Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-04-14 · Civilinė byla Nr. e2S-288-425/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
e2S-288-425/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01133-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
Š. U.
Atsakovas
E. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-288-425/2021.Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01133-2021-6.Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) 3.1.14.8.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. U. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutarties dėl ieškinio priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-2720-902/2021 pagal ieškovo Š. U. ieškinį atsakovei E. U., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovas Š. U. prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3492-400/2012 dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2. Ieškovas prašė nustatyti nepilnamečio D. U. gyvenamąją vietą su tėvu Š. U. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje ir priteisti nuo ieškinio padavimo dienos nepilnamečiui vaikui D. U. iš atsakovės E. U. išlaikymą po 60,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Š. U..

3. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko D. U. laikiną gyvenamąją vietą su jo tėvu Š. U. jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje; priteisti nepilnamečiam vaikui D. U. iš atsakovės E. U., laikiną išlaikymą po 60,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Š. U.; sustabdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2­3492­400/2013 vykdymą dalyje dėl nepilnamečio vaiko D. U. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo mokėjimą iš ieškovo Š. U. nepilnamečiam vaikui D. U..

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Š. U. ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Taip pat išaiškino ieškovui, kad ieškinys atsakovei E. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo gali būti teikiamas pagal ieškovo ir šalių vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą – į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą.

5.Teismas sprendė, kad įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo pakeitimo, yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes šalys susitarė, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku gyvens Jungtinėje Karalystėje. Nuo to momento vaiko gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl ieškovas dėl šio reikalavimo turi kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teismą, kas nagrinėjamu atveju yra Jungtinės Karalystės kompetentingas teismas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas Š. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą dėl ieškinio teismingumo iš esmės.

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 784 bei 785 straipsnių nuostatomis, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, šeimos bylos yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamoje byloje ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su buvusia Europos Sąjungos valstybe nare – Jungtine Karalyste, todėl reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos taikytinos teisės, teismo sprendimų, pripažinimo bei vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau ir Reglamentas, arba ir Išlaikymo reglamentas) nuostatomis, pagal kurias, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas? arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas? arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe? arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

6.2. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu buvo pateikė duomenis, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3492-400/2013 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bei išsprendė kitus, tame tarpe su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus, įskaitant ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais klausimus. Šiai dienai minėtas teismo procesinis sprendimas galioja ir juridiškai proceso šalių (ieškovo ir atsakovės) nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove Lietuvos Respublikoje. Be to, ieškovas kiekvieną mėnesį, vykdydamas aukščiau minėtą teismo sprendimą, persiunčia pinigines lėšas, vaiko išlaikymui (D. U.) į Lietuvos Respublikoje esančią banko sąskaitą, priklausančią atsakovei. Ieškovas ir atsakovė bei jų sūnūs D. U. ir M. U. yra Lietuvos piliečiai. Atsakovė nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Ieškovo ir atsakovės sūnus M. U. taip pat gyvena Lietuvoje (kartu su atsakove), joje lanko mokyklą. Ieškovas inicijavo mediacijos procesą Lietuvos Respublikoje, nes atsakovė gyvena Lietuvoje ir prieš kreipiantis į teismą šeimos bylose Lietuvoje yra privaloma inicijuoti mediaciją. Kartu pažymėtina, kad nors atsakovė ir davė rašytinį notaro patvirtintą įgaliojimą šalių sūnui D. U. išvykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, tačiau toks rašytinis dokumentas neturi tos pačios ar aukštesnės galios nei teismo procesinis sprendimas, todėl ieškovas ir siekia tai įteisinti procesiniu teismo sprendimu.

6.3. Taigi, ieškovo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne tik deklaruota Lietuvoje, tačiau ją su Lietuva siejai ir socialiniai ryšiai, turi banko sąskaitą Lietuvoje, gauna išmokas, pašalpas Lietuvoje už nepilnamečius vaikus, vaikas M. U. lanko mokyklą Lietuvoje. Be to, šiuo atveju išlaikymo pakeitimas negalimas be gyvenamosios vietos nustatymo/pakeitimo, todėl ieškinys ir buvo paduotas ne tik dėl išlaikymo pakeitimo tvarkos bet ir dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo/nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Be to, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo turinį, yra pagrindas vertinti, kad ginčas kyla dėl ieškinio dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo jam teismingumo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pareikšto atskirojo skundo ribose.

8. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo priteisimo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu.

