y. 860 eurų, kurie 2016 m. vasario 14 d. atitinkamai 500 ir 360 eurų išgryninti bankomate. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko išrašuose nurodyta, kad 2016 m. sausio 24 d. į M. R. banko sąskaitą A. M. G. 2016 m. sausio 24 d. 03:49:01 val. pervedusi 1150 eurų, kurie 2016 m. sausio 24 d. 04:02:12 val. atitinkamai po 860 ir 50 eurų išgryninti bankomate bei 233,06 eurų nurašė antstolis. Nukentėjusiosios N. D. parodymai yra nuoseklūs ir sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl jokių abejonių nekelia. Visi šie duomenys laikytini tinkamais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais. Visi šie duomenys patvirtina, kad M. R. žinojo ir suvokė, kad kartu su M. D. neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo nukentėjusiosios mokėjimo instrumentą su prisijungimo duomenimis bei sukčiavo. Aplinkybę, kad M. R. veikė bendrininkaudamas su M. D. ir jie turėjo išankstinę vieningą tyčią įvykdyti nusikaltimus patvirtina, tai kad M. D. ir M. R. anksčiau kartu atliko laisvės atėmimo bausmę, palaiko tarpusavio ryšius, bendrauja telefonu, vertintina ir tai, kad neteisėtai gauti pinigai M. R. buvo išgryninti skubiai, nakties metu, perduoti nežinomam asmeniui. Iš bylos duomenų matyti, kad M. R. savo vardu turi registruotą ne vieną sąskaitą. 2016 m. sausio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo A. M. G. atžvilgiu, gavus pareiškimą, kad apgaulės būdu išviliojus elektorinės bankininkystės duomenis į M. R. vardu registruotą sąskaitą buvo pervesta 1150 eurų, o aptarti (duomenys neskelbtini) išrašai tai patvirtina. Tokie M. R. veiksmai rodo, kad jis veikė žinodamas ir suvokdamas, kad daro nusikalstamą veiką, t. y. veikė tyčia.Apeliantas skunde nurodo, kad nėra BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos būtino sudėties požymio – nusikaltimo dalyko. Pažymėtina, kad pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, o jo įgijimo metu yra valstybės ar asmens nuosavybė ar teisėtai valdomas. Šio nusikaltimo dalyku negali būti rastas turtas, t. y. turtas, išėjęs iš teisėto valdymo, ar bešeimininkis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613-696/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 12 d., M. R., bendrininkaudamas su M. D. dėl neteisėto mokėjimo instrumento su prisijungimo duomenimis įgijimo, laikymo ir panaudojimo bei sukčiavimo, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą iš anksto pateikė M. D. atliekančiam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo banko sąskaitos numerį, M. D. toliau vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą paskambinus N. D. ir prisistačius banko darbuotoju, taip suklaidinus N. D. ir neteisėtai įgijus šios elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. naudotojo kodą, slaptažodį ir prisijungimo kodus, be N. D. žinios ir sutikimo, pasinaudojus internetine prieiga ir save banko informacinei sistemai pateikiant kaip asmenį turintį teisę finansines operacijas inicijuoti, panaudojus neteisėtai gautus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. 2016 m. vasario 12 d. laikotarpyje nuo 3.58 val. iki 14.51 val. nukentėjusiosios vardu prisijungus prie banko informacinės sistemos ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, esančios N. D. banko sąskaitos, be N. D. žinios ir sutikimo, per tris kartus iš šios banko sąskaitos į jo banko sąskaitą pervedė 860 eurų, kuriuos M. R., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą išgrynino bankomate, tuo jie bendrininkavo dėl neteisėto svetimo mokėjimo instrumento su prisijungimo duomenimis įgijimo, laikymo ir panaudojimo bei savo naudai apgaule įgijo svetimo turto už 860 eurų. Taigi byloje, įrodyta, kad M. R. kartu su M. D. įgijo 860 eurų priklausančių N. D., todėl priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, M. R. veiksmuose yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad M. R. prašo atlikti įrodymų tyrimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu M. R. gynėjas tokio prašymo neišreiškė. Be to, pirmos instancijos teismas ištyrė visas aplinkybes, turinčias esminės reikšmės teismo išvadoms, todėl pakartotinai ištirti įrodymus, nėra tikslinga. Teisėjų kolegija manydama, kad šioje byloje nėra reikalinga atlikti įrodymų tyrimą, pažymi, kad nuteistasis M. R. pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė, kokius konkrečius prieštaravimus reikia pašalinti, o jo teiginiai dėl esančių prieštaravimų deklaratyvūs. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms M. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl M. D. apeliacinio skundo.

M. D. iš esmės prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma šiame apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmė. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir už 215 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; už 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas M. D. paskyrė galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo bausmę 4 metų 6 mėnesių laikotarpiui.Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas M. D. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nustatytas sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino dvi sunkinančias aplinkybes, tai kad M. D. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jis nepripažįsta bendrininkavęs, todėl pagrįstai apylinkės teismas tai nepripažino lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad M. D. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nusikaltimus padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad M. D. praeityje teistas 15 kartų. Sutiktina su pirmos instancijos teismo motyvais, kad nuteistasis dėl ankstesnių nusikaltimų išvadų nepadarė, linkęs toliau nusikalsti. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad už nusikalstamas veikas jam paskirtos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai, kurie subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, yra teisinga proporcinga padarytiems nusikaltimams ir ne per griežta. Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas skirdamas M. D. galutinę subendrintą bausmę neteisingai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu, 2016 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad M. D. paskirta bausmė bendrinama vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, iš dalies sudedant su jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta, neatlikta bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad M. D. padarė nagrinėjamas nusikalstamas veikas 2016 m. vasario 12 d., o Kauno apylinkės nuosprendis, su kuriuo bendrinama paskirta skundžiamu nuosprendžiu bausmė, priimtas 2016 m. kovo 24 d. Todėl M. D. paskirta bausmė turi būti bendrinama pagal BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu M. D. paskirta 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių bausmė, todėl nesant skundo paduoto remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, bendrinant skundžiamu 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (3 metų ir 6 mėnesių) su ankstesniu nuosprendžiu paskirta griežtesne bausme (4 metų ir 9 mėnesių), nuteistajam paliekama 4 metų 6 mėnesių paskirta galutinė subendrinta bausmė.Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, 2017 m. kovo 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 228 str. 1 p.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. D. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis - 41,84 eurai. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. D. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo M. D. skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl M. D. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. D. paskirtą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su jam Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) metų 9 (devynių) laisvės atėmimo bausme, ir paskirti M. D. galutinę subendrintą 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė