Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. sausio 30 d. nutarimas, kuriuo V. P. už pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 41⁵str. 1 d. bei 41⁴ str. 1 d. nubausta 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. pripažinta kalta už tai, kad ji būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė, neužtikrino, kad darbuotojui R. M. už privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį (darbuotojas R. M. 2013 m. lapkričio 28 d. įstaigos vadovės įsakymu Nr. 202 buvo siųstas neeilinio sveikatos patikrinimo, įsakyme nurodytas terminas pasitikrinti sveikatą: per 2 darbo dienas nuo įsakymo gavimo; asmens medicininėje knygelėje buvo padaryti gydytojų įrašai 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d., įrodantys, kad tuo metu darbuotojas tikrinosi sveikatą) būtų apmokėta vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti duomenys apie darbuotojo R. M. privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. viso darbo dienos pažymėtos sutartiniu žymėjimu „PN“, reiškiančiu prastovą. Taip V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 215 str., 147 str. 6 d. ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78, 3 p. 3 p. p., 4 p. 3 p. p. ir 7 p. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41⁵ str. 1 d., 41⁴ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti, pripažinus ją kalta V. P. alternatyviai prašo pakeisti apylinkės teismo nutartį ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

Savo skunde nubaustoji nurodo, kad terminas skirtas R. M. sveikatos patikrinimui, prasidėjo kitą dieną po tos, kurią darbuotojui buvo įteiktas įsakymas dėl šio įpareigojimo, t.y. terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2013 m. gruodžio 4 d ir baigėsi gruodžio 5 d. Apeliantės nuomone, dviejų darbo dienų termino turėjo visiškai pakakti sveikatos patikrinimui atlikti. V. P. teigimu, R. M. buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos per dvi darbo dienas apsilankyti pas reikalingus specialistus jo darbo grafike nurodytomis valandomis.

Apeliantės manymu, byloje esantys įrodymai patvirtina paties R. M. nesąžiningumą, pasireiškusį darbdavio nustatytos sveikatos tikrinimosi tvarkos pažeidimu, t.y. darbuotojas savo nuožiūra sveikatą tikrinosi ne tik jo darbo grafike nustatytomis valandomis, bet ir po darbo. Nubaustoji savo skunde pažymi, kad R. M. ilgą laiką ėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl gerai pažinojo įstaigoje dirbančius gydytojus bei galėjo su jais susitarti dėl tinkamo laiko sveikatos patikrinimui atlikti.

Nubaustoji nurodo, kad R. M. nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad viso proceso metu jis kategoriškai laikėsi pozicijos, jog nebuvo supažindintas su sveikatos tikrinimosi tvarka.

Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, jog R. M. santykiai su darbdaviu yra konfliktiški. Nurodo, kad darbuotojas įstaigai yra pateikęs daugiau nei aštuoniasdešimt skundų, kurių dauguma buvo nepagrįsti. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla pagal darbuotojo ieškinį darbdaviui dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbo ginčo byloje bei dėl grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

V. P. teigimu, R. M. elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu siekė pakenkti tiek Naujosios Vilnios poliklinikai, tiek jos, kaip dabartinės įstaigos direktorės, interesams.

Apeliantės manymu, jai negalėjo būti inkriminuotas administracinės teisės pažeidimas pagal ATPK 41⁵str. 1 d., kadangi šiame straipsnyje numatyta atsakomybė išimtinai susijusi su darbdavio ar jo įgalioto asmens neveikimu, t.y. darbuotojo darbo laiko nežymėjimu darbo laiko žiniaraštyje. Nubaustoji pažymi, jog ji darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildė. Taip pat atkreipia teismo dėmesį į šiame straipsnyje įtvirtintos alternatyvios neteisėtos veikos – žinomai neteisingų duomenų apie darbuotojo darbo laiką įrašymo į šį žiniaraštį, kurio būtinasis požymis yra administracinio teisės pažeidimą padariusio asmens tyčia. Pažymi, jog pažeidimą padaręs asmuo turi suvokti savo veiksmų neteisėtumą. Apeliantės teigimu, byloje nebuvo surinkta duomenų, kad ji sąmoningai, tyčia klaidingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį.

