Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. P., jos gynėjui advokatui Mantui Mikalopui, institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, – atstovėms Akvilei Stoškutei-Bendorienei ir Ritai Černiauskienei, nukentėjusiajam R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. skundą dėl LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-01-30 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė 2014-01-15 surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. ATPP-0625-0093 ir Nr. ATPP-0625-0092 V. P. už tai, kad ji, būdama VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ direktorė, neužtikrino, kad darbuotojui R. M. už privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį (darbuotojas R. M. 2013-11-28 įstaigos vadovės įsakymu Nr. 202 buvo siųstas neeilinio sveikatos patikrinimo, įsakyme nurodytas terminas pasitikrinti sveikatą: per 2 darbo dienas nuo įsakymo gavimo; asmens medicininėje knygelėje buvo padaryti gydytojų įrašai 2013-12-03, 2013-12-05, įrodantys, kad tuo metu darbuotojas tikrinosi sveikatą) būtų apmokėta vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti duomenys apie darbuotojo R. M. privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui nuo 2013-12-04 iki 2013-12-31 viso darbo dienos pažymėtos sutartiniu žymėjimu „PN“, reiškiančiu prastovą. Taip V. P. pažeidė LR DK 215 str., 147 str. 6 d. ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78, 3 p. 3 pp., 4 p. 3 pp. ir 7 p.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, LR VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-01-30 nutarimu Nr. ATPN 2680 V. P. pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų, numatytų LR ATPK 41⁴ str. 1 d., 41⁵ str. 1 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt dydžio bauda.

