Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant privačiam kaltintojui nukentėjusiajam V. V., išteisintosios L. Č. gynėjui advokatui V. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 1 d. išteisinta, jos veiksmuose nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. buvo kaltinama sugadinusi svetimą turtą, t.y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu, o būtent, kad ji 2012 m. liepos 10 d., apie 13.00 val. ir apie 14.00 val., priėjusi prie V. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadino namo duris apipildama juos neaiškios kilmės skysčiu, tuo V. V. padarydama 1287 Lt turtinę žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu L. Č. pagal BK 187 str. 1 d. išteisinta, jos veiksmuose nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį L. Č. atžvilgiu ir iš pastarosios priteisti 1287,86 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, kadangi teismas visiškai nevertino L. Č. nusikalstamais veiksmais padarytų apipylimo dažais ant įėjimo į gyvenamąjį namą durų, durų staktos, sienos ir aikštelės prie įėjimo į namą fakto. Pažymima, kad dėl kaltų L. Č. veiksmų nukentėjusysis V. V. patyrė 1287,86 Lt turtinę žalą, kurios atlyginimui reikalinga atkurti sugadintų išorinių namo durų apdailos buvusį vaizdą. Šios žalos dydis buvo paskaičiuotas UAB „F. I.“ specialistų, pirmosios instancijos teismui pateiktos jų parengtos išvados, tačiau teismas jų visiškai nevertino.

Pažymima, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nesilaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. ir 305 str. 3 d. reikalavimų, nes teismo išvados dėl L. Č. veiksmų yra prieštaringos ir neargumentuotos. Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti, jog pastaroji V. V. namo duris apipylė dažais, tačiau nepašalinęs visų byloje esančių prieštaravimų ir vertindamas juos L. Č. naudai, ją išteisino.

Teismo posėdyje privatus kaltintojas nukentėjusysis V. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintosios L. Č. gynėjas advokatas V. B. – skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos kolegija konstatuoja, kad ištyręs bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo.

Apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nors ir pripažino aplinkybę, kad L. Č. apipylė V. V. namo duris spalvotu skysčiu, tačiau įvertinęs tai, jog L. Č. savo kaltę pripažino tik iš dalies, V. V. nepateikė tikslių skaičiavimų dėl padarytos žalos (faktinės aplinkybės nebuvo konstatuotos antstolio), o žalos dydis svarbus traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn, padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, arba kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad L. Č., apipildama V. V. duris, įvykdė nusikalstamą veiką – svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. Č. kaltę sugadinus svetimą turtą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka L. Č. kaltei pagrįsti.

Pati L. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad 2012 m. liepos 10 d. tarp jos ir N. V., gyvenančios kartu su V. V., įvyko konfliktas, kurį savo gestais ir kalbomis išprovokavo N. V.. Pasibaigus L. Č. kantrybei, iš kaimynų kiemo ji priėjusi prie V. V. tvoros šliūkštelėjo į duris vandens su guašu. Papildomai L. Č. nurodė, kad nesutinka su V. V. ieškiniu, kadangi jo nustatytas žalos dydis per didelis (b. l. 12-14, 39-42, 52-55).

Liudytoja N. V., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino, kad jokio konflikto tarp jos ir L. Č. nebuvo. N. V. prižiūri V. V. namą. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 13.00 val. ji norėjo išeiti į kiemą įdėti durų stiklą. Per durų stiklą pamatė L. Č. veidą, kuri staigiai ant V. V. namo durų išpylė neaiškios kilmės skystį, kartu apipildama pačią N. V. bei jos drabužius. Pastaroji paskambino V. V. ir iškvietė policiją, parašė pareiškimą, o V. V. vėl išvažiavo į darbą. Jam išvykus, L. Č. vėl apipylė jo namo duris. N. V. vėl paskambino namo savininkui, kuriam pakartotinai atvykus, jie kartu nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą (b. l. 39-42).

V. V., apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, patvirtino liudytojos N. V. parodymus, nurodydamas, kad 2012 m. liepos 10 d. jis buvo darbe, kai jam paskambinusi N. V. pasakė, jog kaimynė L. Č. pila dažus ant jo namo durų. Atvažiavęs į namus, V. V. iškvietė policiją, buvo surašytas protokolas. Paėmęs šepetį bandė nuplauti dažus, tačiau to padaryti nepavyko, išvažiavo atgal į darbą. Po dviejų valandų L. Č. pakartotinai apipylė duris. Vėliau pastarosios sutuoktinis bandė nuplauti duris aukšto slėgio vandens aparatu, tokiu būdu sugadindamas V. V. namo duris, kadangi sudrėko durų kartonas, dalį durų reikia keisti, padaryta 1287 litų žala (b. l. 12-14, 39-42, 43, 52-55).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti L. Č. kaltinančiais nuosekliais liudytojos N. V. ir nukentėjusiojo V. V. parodymais, juolab, kad ir pati L. Č., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neneigė apipylusi V. V. namo duris dažais. Tuo tarpu vien tai, kad L. Č. teigimu, tokius jos veiksmus išprovokavo liudytoja N. V., gyvenanti pas V. V., negali būti pagrindu pripažinti, kad jos veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pabrėžtina, kad L. Č. kaltę patvirtina ne tik liudytojos, nukentėjusiojo ir jos pačios parodymai. Aplinkybę, kad V. V. namo durys buvo apipiltos spalvotu skysčiu patvirtina ir byloje esančios V. V. pateiktos apžvalginės nuotraukos, iš kurių matyti, jog namo durys, dalis sienos ir įėjimo aikštelė apipilta spalvotu skysčiu (b. l. 3), bei L. Č. gynėjo advokato V. B. pateiktos nuotraukos, kuriose matosi, kad durų apatinėje dalyje yra nežymios spalvotos dėmės (b. l. 9).

