Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-12 · Civilinė byla Nr. 2S-905-232/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
2S-905-232/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06575-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-905-232/2013Teisminio proceso Nr.2-68-3-06575-2013-8Procesinio sprendimo kategorija:106.3; 121.18; 121.21; 128.13 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (ieškovų) A. V. L, V. A. L. ir G. L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

ieškovai A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti negaliojančiais V. L. 2010 04 28 testamentą ir atsakovės N. L. 2011 01 13 pareiškimą dėl V. L. palikimo priėmimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovai prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog ieškovai ieškinyje pateikė prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nepateikė savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o nesant sumokėtam žyminiam mokesčiui, teismas negali spręsti ieškinio priėmimo klausimo. Taip pat nurodė, jog ieškovai ieškinyje prašo pripažinti V. L. 2010 04 28 testamentą ir atsakovės N. L. 2011 01 13 pareiškimą dėl V. L. palikimo priėmimo negaliojančiais, tačiau šių dokumentų teismui nepateikė, nenurodė aplinkybių, kodėl negali jų pateikti ir neprašė teismo jų išreikalauti. Teismas sprendė, jog ieškovo pateikti ieškinio priedai neatitinka jiems keliamų reikalavimų (CPK 114 str.). Nurodė, jog tiek Lietuva, tiek JAV yra 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo dalyvės, todėl, pateikiant dokumentus, turi būti laikomasi Konvencijoje įtvirtintų reikalavimų. Pagal Konvencijos 3 straipsnį, parašo tikrumo, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigų ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą galima reikalauti patvirtinti „apostille“, remiantis Konvencijos 4 straipsniu. Teismui pateikti dokumentai nėra patvirtinti bei autentifikuoti pažymomis „APOSTILLE“, kurie patvirtina šiuose dokumentuose esančių parašų tikrumą, dokumentus pasirašiusių asmenų pareigas ir dokumentuose esančių antspaudų (ženklų) tapatumą. Teismas pripažino, jog ieškinys neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytų bendrųjų reikalavimų, todėl nustatė terminą nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

ieškovai A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 03 08 nutartį ir ieškinį priimti. Nurodė, jog ieškovas gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, jeigu jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia jam įmokėti reikiamą sumą. Ieškovo turtinė padėtis, užkertanti kelią sumokėti net dalį žyminio mokesčio turi būti aiškinama, kaip pagrindas atleisti ieškovą nuo viso žyminio mokesčio. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančia V. L. 2010 04 28 testamentą, remdamasiesi testatoriaus psichine būkle, dėl kurios V. L. negalėjo 2010 04 28 sudaryti jokių reikšmingų sandorių, todėl ginčijamo testamento turinys neturi ypatingos reikšmės negrinėjamoje byloje. Nurodė, jog ieškinio priedų komplektas skirtas teismui pilnai atitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimus. Įstatymas nenumato dalyvaujančiam byloje asmeniui prievolės pateikti kelis rašytinių įrodymų originalus ar patvirtintas kopijas. 1964 10 05 Hagos konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo yra skirta joje aptartiems dokumentams, susijusies su viešąja teise. Ieškinio priedai išduoti JAV yra civilinės būklės aktai ir privačių gydymo įstaigų pažymos, nepatenkančios į minėtos konvencijos reguliavimo sritį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Kaip yra nurodyta Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalyje, asmens prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendžia, ar pareiškėjas gali ir galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, atsižvelgdamas į prašymo motyvus ir pateiktus įrodymus, turi svarstyti prašymo pagrįstumą ir nustatyti, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į asmens gaunamas pajamas, tačiau privalo išsamiai išanalizuoti visą asmens turtinę padėtį. Turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes (LApT CBS 2007 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. Nr. 2-288/2007; LApT CBS 2007 m. gegužės 24 d. nutartis c.b. Nr. 2-347/2007; LApT CBS 2007 m. birželio 28 d. nutartis c.b. Nr. 2-380/2007; LApT CBS 2007 m. lapkričio 22 d. nutartis c.b. Nr. 2- 756/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovai dėl sunkios jų turtinės padėties prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo LR CPK 83 str. 3 d. pagrindu. Nurodė, jog įrodymai dėl ieškovų turtinės padėties bus pateikti artimiausiu laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai jokių įrodymų minėtam prašymui pagrįsti t.y. savo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasiūlė ieškovams pateikti teismui jų turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, jog LR CPK 83 str. įtvirtina dvi atleidimo nuo žyminio mokesčio galimybes t.y. visišką atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai nustatomi įstatyme nurodyti pagrindai (LR CPK 83 str. 1, 2 dalys) bei dalinį atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kai teismas atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, patenkina prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies (LR CPK 83 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovai nepatenka į LR CPK 83 str. 1,2 d. numatytus privalomus atleidimo nuo žyminio mokesčio atvejus. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog įstatymas nenumato galimybės atleisti ieškovus nuo viso už pareikštą ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos.

Pagal LR CPK 111 str. 2 d. 5 p. kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtitnatys šas aplinkybes. CPK 135 str. 2 d. įtvirtintas reikalavimas prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti V. L. 2010 04 28 testamentą ir atsakovės N. L. 2011 01 13 pareiškimą dėl V. L. palikimo priėmimo negaliojančiais. Kaip matyt iš ieškovo prie ieškinio pateiktų priedų šie dokumentai teismui nepateikti. Minėta, jog ieškinys pareikštas dėl testamento ir dėl pareiškimo priėmimo pripažinimo negaliojančiais t.y. ieškovai ginčija šiuos sandorius ir jų pagrindu reiškia ieškinį, todėl minėti dokumentai teismui turi būti pateikti. Jeigu šių įrodymų pati šalis negali pateikti, gali prašyti teismo juos išreikalauti (LR CPK 112 str. 3 p., 135 str. 2 d.). Todėl skundžiama nutartis ir šioje dalyje yra teisėta.

Ieškovai prie ieškinio yra pridėję JAV išduotus civilinės būklės aktus ir gydymo įstaigų pažymas. Kaip numatyta 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Žin., 1997, Nr. 68-1699) 2 straipsnyje, kurios dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, teismui turi būti šios konvencijos pagrindu pateikiami patvirtinti bei autentifikuoti apostile užsienio šalių dokumentai. Pažymėtina, kad dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) – tai dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo, patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta minėtoje 1961 m. Hagos konvencijoje. Dokumento legalizavimo ar patvirtinimo pažyma (Apostille) reikalinga tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Gali būti legalizuojami ir tvirtinami pažyma (Apostille) šie oficialūs dokumentai: išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų ar pareigūnų, taip pat išduoti prokuroro, teismo pareigūno arba teismo sprendimus vykdančio asmens; administraciniai dokumentai; notariniai aktai; fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai; notariniai oficialių dokumentų nuorašai. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160, 10 punktas nustato, kad užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gydymo įstaigų pažymos, atsižvelgiant į neoficialų šių dokumentų pobūdį, nėra būtinas toks legalizavimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, iš esmės pagrįstai nurodė, jog teismui pateiktų dokumentų autentiškumas nėra patvirtintas nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliantams nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams A. V. L., V. A. L. ir G. L. L. naują terminą iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėja Liuda Uckienė