V. P. skundu prašo minėtą nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodyta, kad su nutarimu nesutinka, nes jis nepagrįstas, tariamo pažeidimo buvimas nemotyvuotas, prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams. Nutarimas priimtas pažeidžiant procesines normas, kadangi 2014-01-21 posėdyje bylą pradėjo nagrinėti skyriaus vedėjo pavaduotoja T. A., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2014-01-30 atvykus į antrą posėdį T. A. iš kabineto pasišalino, jame liko pirmininkaujančiu prisistatęs D. Č. ir R.Černiauskienė. Paprašius pateikti pradėtos nagrinėti bylos perdavimą D. Č. paskyrimo dokumentą, jo byloje nebuvo, pavedimą po kurio laiko atnešė D. Č.. Matomai, pavedimas buvo surašytas tik 2014-01-30 po 9.00 val. Neaišku kokiu pagrindu posėdyje dalyvavo R.Černiauskienė, nes šios kategorijos bylas nagrinėja vienas pareigūnas, o ne kolegialus organas. Nutarime nurodyta, kad paaiškinimus davė inspektorės R.Černiauskienė ir A. S., tačiau pastaroji posėdžiuose nedalyvavo. Nutarimą pirmininkaujantis priėmė kartu su R.Černiauskiene. Be to, vyresnioji darbo inspektorė dėl tarpusavyje susijusių aplinkybių vienu metu surašė 2 atskirus protokolus. Tariamu pažeidimu vertino tai, kad pasibaigus darbo laikui darbuotojas tikrinosi sveikatą ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje jam turėjo būti žymimas sveikatos tikrinimasis ir, atitinkamai, apmokėtas vidutinis darbo užmokestis. LR DK 147 str. 6 d. nurodo, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi, žiniaraščiuose nėra žymimas nedirbtas laikas, sveikatos tikrinimasis ne darbo metu. Teisės aktuose nėra numatyta, kad darbdavys privalo uždrausti darbuotojui tikrintis sveikatą ne darbo metu ir sveikatos tikrinimąsi ne darbo metu žymėti dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir už tai apmokėti. Darbuotojui R. M. nuo 2013-12-04 buvo paskelbta prastova, darbo grafikas nuo to nepasikeitė, prastovos laikas apmokėtas tinkamai. LR DK 265 str. 6 d. nenumato darbdaviui asmeniškai patikrinti darbuotojo sveikatą, tokią pareigą turi darbuotojas. Jam buvo nustatytos darbo dienos sveikatai patikrinti ir jis nesikreipė, kad jam būtų perkeltos darbo dienos darbo laikas sveikatai tikrintis į tas dienas, kai gydytojai dirba rytinėse pamainose. Tai patvirtino darbuotojo siekį gauti materialinės naudos, nes 2013-12-03 – 2013-12-05 dienomis darbo laiku nuo 7.00 val. iki 10.48 val. (kada jam nustatytas darbo laikas) R. M. sveikatos nesitikrino. Darbo laikas ir ne darbo laikas yra du skirtingi dalykai, už sveikatos tikrinimąsi ne darbo laiku apmokėjimas nenustatytas. Nesant administracinio teisės pažeidimo nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad prie bylos pridėjo darbo sutartį ir personalo vadovės pareiginius nuostatus, kuriuose aiškiai yra nurodyta, kad visus klausimus, susijusius su personalu, tuo pačiu – ir sveikatos pasitikrinimu, – sprendžia personalo vadovė. Nesigilina į tuos dalykus, personalo vadovė yra kvalifikuota teisininkė, mano, tuos klausimus sprendė gerai, todėl tuos įsakymus pasirašinėjo formaliai, nesigilindama į jų turinį. Neigia, kad R. M. neturėjo galimybės pasitikrinti sveikatą darbo metu. Tai medicinos įstaiga, jie savo darbuotojams neriboja pasitikrinimo laiko. Tai yra pirmenybinis dalykas. Tuo labiau – tai ilgalaikis buvęs vadovas, jis iki šiol turi gerus santykius su darbuotojais, kurie likę gerais jo draugais. Tad jis gali ateiti pasitikrinti, tą jis ir darė. Nutarimą ji laiko neteisėtu todėl, kad atsakomybę ji perkelia personalo vadovei. Kaip vadovas ji privalo atsakyti už visus norminius sveikatos ir saugos darbe aktus. Bet primena, kad turi tik vieną pavaduotoją, darbų apimtis labai didelė, todėl samdė kvalifikuotą žmogų, turintį teisinį išsilavinimą. Mano, kad ji kvalifikuočiau galėjo sutvarkyti tuos dalykus, todėl ji ir tvarkė. Dar norėtų papildyti dėl sveikatos patikrinimo, kad tie gydytojai, į kuriuos kreipėsi R. M., dirba iki 11.00 val., tai pirmoji pamaina. Visi gydytojai dirba nuo 07.00 val. ir R. M. tikrai turėjo galimybę pasitikrinti sveikatą. Jie organizuoja profilaktines apžiūras, patikrinimus įstaigoje, įmonėje kitiems kolektyvams, ir jie puikiausiai pasitikrina sveikatą per vieną dieną. Žinodamas įstaigos koridorius, kampus, R. M. kreipėsi tik į vieną gydytoją po pietų. Nors dirbdamas pirmosios pamainos metu jis turėjo visas sąlygas per 4 valandas pasitikrinti sveikatą. Gydytojai puikiai žinojo jo ligos istoriją ir galėjo patikrinti per 4 valandas. Mano, kad R. M. buvo išaiškinta dėl pasitikrinimo, personalo vadovė turėjo išaiškinti. Ar nuo 2013-11-28 yra kokia nors rašytinė informacija, kurioje išdėstyta, kada, kokiu laiku pasitikrinti sveikatą, negali dabar atsakyti. Dviejų dienų pasitikrinti sveikatai dirbant toje pačioje medicinos įstaigoje tikrai pakanka. Ta aplinkybė, kad konsultacinė komisija dirba nuo 13 iki 14 valandos, nieko nereiškia – į konsultacinę komisiją asmeniui nebūtina atvykti, pakanka ligos istorijos. Kai įsakyme nurodė konkrečius gydytojus, tai nurodė ne komisijos narius, o specialistus. 2013-11-28 įsakyme Nr. V202 yra išvardinti gydytojų komisijos, o ne konsultacinės komisijos nariai. Tai skirtingi dalykai. Tai specialybių pavadinimai, o ne žmonės, pavardes nurodė dėl to, kad po vieną žmogų egzistuoja tik. Gydytojų konsultacinėje komisijoje ir kiti asmenys yra. Gali būti gydytojų komisijos narė ir konsultacinės komisijos narė. Bet kaip specialistės darbo laikas gydytojai yra nuo 07.00 val. arba nuo 08.00 val. Jeigu R. M. ėjo per kažkokį „blatą“, tai nesuprantama, kodėl rinkosi tokį laiką, kuris jam nebuvo darbo laikas. O jeigu ėjo pas paskirtus specialistus – tai jie dirbo nuo 07.00 val. tomis dienomis, kai buvo paskirta tikrintis. Sveikata jų įstaigoje tikrinama dažniausiai darbo metu. Kad patikrinimas būtų atliekamas ne darbo metu, ji negali konkrečių atvejų nurodyti, tik gali patvirtinti, kad darbuotojams sudarytos sąlygos pasitikrinti darbo metu.