Nubaustosios teigimu, darbuotojas tikrindamas sveikatą didžiąją dalį laiko tam sugaišo ne savo darbo grafike nurodytomis valandomis. Pažymi, jog visos reikiamos sąlygos per dvi darbo dienas apsilankyti pas specialistus pagal savo darbo grafiką jam buvo sudarytos, tačiau darbuotojas sąmoningai nesilaikė darbdavio nurodymų ir sveikatą tikrinosi po darbo valandų.

V. P. manymu, šiuo atveju turėtų būti taikomos ATPK 8 str. nuostatos, t.y. aktai švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę, turi atgalinio veikimo galią. Pažymi, jog tai, kad ji darbo laiko apskaitos žiniaraštį užpildė nukrypdama nuo Vyriausybės patvirtintos tokio dokumento pildymo pavyzdinės formos, turi būti taikomas jos administracinę atsakomybę panaikinantis teisės aktas, t.y. naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau- DK) 147 str. 6 d. nuostatos, kuri leidžia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pildyti žiniaraštį ne pagal Vyriausybės, o savo patvirtintą tvarką.

Apeliantė taip pat nurodo, kad už visą prastovos laiką, įskaitant laiką, kurį buvo atliekamas sveikatos patikrinimas darbo grafiko valandomis, darbdavys su R. M. yra tinkamai atsiskaitęs ir sumokėjęs jam minimalų atlyginimą. Kadangi darbuotojas tikrindamas sveikatą nebuvo atitrauktas nuo darbo funkcijų atlikimo, už kurias jam priklausytų gauti vidutinį darbo užmokestį, laiko, jog minimalaus atlyginimo išmokėjimas yra tinkamas atsiskaitymas su darbuotoju ir tai neprieštarauja DK 215 str. Pažymi, jog priešingas susidariusios situacijos vertinimas reikštų darbuotojo nepagrįstą praturtėjimą darbdavio sąskaita.

Apeliantės manymu, ji, kaip darbdavio įgaliotas asmuo, nepažeidė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Savo skunde apeliantė taip pat nurodo, jog didžiąją dalį savo funkcijų susijusių su personalo valdymu ji yra delegavusi Personalo ir vidaus medicininio audito skyriaus vedėjai S. K., todėl Valstybinė darbo inspekcija bei teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl padaryto darbo laiko apskaitos pažeidimo administracinėn atsakomybėn turi būti patraukta ji, o ne tiesiogiai už šiuos klausimus atsakingas asmuo.

Apeliantė skunde nurodo, kad padaryti pažeidimai gali būti vertinami kaip mažareikšmiai, pažymi, kad teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas turi įvertinti padaryto pažeidimo reikšmingumą, padaryta žala ir pan. Nurodo, jog teismo paskirta bauda akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams ir mano, kad šiuo atveju gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma apeliacinio skundo netenkinti, apylinkės teismo nutartį bei Valstybinės darbo inspekcijos nutarimą palikti nepakeistus. Pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 8 str. nuostatas, kadangi pasikeitusi ATPK 41⁵ str. dispozicija nepanaikino pareigos žiniaraštyje žymėti privalomųjų medicininių apžiūrų laiką. Nurodo, kad pasikeitusi ATPK 41⁵ str. 1 d. dispozicijoje nurodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, t.y. nereikalaujama įrodinėti dėl tokio pažeidimo kilusių padarinių. Tačiau tinkamas darbo laiko apskaitos žiniaraščio užpildymas yra pagrindas tinkamam darbo užmokesčio apskaičiavimui.

Institucijos atstovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad V. P. šį administracinį teisės pažeidimą padarė sąmoningai, nurodo, kad šio laiko nežymėjimas nebuvo atsitiktinis ar įvykęs per klaidą. Pažymi, kad nubaustoji sąmoningai bandė nuslėpti šį pažeidimo faktą.

Nurodo, kad apmokėjimas už prastovą DK 195 str. 1 d. nustatyta tvarka neeliminuoja DK 216 str. nustatyto imperatyvo, t.y. vidutiniu darbo užmokesčiu apmokėti privalomam sveikatos patikrinimui sugaištą laiką. Pažymi, jog minimalus darbo užmokesčio apmokėjimas negali būti laikomas tinkamu kompensavimu, kadangi yra reikšmingas skirtumas tarp minimalaus ir vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.

