Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Sragauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 8 d. berniukų teta D. G. nurodė, kad N. ir K. B. rūpinasi nuo jų gimimo. Kartą, nuvykusi aplankyti A. B. į Raseinių rajoną, abu jos vaikus rado autobusų stotelėje, apleistus, pavargusius, suplyšusiais rūbais, alkanus. Moteris pirko vaikams rūbų, avalynės, mokymo ir kitų priemonių, domėjosi ugdymo rezultatais.

2017 m. kovo 8 d. A. B., atvykusi į Laukuvos seniūniją, nesugebėjo nurodyti adreso, kur šiuo metu gyvena. Moters sveikatos būklė buvo itin sunki, reakcija į aplinką neadekvati, baugščiai žvalgėsi aplinkui, atrodė sutrikusi ir užguita. Ji paaiškino, kad tokia būsena esti dėl to, kad ilgą laiką nevartojo gydytojo psichiatro paskirtų vaistų (nurodė, kad serga depresija). Ji paaiškino, kad vaikais nesirūpina nuo 2017 m. sausio 23 d., neteikia jiems išlaikymo, bendrauja telefonu epizodiškai ir atsisako toliau jais rūpintis, renkasi savo asmeninį gyvenimą ir su sugyventiniu išvyksta į Radviliškio rajoną. Jos sugyventinis A. M. pripažino, kad yra turėjęs reikalų su teisėsaugos institucijomis bei alkoholio vartojimo problemų.

Informacija apie A. B. ir A. M. šeimą buvo pateikta Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Šeima, remiantis Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą. Nuo 2017 m. gegužės 29 d. A. B. šeima buvo įrašyta į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kai pavyksta A. B. priskambinti telefonu (dažnai atsiliepia jos draugas A. M., kuris atsisako perduoti telefoną A. B.), ši aiškina, kad nežino, kur gyvena, negali nurodyti net rajono, kuriame yra apsistojusi. Ji pažada sužinoti savo buvimo vietos adresą, tačiau vėliau, bandant su ja susisiekti, ji nebeatsiliepia. 2017 m. rugsėjo mėnesį A. B. nurodė, kad yra apsistojusi Klaipėdos rajone, tačiau nurodyti tikslesnį adresą atsisakė.

Nuo 2017 kovo 8 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. DĮV-337 ir Nr. DĮV-338 K. ir N. B. nustatyta laikinoji globa. Laikinosios globos peržiūroje A. B. nedalyvavo. Telefonu ji pareiškė, kad vaikų auginti nenori, su jais bendrauti nepageidauja. Pasiteiravus dėl išlaikymo teikimo, paaiškino, kad jos vaikai gerai gyvena pas D. G. ir yra viskuo aprūpinti bei sutiko, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia.

Skyriaus nuomone, tikslinga A. B. neterminuotai apriboti motinos valdžią N. ir K. B. atžvilgiu, kadangi mama nedalyvauja vaikų auklėjime, visiškai jais nesirūpina, neteikia išlaikymo, neturi pastovios gyvenamosios vietos, negauna pastovių pajamų, nerodo jokių pastangų ir noro keisti savo gyvenimo būdą ir nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog motina pasikeis. Ji sutinka, kad jai neterminuotai būtų apribota motinos valdžia N. ir K. atžvilgiu. Kadangi mama geranoriškai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, todėl reikalinga jį priteisti. A. B. gaunamas darbo užmokestis yra nepastovus, dažnai keičiamos gyvenamosios vietos nesuteikia stabilumo finansiniu atžvilgiu. Turto vaikų vardu nėra, tačiau A. B. turi nuosavybės teisę į 1/2 žemės sklypo, 1/2 pastato bei 1/2 kitų statinių pagal 2010-12-17 dovanojimo sutartį Nr. 2-4058. Minėti pastatai yra adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi motina neteikia piktybiškai išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, tikslinga spręsti dėl turto dalies priteisimo vaikų išlaikymui. Priteisus turtu, vaikų interesai nebus pažeisti, už būstą jokių papildomų mokesčių nereikės mokėti, kadangi name, kurio 1/2 dalis priklauso atsakovei A. B., gyvena vaikų pro močiutė M. B.. Kaip nurodė D. G., mokestis už žemę A. B. vardu nėra skaičiuojamas, tačiau, jei ir būtų skaičiuojamas, jis yra sąlyginai nedidelis, ir rūpintoja įsipareigoja vaikų vardu žemės mokestį sumokėti. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2018 m. vasario 15 d. gauta informacija, jog A. B. neturi bylų dėl įsiskolinimo, nėra nukreipta išieškojimų ir į minėtą turtą, todėl vaikų interesai dėl papildomų prievolių nebus pažeisti.

Atsakovė A. B. į teismo posėdį neatvyko. Atsakovei teismo šaukimas įteiktas asmeniškai. Teismui atsakovės neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovė vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovei A. B. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo atstovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė A. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė dvynukų N. B. ir K. B. (b. l. 13, 14). Vaikų tėvas nenustatytas (b. l. 15, 16). N. B. ir K. B. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymais Nr. DĮV-337 ir DĮV-338 nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. kovo 8 d. Vaikų globėja skirta D. G. (b. l. 11, 12). A. B. ir A. M. šeima nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo įrašyta į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą, o nuo 2017 m. gegužės 29 d. – į Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą (b. l. 87, 91).