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus atsiliepime nurodoma, kad su skundu nesutinka. Bylą išnagrinėjo VDI pareigūnas, turintis tam įgaliojimus. Bylos nagrinėjimas buvo po atidėjimo perduotas D. Č., kadangi pradėjusi nagrinėti bylą T. A. turėjo nagrinėti kitą bylą. Skundo teiginiai, kad pavedimas buvo surašytas bylos nagrinėjimo metu, nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Inspektorė R.Černiauskienė bylos nagrinėjime dalyvavo kaip pareigūnas, surašęs administracinių teisės pažeidimų protokolus, kadangi jos dalyvavimas, siekiant pilnai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes, buvo būtinas. Inspektorės A. S. paaiškinimai į bylą buvo pateikti raštu ir, kaip ir kita bylos medžiaga, buvo išnagrinėti bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo procesinės teisės, šie pažeidimai pašalinami pateikus apeliacinį skundą, tačiau nėra pagrindas nutraukti ATP bylą. Protokole V. P. buvo inkriminuojamas ne tik LR DK 147 str. 6 d. pažeidimas, bet ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2044-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78, kuris detalizuoja aukščiau minėtą LR DK normą, pažeidimas. Darbdavys privalėjo žymėti darbuotojo privalomųjų medicininių apžiūrų laiką. LR DK 265 str. 6 d. nurodyta, kad darbuotojas tikrinasi sveikatą darbo metu, vadovaujantis LR DK 143 str. 1 d. 5 p. į darbo laiką įeina privalomųjų medicininių apžiūrų laikas. Taigi, šis laikas prilyginamas darbo laikui ir žiniaraštyje žymimas 3 eilutėje. Kadangi privalomas sveikatos patikrinimas yra darbuotojo pareigą, už ją įstatymų nustatyta tvarka turi būti tinkamai kompensuota, tai yra vidutiniu darbo užmokesčiu (LR DK 215 str.). V. P. byla išnagrinėta vadovaujantis LR ATPK nuostatomis, visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybių visetą bei įvertinus visus surinktus įrodymus norminių teisės aktų kontekste motyvuotai bei pagrįstai priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą - baudą. Prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos, priėmusio skundžiamą nutarimą, atstovė A.Stoškutė-Bendorienė palaikė tiek darbo inspekcijos nutarime, tiek atsiliepime nurodytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad periodinis sveikatos tikrinimas vyksta darbo laiku, pagal darbo kodekso 143 straipsnį tai yra įskaitoma į darbo laiką. Teiginiai, kad asmuo galėjo pasitikrinti sveikatą jau 2013-12-03 nuo ankstyvo ryto, paneigiami tuo, kad R. M. įsakymas dėl sveikatos patikrinimo įteiktas 10.20 val. Yra R. M. žyma, kad gavo tuo laiku. Vadinasi, pasitikrinti jam buvo likę tą dieną tik 28 minutės. Kitą dieną R. M. buvo paskelbta prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl neišeina laikas, kada galėjo tikrintis per tas dvi darbo dienas. Kitas dalykas – teigiama, kad sveikatos tikrintis negalėjo pasibaigus nustatytoms darbo valandoms, o įsakymą dėl prastovos įteikė 13.40 val. Vadinasi, įsakymus vadovė gali įteikti darbuotojui po jo darbo laiko. Tai gal įstaigoje susiklosčiusi praktika, kad po darbo laiko daroma ir daug kitų dalykų. Jeigu tai vyksta, turėjo būti pažymėta ir apmokėta. V. P. traukiama administracinėn atsakomybėn, nes visus įsakymus pasirašė V. P., ir netgi rengėjo nuorodos dokumentuose nėra. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį irgi pasirašė V. P.. Apie S. K. čia jokios žymos nėra. Sakyti, kad S. K. buvo atsakinga už tų dokumentų rengimą ar vykdymą nebūtų teisinga, nes net nėra kuo pagrįsti. Tai, kad jos pareiginėje instrukcijoje yra nurodyta, kad ji rengia kažkokius dokumentus, nereiškia, kad ji atsako ir už jų vykdymą. Už vykdymą atsako įmonės vadovė, įmonės vadovė atsako už įmonės veiklą ir už darbo organizavimą. Savo įsakymuose V. P. nurodė R. M. už sveikatos tikrinimą apmokėti įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, sprendimą dėl apmokėjimo priima pati V. P.. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį pasirašė ji pati, vadinasi, ji nusprendė tą dieną nežymėti privalomo sveikatos tikrinimo laiko. Daroma išvada, kad asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas, pažeidimai, nustatyti tiek viename, tiek kitame protokole, padaryti – sveikatos tikrinimo laikas tinkamai nepažymėtas ir už jį tinkamai neapmokėta pagal įstatymą. Administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu direktorė tikrai buvo ir galėjo pateikti paaiškinimą. Taip pat, nagrinėjant bylą V. P. turėjo atstovą ir galėjo teikti paaiškinimus, dokumentus ir įrodymus, ir galėjo nuginčyti, jei buvo tos aplinkybės, kuriomis dabar remiasi. Dėl nuorodos R.Černiauskienės ir A. S. paaiškinime, ką paaiškino personalo vadovė S. K., kalbėdama už įstaigą – tai kiek žino, 2014-01-06 vadovė V. P. atsisakė bendrauti su darbo inspektorėmis, pagrasino, kad pateiks ieškinį dėl moralinės žalos už neteisėtai atliekamus patikrinimus, todėl kalbėjo S. K.. Dokumentus gali ir šiuo atveju galėjo teikti ir kiti asmenys, bet dokumentus pasirašo vadovas. Vadovas ir atsako už tą, ką jis tvirtina. S. K. nepasirašė nieko jokiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Teiginys, kad tai yra jos atsakomybė, vertintinas kaip gynybinė pozicija, atsiradusi perdavus bylą teismui.