Institucijos atstovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad už nubaustajai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus yra atsakinga Personalo ir vidaus medicininio audito skyriaus vedėja S. K., kadangi jos pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad ji yra atsakinga už duomenų įrašomų į darbo laiko apskaitos žiniaraštį teisingumą bei tinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimą. Pažymi, kad visi įsakymai, žiniaraščiai yra pasirašyti tik V. P. Tai pat nurodo, kad su Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojomis V. P. atsisakė bendrauti, grasindama ieškiniu dėl neteisėtai vykdomų patikrinimų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau-VDI) vyriausioji darbo inspektorė R. Č. 2014-01-15 surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus Nr. ATPP-0625-0093 ir Nr. ATPP-0625-0092 V. P. už tai, kad ji, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė, neužtikrino, kad darbuotojui R. M. už privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį būtų apmokėta vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu. Taip pat neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti duomenys apie darbuotojo R. M. privalomųjų medicininių apžiūrų laiką 2013 metų gruodžio mėnesį, nes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojui nuo 2013-12-04 iki 2013-12-31 viso darbo dienos pažymėtos sutartiniu žymėjimu „PN“, reiškiančiu prastovą. Tokiu būdu V. P. pažeidė DK 215 str., 147 str. 6 d. ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2004-01-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78, 3 p. 3 p. p., 4 p. 3 p. p. ir 7 p.

V. P. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 41⁵str. 1 d. bei 41⁴ str. 1 d. ir yra įrodyti byloje surinkta medžiaga:

Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 6 d. patikrinimo

aktu, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog gydytojui R. M. paskelbta prastova (b.l.27);

2. 2013 m. gruodžio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymu Nr. V-206 „Dėl R. M. darbo“, kuriame nurodyta, jog R. M. nuo 2013 m. gruodžio 4 d. nustatyta prastova (b.l.30);

3. 2013 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuriame 2013 m. gruodžio 4 d. ir 2013 m. gruodžio 5 d. R. M. pažymėta PN (prastova) (b.l.34);

4. VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės 2013 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-202, kuriuo R. M. siunčiamas neeiliniams sveikatos patikrinimui, kurį privalo atlikti per 2 darbo dienas nuo įsakymo gavimo dienos. Šį įsakymą R. M. pasirašė 2013 m. gruodžio 3 d. 10.20 val. (b.l.36);

5. R. M. 2013 m. gruodžio 5 d. prašymu adresuotu VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorei, kuriame prašoma apmokėti už privalomai sveikatai pasitikrinti sugaištą laiką (b.l.26).

Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad R. M. elgėsi nesąžiningai, t.y. jis savo nuožiūra sveikatą tikrinosi ne tik jo darbo grafike nustatytomis valandomis (nuo 7 val. iki 10.38 val.), bet ir po darbo, nesudaro pagrindo savo nuožiūra nesilaikant įstatymo reikalavimų mažinti jam priklausančio atlygio dydį už sugaištą laiką privalomam sveikatos patikrinimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog darbuotojas pasitikrino sveikatą iš tiesų ne tik konkrečiu laiku nuo 7 val. iki 10.38 val., bet ir kiek vėlesniu laiku, tačiau sistemiškai aiškinat DK nuostatas pažymėtina, jog privalomiems sveikatos patikrinimams sugaištas laikas laikytinas darbo laiku DK 143 str. 1 d. 5 p. Kaip pagrįstai nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismas DK 143 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad į darbo laiką įeina privalomų medicininių apžiūrų laikas. DK 215 str. numato, jog darbuotojams, kuriems dėl darbo privaloma pasitikrinti sveikatą, už darbo laiką, sugaištą tikrinant sveikatą, darbovietėje mokamas jų vidutinis darbo užmokestis.

Apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, kad R. M. santykiai su darbdaviu yra konfliktiški, kad darbuotojas įstaigai yra pateikęs daugiau nei aštuoniasdešimt skundų, kurių dauguma buvo nepagrįsti nesudaro keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį.