9. Pirmiausia pažymėtina tai, kad sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingumo taikytinas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (reglamentas „Briuselis II bis“), dėl ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (Išlaikymo reglamentas). Jei sprendžiamas klausimas nepatenka į ES teisės taikymo sritį, teismas turi aiškintis, ar su pareikštu reikalavimu susijusi užsienio valstybė, pavyzdžiui, kurioje yra vaiko, jo tėvų gyvenamoji vieta ar kurios pilietis yra vaikas ar jo tėvai, yra 1996 m. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. Hagos konvencija) dalyvė; jei ne – ar ta valstybė yra sudariusi su Lietuvos Respublika tarptautinę teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir šeimos bylose. Jei sprendžiamam teismingumo klausimui negali būti taikoma nei ES teisė, nei daugiašalė tarptautinė sutartis ir susijusi užsienio valstybė nėra su Lietuvos Respublika sudariusi tarptautinės teisinės pagalbos sutarties, reguliuojančios atitinkamus klausimus, tokiu atveju taikomos nacionalinėje teisėje nustatytos teismingumo taisyklės.

10. Vertinant byloje susiklosčiusią situaciją reikšminga tai, kad Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų (šiuo atveju – dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), pagal kurį valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.

11. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

12. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susitariančiosios Valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisminės ar administracinės institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių vaiko asmeniui ar turtui apsaugoti. Be to, šios konvencijos 10 straipsnyje taip pat nurodyta, kad nepažeisdamos 5–9 straipsnių, Susitariančiosios Valstybės institucijos, turinčios jurisdikciją spręsti dėl vaiko, kuris nuolatos gyvena kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, tėvų prašymo nutraukti jų santuoką, teisiškai pripažinti gyvenančiais skyrium (separacija) arba jų santuoką pripažinti negaliojančia, gali, jei jų valstybės teisė tai numato, imtis priemonių tokio vaiko asmeniui arba jo turtui apsaugoti, jei: a) pradedant bylos nagrinėjimą, vienas iš jo tėvų nuolatos gyvena toje valstybėje ir vienas iš jų turi tėvų pareigas vaiko atžvilgiu, ir b) šių institucijų jurisdikciją imtis tokių priemonių pripažįsta tėvai ir bet kuris kitas asmuo, turintis tėvų pareigas vaikui, ir tai atitinka vaiko interesus.

13. CPK 784 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CPK 785 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

14. Negana to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 yra išaiškinęs, kad „jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas: 1) vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; 2) aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.“

15. Aptariamu atveju Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3492-400/2013 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, santuoką bei išsprendė kitus, tame tarpe su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais klausimai). Kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, šiuo metu šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta Lietuvos Respublikoje, kartu su čia gyvenančia atsakove; ieškovas vaikų išlaikymui skirtas lėšas perveda į Lietuvos Respublikoje esančią banko sąskaitą priklausančią atsakovei; šalys bei šalių nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai; inicijuotas mediacios procesas vyko Lietuvoje, o atsakovė yra davusi rašytinį Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančio notaro patvirtintą įgaliojimą šalių sūnui D. U. išvykti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad būtų išreikšti prieštaravimai dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams.

16. Tokia susiklosčiusi faktinė situacija bei pirmiau išdėstytos tarptautinės, Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatas, o taip pat formuojamą praktiką, leidžia vertinti, kad šiuo metu bylos šalys ir jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, abiejų šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos teismo sprendimu yra nustatyta Lietuvos Respublikoje, su kuria tiek šalis, tiek jų nepilnamečius vaikus sieja konkretūs teisiniai santykiai.

17. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamos bylos teismingumas gali būti nustatomas izoliuotai vertinant tik tą aplinkybę, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta, gavus atsakovės leidimą, šiuo metu faktiškai yra su ieškovu ne Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu vien tai, kad šiuo metu šalių sūnus, atsakovei suteikus leidimą jam išvykti ir gyventi kartu su ieškovu ne Lietuvos Respublikoje, savaime nepatvirtina, kad Lietuvos Respublikos teismai yra neteismingi nagrinėti šalių sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos bei išlaikymo klausimo, juo labiau, kad aptariamu atveju, kaip jau minėta, šalių santykius ir reguliuoja Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3492-400/2013 priimtas sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir išspręsti kiti, tame tarpe su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai (nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais klausimai), o atsakovės, su kuria teismo sprendimu nustatyta šalių sūnų gyvenamoji vieta, interesai yra susiję su Lietuvos Respublika.

18. Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl teismingumo, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Š. U. ieškinio atsakovei E. U., išvadą byloje teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Laimantas Misiūnas