Institucijos, priėmusio skundžiamą nutarimą, atstovė R.Černiauskienė paaiškino, kad sveikatą tikrintis darbuotojai privalo darbdavio nustatyta tvarka. Darbdavys darbuotojui davė pasitikrinti sveikatą dvi dienas, nurodė kenksmingus rizikos veiksnius. Sveikata yra tikrinama darbuotojo darbo metu, tai bendra taisyklė, įtvirtinta darbo kodekse. Privalomas sveikatos tikrinimas yra prilyginamas darbo laikui. Tai taip pat imperatyvi įstatymo nuostata. Tą laiką darbdavys privalo pažymėti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir tinkamai apmokėti vidutiniu darbo užmokesčiu. Visa kita, tai yra, kad tai buvo prastovos metu ir darbuotojui apmokėta kaip už prastovą, ir tada vertinti, ar tai buvo privalomų sveikatos apžiūrų laikas ar prastovų laikas, neturi prasmės, bet kuriuo atveju pirmenybė teikiama privalomam sveikatos patikrinimui. Darbdavys jį organizavo, ir tai buvo darbuotojo pareiga jį atlikti ir atitinkamai gauti už jį apmokėjimą. Pažeidimai nebuvo formalūs, jie egzistavo ir už tai buvo surašytas protokolas, ir atitinkamai skirta nuobauda.

Nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad 2013-12-03 08.50 val. atėjo paštininkas ir atnešė pakvietimą atvykti į polikliniką, nes jis buvo prastovoje. Jam atvykus į polikliniką buvo įteiktas įsakymas, kurį pasirašė, dėl sveikatos tikrinimo. Pasirašė, berods, 10.20 val. Su juo visą tą laiką iš viso niekas nekalbėjo – nei direktorė, nei personalo vadovė. Pasirašyti įsakymą davė S. K. prie sekretorės. Kadangi jis manė, kad įsakyme tyčia nurodyta pasitikrinti per dvi dienas, tai jis ir pradėjo tikrintis pagal tuos gydytojus, kurie surašyti. Normaliai pasitikrinti per dvi dienas žmogui yra visiškai neįmanoma. Specialistai, kurie įsakyme išvardinti, dirba pamainomis – vieną dieną ryte, kitą dieną – po pietų. Gydytojas A. Z. irgi dirbo po pietų, todėl pas jį ir lankėsi popiet. O visus kitus jam pavyko rasti ryte – N. Z., N. Š. ir B. J.. Pasitikrino sveikatą, kadangi reikėjo papildomai, tai atėjo ir ketvirtą dieną. Gydytojai neapsisprendė, matomai, buvo spaudžiami administracijos, todėl 2013-12-04 dieną gydytoja B. J. nukreipė jį į GKK – Gydytojų konsultacinę komisiją. Bet jau buvo po komisijos darbo laiko. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl profilaktinio sveikatos tikrinimo“ leidžia gydytojui perkelti atsakomybę Gydytojų konsultacinei komisijai. Gavo talonėlį 2013-12-05 13.00 val. Tada V. P. parašė raštą, užregistravo, kad baigs tikrintis po GKK išvados, ką ir padarė. Iš to, kas parašyta S. K. pareiginiuose nuostatuose – ten nieko nėra paminėta, kad S. K. yra už tai atsakinga, jokios funkcijos jai nedeleguotos. Visus įsakymus pasirašo V. P.. Kiek su jais susidūrė, nė ant vieno nėra vizos, kad būtų ruošusi S. K.. Ant darbo laiko apskaitos žiniaraščių S. K. niekur nepasirašo niekada. Už visų norminių dokumentų vykdymą sveikatos apsaugos klausimais atsako V. P. – ir pagal poliklinikos įstatus, ir pagal savo pareiginius nuostatus, kurie patvirtinti savivaldybės administracijos. Mano, kad ji bausta už pažeidimus teisingai. Nuo 1986 metų iki 2012 dirbo poliklinikos direktoriumi, anksčiau ir gydytoju. Jis buvo susirgęs ir 2012 metų kovą, grįžęs iš ligoninės, parašė prašymą savivaldybės administracijos direktoriui nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir norėjo išeiti iš darbo. Kol taryba patvirtino, pusė mėnesio prabėgo, jį atleido, jokių pretenzijų neturi. Dar dirba ir kitose pareigose – gydytoju echoskopuotoju toje pačioje poliklinikoje. Iš tų pareigų buvo 2012-05-18 atleistas pagal kažkokį keistą straipsnį. Kreipėsi į teismą, teismas pirmoje instancijoje jį grąžino į buvusias pareigas 2013-11-19 sprendimu. Buvo įrašyta „skubiai vykdyti“, todėl 2013-11-20 jis atėjo į polikliniką ir pareikalavo darbo. Sėdėjo tris dienas už direktorės durų, su juo niekas nekalbėjo. 2013-11-25 išvarė į prastovą. 2013-12-03 į darbą pakviestas buvo raštu, o 2013-12-04 vėl išvarytas į prastovą. Paskutinį kartą sveikatą tikrinosi 2013 metų gegužę arba birželį, dėl licenzijos klausimų. O savo iniciatyva jau po teismo sprendimo grąžinti į darbą pasitikrino dar kartą, kai išvarė į prastovą. Patikrinimą savo noru baigė 2013-11-28. Kokiomis valandomis tikrintis sveikatą, jam reikšmės neturėjo, bet žino, kad tikrintis reikia darbo metu. Visada buvo paprasta tvarka – niekas niekada nežiūrėjo, kada tikrinasi. Ir po šiai dienai nežiūri. O kad gydytojai gali eiti be eilės, tai čia tik gražios kalbos. Kodėl darbdavys jam liepė pasitikrinti sveikatą gruodžio mėnesį – reikia klausti darbdavio. Gydytojų komisija buvo sudaryta, turėjo apsilankyti pas penkis gydytojus. Ėjo pirma pas N. Z., N. Š., B. J.. Tai buvo 2013-12-03. Neurologas tik sekančią dieną dirbo iš ryto. Pakartotinai lankėsi pas šeimos gydytoją 2013-12-04, nes daktarė bijojo pasirašyti, kad sveikas ir gali dirbti bei nusiuntė į Gydytojų konsultacinę komisiją. Įsakymo įteikimo metu jam poliklinikos administracija nepaaiškino, kada, kokiu laiku, turi sveikatą tikrintis, jokio grafiko nebuvo įteikta, nors turėjo grafiką suderinti direktorius su gydymo įstaiga, šiuo atveju vienas asmuo abiejose pareigose. Kalbant apie tas dienas, kai tikrinosi sveikatą, žala atsirado už vienos dienos pravaikštą ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį. Mokant jam minimalią algą, išeitų vienos dienos užmokestis 15 Lt, o šiaip uždirbtų apie 100 Lt už vieną dieną. Pagal VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinikos“ direktoriaus pareigybės aprašymą, patvirtintą 2012-04-13 įsakymu Nr. 40-146, įstaigai vadovauja direktorius, jam pavaldūs visi įstaigos darbuotojai pagal etatų sąrašą, direktorius atsako už įstaigos medicininę, finansinę, ekonominę, ūkinę veiklą, įstaigos veiklą, jos rezultatus, savo kaip vadovo veiklą bei įstaigos funkcijų nevykdymą, netinkamą vykdymą, taip pat įvykdymą ne laiku. Direktoriaus pareiga vykdyti aprašyme išvardintas funkcijas. V. P. vienasmeniškai atstovavo darbdavį, VšĮ „Naujosios Vilnios polikliniką“, ir privalėjo vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas. Sveikatai patikrinti buvo skirta per mažai laiko, fiziškai tą padaryti buvo neįmanoma. Tvirtinimai, kad neva sveikatą galima tikrintis kažkokia ne eilės tvarka, yra nereglamentuoti jokiu Lietuvos Respublikos teisės aktu, tokia praktika yra ydinga, ji pažeidžia tiek pačių darbuotojų interesus, tiek kitų pacientų interesus. Mano, kad administracinė nuobauda skirta pagrįstai, V. P. skundą prašau atmesti.