Apeliantės teigimu, byloje nebuvo surinkta duomenų, kad ji sąmoningai, tyčia klaidingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, be to, savo skunde nubaustoji taip pat nurodo, jog didžiąją dalį savo funkcijų susijusių su personalo valdymu ji yra delegavusi Personalo ir vidaus medicininio audito skyriaus vedėjai S. K., todėl Valstybinė darbo inspekcija bei teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl padaryto darbo laiko apskaitos pažeidimo administracinėn atsakomybėn turi būti patraukta ji, o ne tiesiogiai už šiuos klausimus atsakingas asmuo. Atsakant į šiuos apeliantės argumentus pažymėtina, kad Personalo ir vidaus medicininio audito skyriaus vedėjos S. K. pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad ji atsakinga už duomenų įrašomų į darbo laiko apskaitos žiniaraštį teisingumą bei tinkamą darbo užmokesčio apskaičiavimą (b.l.94-96). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie tokių pareigų priskyrimą S. K., be to nėra duomenų, jog įstaigos vadovės įsakymus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų parengusi būtent S. K.. Visi ankščiau paminėti dokumentai yra pasirašyti V. P. (b.l.34, 36 -37). Todėl šiuo konkrečiu atveju nesant tinkamo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorės įpareigojimo S. K. atlikti ankščiau nurodytas pareigas laikytina, jog V. P. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41⁵str. 1 d. bei 41⁴ str. 1 d., kadangi ji, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) direktorė, būdama atsakinga už teisės aktų laikymąsi įstaigoje, neužtikrino, kad darbuotojui R. M. už privalomų medicininių apžiūrų laiką būtų apmokėta vidutiniu darbuotojo darbo užmokesčiu, taip pat neužtikrino, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti duomenys apie darbuotojo privalomųjų medicininių apžiūrų laiką. Nors apeliantė savo skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ji tyčia klaidingai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau byloje yra 2013 m. gruodžio 5 d. R. M. prašymas adresuotas būtent V. P., kuriame darbuotojas prašo apmokėti už privalomai sveikatai pasitikrinti sugaištą laiką (b.l.26). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji nesuvokė savo veiksmų neteisėtumo ir nežinojo apie darbo apskaitos žiniaraštyje padarytą klaidą, darbuotojo direktorei pateiktas prašymas leidžia daryti išvadą, kad V. P. žinojo, kada R. M. atlieka privalomą sveikatos patikrinimą ir kokio konkrečiai atlygio reikalauja už sveikatos patikrinimui sugaištą laiką.

Atmestinas kaip nepagrįstas V. P. teiginys, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos ATPK 8 str. nuostatos. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad šiuo metu ATPK 41 ⁵str. 1 d. dispozicija šiek tiek pasikeitusi, tačiau pats teisės aktas nustatantis atsakomybę už tai, kad R. M. privalomųjų medicininių apžiūrų laikas nebuvo pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nėra panaikintas, todėl taikyti nubaustosios atžvilgiu ATPK 8 str. nuostatas jokio pagrindo nėra. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai numato darbdaviui galimybę pačiam patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą arba naudoti Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos žiniaraštį, tačiau neatleidžia nuo pareigos žymėti darbo laiką. Tinkamai užpildytas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas tinkamam darbo užmokesčio priskaičiavimui.

Kita vertus, įvertinus V. P. paskirtą nuobaudą ir jos padarytus administracinius teisės pažeidimus, laikytina, jog paskirta nuobauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytiems pažeidimams. Pagal nustatytas bylos aplinkybes šiuo konkrečiu atveju padarytų pažeidimų pasekmės darbuotojui nėra sunkios, R. M. sumokėtas minimalus darbo užmokestis tik už dvi darbo dienas, skirtumas tarp vidutinio darbo užmokesčio ir minimalaus nesudaro darbuotojui didelių materialinių nuostolių, t.y. reikšminga žala darbuotojui nepadaryta, atsižvelgiant į tai, kad tai vienkartinis atvejis, byloje nėra duomenų, jog tokių pažeidimų būtų nustatyta ir daugiau, nubaustoji administracine tvarka nebausta, paskirtas jai nuobaudos dydis mažintinas iki nuobaudos dydžio artimo minimaliam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį bei Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos 2014 m. sausio 30 d. nutarimą pakeisti: V. P. už administracinius teisės pažeidimus pagal ATPK 41⁵ str. 1 d., 41⁴ str. 1 d. paskirtą 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio baudą panaikinti.

V. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 41⁵ str. 1 d. paskirti 600 (šešių šimtų) litų dydžio baudą. Pagal ATPK 41⁴ str. 1 d. paskirti 600 (šešių šimtų) litų dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. V. P. pagal ATPK 41⁵ str. 1 d., 41⁴ str. 1 d. paskirti galutinę subendrintą 600 (šešių šimtų) litų dydžio baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.