Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl probacijos panaikinimo

nuteistajam D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. 2015 m. gegužės 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (Kelmės rajono) ribų.

Teikimu siūloma nuteistajam D. Ž. panaikinti probaciją – bausmės vykdymo atidėjimą – ir vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo neišeiti iš namų nustatytu laiku – nuo 22 val. iki 6 val. Probacijos skyriaus atstovas nurodė, kad viso bausmės vykdymo atidėjimo laiku D. Ž. keturis kartus pažeidė šį teismo įpareigojimą – po 22 val. namuose nerastas 2015 m. lapkričio 18 d. 22 val. 40 min, 2016 m. sausio 9 d. 00 val. 10 min, 2016 m. gegužės 9 d. 22 val. 50 min ir 2016 m. spalio 6 d. 23 val. 36 min. Probacijos skyrius vieną kartą jau kreipėsi su teikimu dėl probacijos panaikinimo nuteistojo D. Ž. atžvilgiu, tačiau teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi teikimą atmetė. Po šios teismo nutarties nuteistasis vėl du kartus nustatytu laiku nerastas namuose.

Prokurorė prašo teikimą tenkinti.

Nuteistasis prašo teikimo netenkinti. Jis paaiškino, kad teismo įpareigojimą vykdo, 2016 m. gegužės 9 d. tik trumpam buvo išėjęs iš namų, nes gaudė laukuose pasileidusį arklį, 2016 m. spalio 6 d. visa šeima buvo namuose, kietai miegojo ir policijos pareigūnų beldimo negirdėjo. Jis dirba, jo šeima ūkininkauja, ūkis, kuriame yra virš dvidešimt stambiųjų galvijų, prieauglių, žąsų, ančių, registruotas jo sugyventinės I. G. vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Ši priemonė taikoma asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, kai egzistuoja bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai, t. y. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Būtent šių tikslų siekimui nuteistajam, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriami įpareigojimai.

Pagal Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, jeigu probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Iš asmens byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (30, 35, 53, 66 b. l.) matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu D. Ž. keturis kartus nerastas namuose – 2015 m. lapkričio 18 d. 22 val. 40 min, 2016 m. sausio 9 d. 00 val. 10 min, 2016 m. gegužės 9 d. 22 val. 50 min, 2016 m. spalio 6 d. 23 val. 36 min. Taigi, formaliai egzistuoja visos sąlygos probacijos panaikinimui ir pasiuntimui D. Ž. atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl probacijos tarnyba pagrįstai kreipėsi su teikimu į teismą.

Tačiau, bausmės, tame tarpe ir teismo paskirtų įpareigojimų, tikslai ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, bet ir paveikti nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikastų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Remiantis teismų praktika, svarstydamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, teismas turi atsižvelgti į padarytų pažeidimų pobūdį, nuteistojo padarytų pažeidimų pobūdis turi parodyti jo nenorą taisytis ir turi sudaryti pagrindą teismui spręsti, kad asmuo ateityje darys naujus nusikaltimus.

Nuteistasis D. Ž. dirba UAB „Vitaneda“ (15 b. l.), įmonėje charakterizuojama kaip atsakingas, kruopštus, gerai užduotis atliekantis darbuotojas. Iš nuteistojo paaiškinimų ir liudytojos I. G. parodymų teismo posėdžio metu matyti, kad nuteistasis dirba ne tik įmonėje, bet ir sugyventinės vardu registruotame ūkininko ūkyje. Remiantis asmens byloje esančiais duomenimis galima daryti išvadą, kad nuteistasis D. Ž. nevengė būti tikrinamas, kviečiamas į probacijos tarnybą atvykdavo. Kaip matyti iš patikrinimų suvestinės (63 b. l.), policijos pareigūnų trnybinių pranešimų (30, 35, 53 b. l. ), nuteistojo paaiškinimų, jis tikrinamas policijos pareigūnų nuolatos, tačiau per eilę nuolatinių patikrinimų jis tik tris kartus nebuvęs namuose - 2015 m. lapkričio 18 d. 22 val. 40 min, 2016 m. sausio 9 d. 00 val. 10 min, 2016 m. gegužės 9 d. 22 val. 50 min. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (66 b. l. asmens byloje) nurodyta, jog 2016 m. spalio 6 d. 23 val. 36 min kelis kartus pasibeldus į namo, kuriame gyvena D. Ž., duris ir langus, durų niekas neatidarė. D. Ž. tvirtino, kad jis tuo metu kietai miegojęs. Tokią jo versiją patvirtino teisme apklausta su juo kartu gyvenanti I. G.. Ši nuteistojo versija nepaneigta, jokių duomenų nėra surinkta, kad tuo metu D. Ž. nebuvęs namuose, o nekaltumo prezumpcijos principas įpareigoja abejones vertinti kaltinamojo naudai. Bausmės vykdymo atidėjimo metu D. Ž. tik vieną kartą baustas už KET pažeidimą (64 b. l. asmens byloje), kuris nėra priskirtas pavojingų pažeidimų kategorijai. Jis buvo įvertintas pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo OASys metodiką ir buvo priskirtas žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei (19 b. l. asmens byloje). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, kad nuteistąjį D. Ž. įmanoma taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės.

Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, nes kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, spręstina, kad patenkinus probacijos skyriaus teikimą dėl probacijos panaikinimo D. Ž., būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo padaryti pažeidimai, pagal pažeidimų sistemingumą ir piktybiškumą nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog tolesnis nuteistojo taisymas galimas tik izoliavus jį nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 358 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimo dėl probacijos - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, paskirto 2015 m. gegužės 15 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-471/2015, – panaikinimo nuteistajam D. Ž. netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.