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, jog nuo 2017 m. kovo 8 d. N. ir K. B. yra nustatyta laikinoji globa. Jų laikina globėja paskirta D. G.. Atsakovė savo vaikais nesirūpina nuo 2017 m. sausio 23 d. Vaikams neteikia išlaikymo, telefonu bendrauja epizodiškai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, pastovaus darbo. Pati vos sugeba save išlaikyti, todėl neturi galimybės pasirūpinti savo vaikais. A. B. sutinka, kad jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų atžvilgiu. N. ir K. taip pat kategoriškai atsisako gyventi su mama dėl jos sugyventinio A. M. žiauraus elgesio prieš juos, patiriamo smurto. Atsakovė ne kartą skyriaus darbuotojams yra nurodžiusi, jog nenori auginti savo vaikų, nenori su jais ir bendrauti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, jog A. B. nesidomi savo sūnų sveikata, priežiūra, ugdymu, išlaikymo geranoriškai neteikia. Atsakovė yra faktiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovė dėl savo abejingumo nedalyvauja vaikų priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti tėvų pareigas, taip darydama ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečių vaikų doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovė nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos A. B. valdžią nepilnamečių vaikų N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovei A. B. neterminuotai apribojus motinos valdžią į nepilnamečius vaikus, vaikų interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią sūnų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t. y. motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto motinos valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovės A. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas teismo prašo kiekvienam vaikui priteisti po 85 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Atsakovė A. B. iš esmės sutinka vaikams teikti išlaikymą, tačiau teismo prašo išlaikymą priteisti ne pinigais, o jai priklausančiu turtu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. B. šiuo metu niekur nedirba. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė dirba atsitiktinius darbus pas įvairius ūkininkus (b. l. 54). Pragyvena iš pavienių atsitiktinių darbų gaunamų pajamų. Atsakovei priklauso ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenis yra apie 2042 Eur. Duomenų apie kitą atsakovei priklausantį turtą byloje nėra. Byloje nustatyta, jog išlaikymo įsiskolinimas vaikams siekia beveik 2000 Eur ir ieškovas šį išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti minėtu turtu, kurio vertė iš esmės tokia pati kaip ir išlaikymo įsiskolinimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgdamas į atsakovės amžių, teismas laiko, kad atsakovė yra sveika ir darbinga motina, kuri turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.

Įvertinęs aukščiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog atsakovė būtų neįgali ar nedarbinga, todėl nepilnamečių vaikų minimaliems poreikiams tenkinti, remiantis CK 3.192, 3.194 straipsniais, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, iš atsakovės A. B. priteistinas išlaikymas sūnums N. B. ir K. B. po 85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018 m. vasario 22 d. d. iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina globėja D. G. (CK 3.192, 3.201 straipsniai).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams atsakovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Nurodė, jog A. B. gaunamas darbo užmokestis yra nepastovus, dažnai keičiamos gyvenamosios vietos nesuteikia stabilumo finansiniu atžvilgiu. Turto vaikų vardu nėra. Priteisus išlaikymo įsiskolinimą turtu, vaikų interesai nebus pažeisti, už būstą jokių papildomų mokesčių nereikės mokėti, kadangi name, kurio 1/2 dalis priklauso atsakovei A. B., gyvena vaikų pro močiutė M. B..

Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo laikinosios globos vaikams nustatymo dienos, t. y. nuo 2017 m. kovo 8 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2018 m. vasario 22 d. Byloje nustatyta, kad atsakovė minėtu laikotarpiu išlaikymo savo sūnums neteikė, todėl yra pagrindas iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas ima jau nustatytą iš atsakovės pusės teiktino, 85 Eur dydžio išlaikymo sumą mėnesiui kiekvienam vaikui, todėl išlaikymo įsiskolinimas už aukščiau nurodytą laikotarpį iš viso yra 1955 Eur. Ieškovas prašo šį išlaikymo įsiskolinimą priteisti atsakovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovė iš esmės sutinka, jog išlaikymo įsiskolinimas vaikams būtų priteistas turtu, tačiau ginčija jai priklausančio turto vertę, nurodydama, jog turto vertė yra tris kartus didesnė nei nurodo ieškovas. Remiantis VĮ Registrų centro nustatytomis nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertėmis, byloje nustatyta, kad A. B. priklausančio ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 191,50 Eur, ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1750 Eur, kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 101 Eur, ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nenustatyta. Taigi iš viso atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 2042 Eur. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog aptariamo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro nemažą sumą, be to, turi būti teikiami ir periodiniai mokėjimai, atsakovė nuolatinių pajamų ar kito turto, kurį realizavus būtų gautos pajamos skolos sumokėjimui, ir periodiniams mokėjimams, išskyrus aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, neturi.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nekilnojamojo turto gavimas nuosavybės teise už išlaikymo įsiskolinimą užtikrintų vaikų realias reikmes. Todėl už išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam nepilnamečiui vaikui priteistina po 1/2 dalį A. B. priklausančio turto, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Šiuo metu N. B. ir K. B. yra nustatyta laikinoji globa. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 22 d. įsakymais Nr. DĮV-337 ir DĮV-338 globėja paskirta D. G.. Todėl nepilnamečių N. ir K. B. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaikų globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje N. ir K. B. gyvenamojoje vietoje pas D. G..

Kiti klausimai.

CPK 496¹ straipsnio 1-2 dalys nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą ir tą pačią dieną nutartimi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl N. B. ir K. B. nuolatinės globos (rūpybos) ir jų globėjo (rūpintojo) paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl iš atsakovės žyminis mokestis už motinos valdžios apribojimą nepriteistinas. Iš atsakovės priteistinas 120 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (85 Eur x 2 vaikai x 12 mėn.= 2040; (2040 Eur + 1955 Eur) x 3%). Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 11,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2018 m. vasario 22 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti uzufrukto teise globėją D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.

Priteisti už išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį A. B. priklausančio turto, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pavesti globėjai D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti priteistą vaikams turtą.

Nepilnamečių N. B. ir K. B. gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąją globėją D. G. jos gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) žyminį mokestį, 11,89 Eur (vienuolikos eurų 89 centų) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo nepilnamečiams vaikams N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.