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos 2014-01-15 surašė administracinių teisės pažeidimų protokoluose Nr. ATPP-0625-0093 ir Nr. ATPP-0625-0092 V. P. inkriminuojamas kaltinimas tuo, kad ji, būdama VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ direktorė, neužtikrino, kad darbuotojui R. M. už privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį (darbuotojas R. M. 2013-11-28 įstaigos vadovės įsakymu Nr. 202 buvo siųstas neeilinio sveikatos patikrinimo, įsakyme nurodytas terminas pasitikrinti sveikatą: per 2 darbo dienas nuo įsakymo gavimo; asmens medicininėje knygelėje buvo padaryti gydytojų įrašai 2013-12-03, 2013-12-05, įrodantys, kad tuo metu darbuotojas tikrinosi sveikatą) būtų apmokėta vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti duomenys apie darbuotojo R. M. privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui nuo 2013-12-04 iki 2013-12-31 viso darbo dienos pažymėtos sutartiniu žymėjimu „PN“, reiškiančiu prastovą. Taip V. P. pažeidė LR DK 215 str., 147 str. 6 d. ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78, 3 p. 3 pp., 4 p. 3 pp. ir 7 p.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, LR VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-01-30 nutarimu Nr. ATPN 2680 V. P. pripažinta kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų, numatytų LR ATPK 41⁴ str. 1 d., 41⁵ str. 1 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt dydžio bauda.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 41⁴ str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą. Už šį pažeidimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