Be to, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 44-45), aplink V. V. namo durų spyną yra tamsiai raudonos spalvos dėmės, spynos kairėje pusėje matosi raudonos spalvos dėmės, durų rankenos lygyje taip pat yra dėmė. Nuo durų spynos link durų stiklo matyti nedidelė raudonos spalvos dėmė. Ant medžiaginio tinklelio, esančio durų stiklo apačioje, matosi 3 raudonos ir tamsiai raudonos dėmės, 5 mėlynos spalvos dėmės. Durų stiklo apačioje – 14 raudonos spalvos, 9 mėlynos spalvos ir 10 gelsvos spalvos dėmių. Durų apatinėje dalyje matosi retai išdėstytos įvairių spalvų dėmės. Nuo durų iš dešinės pusės, ant sienos durų rankenos lygyje, į dešinę nuo durų -3 nedidelės raudonos dėmės. Minėtame protokole papildomai pažymėta, kad apžiūrėtos durys nėra naujos, ant jų matyti dažų nusidėvėjimo dėmių, ant pačių laiptų – jokių dėmių vizualiai nesimato.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, sprendžia, kad L. Č. kaltė apipylus V. V. namo duris nežinomos kilmės skysčiu ir taip sugadinus svetimą turtą visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sugadinimą numatyta BK 187 str., tačiau nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal šio straipsnio atitinkamą dalį priklauso nuo sugadinto turto vertės: veika kvalifikuojama pagal 1 d., kai sugadinto turto vertė nuo 3 MGL (390 Lt) iki 250 MGL (32500 Lt), pagal 2 d. – kai sugadinto turto vertė viršija 250 MGL (32500 Lt), pagal 3 d. – kai turto vertė nuo 1 MGL (130 Lt) iki 3 MGL (390 Lt.). Pastebėtina, kad atsakomybė už svetimo turto sugadinimą yra numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ str., kai sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL (130 Lt). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, kad siekiant L. Č. patraukti atsakomybėn, būtina įvertinti V. V. padarytos žalos dydį.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. V. kartu su 2012 m. rugpjūčio 10 d. privataus kaltinimo skundu pateikė ir UAB „F. I.“ gyvenamojo namo įėjimo durų ir aikštelės prie įėjimo remonto darbų sąmatą, kurioje detaliai aprašytas remonto darbų planas: įėjimo durų nuėmimas (35 Lt), jų apdailos pakeitimas (115,50 Lt), dažymas (82,50 Lt), sumontavimas (110 Lt), mažų plotų sienos seno tinko nudaužymas (42 Lt), mažų plotų sienos paviršiaus tinkavimas (54,60 Lt), mažų plotų sienos paviršiaus dažymas silikatiniais dažais (44,10 Lt), medžiagų transportavimas (105 Lt), įėjimo aikštelės cementinio išlyginamojo sluoksnio nudaužymas (106,92 Lt), statybinių šiukšlių išvežimas ir utilizavimas (154,50 Lt), cementinio išlyginamojo sluoksnio įrengimas (214,23 Lt). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą remonto darbų sąmatą pastebi, kad ne visi remonto darbai, numatyti plane yra susiję su L. Č. padaryta žala. Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 44) nustatyta, kad L. Č. padaryta žala susijusi tik su V. V. namo durų sugadinimu, tuo tarpu apgadinimų ant namo sienų ar laiptų aikštelės vizualiai nematyti, todėl darbai, nesusiję su durų remontu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti pripažįstami L. Č. neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, remiantis minėta remonto darbų sąmata, atsižvelgiant į sugadintų namo durų būklę iki sugadinimo, o taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskaičiuota darbų atlikimo kaina – 1287,86 Lt yra per didelė. Teisėjų kolegija laiko, kad nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginama tik išlaidų, susijusių su įėjimo durų nuėmimu, įėjimo durų apdailos pakeitimu, įėjimo durų dažymu bei sumontavimu. Remiantis remonto darbų sąmata, šių darbų atlikimas sudaro 343 Lt.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad L. Č. 2012 m. liepos 10 d. apie 13.00 val. ir 14.00 val., priėjusi prie V. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apgadino namo duris, apipildama jas neaiškios kilmės skysčiu, tuo V. V. padarydama 343 (trijų šimtų keturiasdešimt trijų) litų turtinę žalą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. (nedidelės vertės – nuo 1 MGL (130 Lt) iki 3 MGL (390 Lt) svetimo turto sugadinimas).

L. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji teisiama pirmą kartą, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nuobauda nebegalioja, nėra įrašyta į narkologinę įskaitą, nėra gydyta psichiatrijos ligoninėje, ji turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimo šaltinį.

Skiriant bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, o būtent į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas. L. Č. skirtina bauda.

Iš L. Č. priteistina V. V. padaryta turtinė žala 343 Lt sumoje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendį, kuriuo L. Č. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinta, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

L. Č. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir paskirti jai 4 MGL (520 Lt) dydžio baudą.

Priteisti iš L. Č. 343 litus V. V. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.