LR ATPK 41⁵ str. 1 d. yra numatyta atsakomybė už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymą į šį žiniaraštį. Už šį pažeidimą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Abi šios normos yra blanketinės ir šiuo atveju nukreipiančios į LR DK 215 str., 147 str. 6 d. ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2044-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78, 3 p. 3 pp., 4 p. 3 pp. ir 7 p.

LR DK 147 str. 6 d. numato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2044-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78,

- 3 p. 3 pp. numatyta, kad trečiojoje darbo laiko paskaitos žiniaraščio eilutėje siūloma žymėti neatvykimo į darbą atvejus, kurie pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 143 straipsnio 1 dalies nuostatas prilyginti darbo laikui;

- 4 p. numatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio 1–12 skiltyse nurodomas darbo laiko balansas. Čia atskirai nurodytos 3 pagrindinės grupės: 4.1. faktiškai dirbtas laikas; 4.2. neatvykimas į darbą; 4.3. nedirbtas laikas, prilygintas darbo laikui;

- 7 p. numatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščio faktiškai dirbto laiko ir neatvykimo į darbą atvejų per mėnesį suminėje eilutėje nurodomas struktūrinio padalinio faktiškai dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejų skaičius.

LR DK 265 str. 6 d. nurodyta, jog privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus sveikatos priežiūros įstaigoms mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka darbdavys.

LR DK 143 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad į darbo laiką įeina privalomų medicininių apžiūrų laikas.

LR DK 215 str. numato, jog darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Pažeidimo faktą patvirtina 2014-01-06 patikrinimo aktas (b.l. 27); 2013-12-04 VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinikos“ direktorės įsakymas Nr. V-206 „Dėl R. M. darbo“, kuriuo R. M. nuo 2013-12-04 nustatyta prastova, ir kurį R. M. gavo 2013-12-04 13.40 val. (b.l. 30); 2013 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad R. M. žiniaraščio 1-oje eilutėje 2013-12-03 pažymėtas darbo laikas 3.48 val., 2013-12-04 ir 2013-12-05 pažymėtas PN (prastova), trečioje eilutėje nepažymėta nieko (b.l. 34); registracijos pas gydytojus išrašu, iš kurio matyti, jog R. M. 2013-12-03 ir 2013-12-04 lankėsi pas gydytojus (b.l. 35), vykdydamas 2013-11-28 VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinikos“ direktorės įsakymą Nr. V-202, kuriuo jis siunčiamas neeiliniams sveikatos patikrinimui, kurį privalo atlikti per 2 darbo dienas nuo įsakymo gavimo dienos (b.l. 36), įsakymą R. M. gavo 2013-12-03 10.20 val.; 2014-01-09 LR VDI inspektorės surašytu reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1-0625-0038 (b.l. 55-57).

V. P. skunde teigia, jog darbuotojas R. M. sveikatą tikrinosi ne savo darbo laiku, kadangi jo darbo laikas pagal grafiką yra nuo 07.00 val. iki 10.38 val., todėl jo sugaištas laikas negalėjo būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, kur žymimas tik dirbtas laikas, ir neturėjo būti apmokėtas. Šie skundo teiginiai neatitinka tikrovės. LR DK 265 str. 6 d. numatyta, kad privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Šios normos negalima aiškinti atskirai nuo kitų LR DK normų, o aiškinant ją sistemiškai su LR DK 143 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, kur numatyta, kad į darbo laiką įeina privalomų medicininių apžiūrų laikas, konstatuotina, jog privalomam sveikatos patikrinimui sugaištas laikas yra darbo laikas. Pažymėtina, kad neeilinis R. M. sveikatos patikrinimas buvo inicijuotas darbdavio – 2013-11-28 direktorės V. P. įsakymu Nr. V-202, įsakyme nurodyta, kad darbuotojas neeilinį sveikatos patikrinimą privalo atlikti per 2 darbo dienas nuo įsakymo gavimo dienos. R. M. įsakymą gavo 2013-12-03 10.20 val. ir iš karto pradėjo vykdyti, registruodamasis pas gydytojus, nurodytus įsakyme ir dirbusius tą dieną – 2013-12-03. Kadangi ne visi reikalingi specialistai tą dieną dirbo, jis buvo priverstas eiti pas specialistus ir 2013-12-04. Taip darbuotojui buvo sudaryta situacija, kai jis neturėjo galimybės, kad eiti pas reikalingus specialistus savo darbo grafike nurodytomis valandomis – nuo 07.00 val. iki 10.38 val. Be to, nors R. M. pas specialistus ėjo vėlesnėmis valandomis, šis laikas laikytinas darbo laiku, nes, kaip minėta, privalomiems sveikatos patikrinimams sugaištas laikas yra prilyginamas darbo laikui (LR DK 143 str. 1 d. 5 p.).

Darbuotojo sugaištas sveikatos patikrinimams laikas laikomas darbo laiku, tačiau jis nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Apeliantės atstovo teiginys, kad 2014-07-01 pasikeitus LR DK 147 str. 6 d., darbdaviui nebėra prievolės žymėti žiniaraštyje sveikatos patikrinimui sugaištą laiką ir turi būti taikomas LR ATPK 8 str., kadangi įsigaliojo teisės aktas, šalinantis atsakomybę, nepagrįstas. Pasikeitusi norma neatleidžia darbdavio nuo pareigos žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojų dirbto laiko ir kitų laikotarpių, prilygintų darbo laikui. Tiesiog nėra griežtai reikalaujama, kad žiniaraščio forma atitiktų Vyriausybės nustatytąją. Taip pat nėra panaikintas ir galioja bei turi būti taikomas Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2044-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78, kuriame aiškiai nurodyta, kad žiniaraščiuose turi būti žymimas ir laikas, pagal LR DK 143 str. 1 d. nuostatas prilygintas darbo laikui, tad, ir privalomų medicininių apžiūrų laikas (LR DK 143 str. 1 d. 5 p.). Kaip matyti iš byloje esančio 2013 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio, R. M. 2013-12-03 dieną pažymėta tik pirma žiniaraščio eilutė, kad jis dirbo 3.48 val., trečioje eilutėje, kur turi būti žymimas prilygintas darbo laikui laikas, nepažymėta nieko; 2013-12-04 dieną pažymėta prastova („PN“), nors darbuotojas tikrinosi sveikatą pagal 2013-11-28 direktorės įsakymą.

Dėl paminėtų aplinkybių buvo pažeistos ir LR DK 215 str. nuostatos, numatančios, jog darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis. Dėl netinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo nebuvo nurodytas R. M. sveikatos pasitikrinimui sugaištas laikas, kuris yra prilyginamas darbo laikui, todėl jam nebuvo nustatyta tvarka priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už šį laikotarpį.

Vertinama, kad V. P. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41⁴ str. 1 d., 41⁵ str. d., kadangi ji, kaip VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ direktorė, būdama atsakinga už teisės aktų laikymąsi įstaigoje, neužtikrino, kad darbuotojui R. M. už privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį būtų apmokėta vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu; taip pat neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti duomenys apie darbuotojo R. M. privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui nuo 2013-12-04 iki 2013-12-31 viso darbo dienos pažymėtos sutartiniu žymėjimu „PN“, reiškiančiu prastovą, taip pažeisdama LR DK 215 str., 147 str. 6 d. ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004-01-27 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 78, 3 p. 3 pp., 4 p. 3 pp. ir 7 p..

LR VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-01-30 nutarimas Nr. ATPN 2680 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. skundą atmesti.

LR VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2014-01-30 nutarimą Nr. ATPN 2680 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.