- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-275/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- V. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir ją gabeno kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną:
V. N. kartu su bendrininku 2006 m. gruodžio 11d., apie 13 val., (duomenys neskelbiami) esančio motelio, priklausančio UAB ,,S“, kambaryje Nr. 2, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo labai didelį kiekį 5018,63 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), draudžiamos vartoti medicinos tikslams, kurias su bendrininku automobiliu PEUGEOT 407, valst. Nr. (duomenys neskelbiami) atgabeno iš įgijimo vietos į (duomenys neskelbiami) esančią autobusų stotį. (duomenys neskelbiami) autobusų stotyje, apie 20 val., įsėdęs į maršrutinį autobusą SETRA 315, valst. Nr. (duomenys neskelbiami), vykstantį maršrutu (duomenys neskelbiami), V. N. autobuso krovinių skyriuje neteisėtai gabeno šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iki (duomenys neskelbiami) jungtinio sienos perėjimo punkto, esančio (duomenys neskelbiami), bei 2006 m. gruodžio 11 d., apie 21,05 val., neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendį ir sušvelninti bausmę: pritaikyti BK 62 straipsnį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią laisvės atėmimo bausmę arba sumažinti laisvės atėmimo trukmę. Nusprendus palikti laisvės atėmimo bausmę, skirti ekspertizę ir ištirti ar jis gali dėl sveikatos būklės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apelianto nuomone, nuosprendis yra neteisingas, kadangi jam paskirta per griežta bausmė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad taip susiklostė gyvenimo aplinkybės, jog jis buvo priverstas padaryti nusikaltimus ir negalėjo atsisakyti nuo jų padarymo. Tikėjosi, kad teisėjas jį supras, tačiau paskelbus nuosprendį, įsitikino, kad liko neįsigilinta į pačias svarbiausias aplinkybes – nusikaltimų padarymo priežastis. Teismo padaryta išvada, neva nėra pagrindo pripažinti, jog jis nusikaltimus padarė dėl fizinės ar psichinės prievartos, yra neteisinga, prieštaraujanti objektyviems bylos įrodymams. Apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, galėjo taikyti BK 62 straipsnį. Iki suėmimo jis išlaikė sergančią žmoną ir vaikus, buvo vienintelis šeimos išlaikytojas. Šiuo metu šeima neturi lėšų normaliam gyvenimui, prasimaitinimui, vaistams, gydymuisi, mokesčiams už komunalines paslaugas. Jis susirgo nepagydoma, sunkia liga. Teismas turėjo paskirti ekspertizę ir nustatyti, ar jis dėl sveikatos būklės gali atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje esančių faktinių duomenų pakanka V. N. kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apygardos teismas išsamiai išaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, teisingai išsprendė V. N. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo klausimus. Visų šių teismo išspręstų klausimų, išskyrus bausmės paskyrimą, apeliantas neginčija.
V. N. , skųsdamas iš dalies nuosprendį, prašo sušvelninti bausmę ir motyvuoja tuo, kad teismas neįsigilino į priežastis, kurios turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tvirtina, kad nusikaltimą padarė bijodamas dėl savo ir šeimos saugumo. Teigia, kad byloje yra neva objektyvūs duomenys, patvirtinantys šią aplinkybę. Jų skunde neįvardija.
Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų jo parodymų matyti, kad jis teigė, jog jis iš pradžių atsisakė gabenti narkotikus, tačiau A. K. pagrasino, jog jo bendras vardu ,,S“ yra ,,kileris“, t. y. žudikas. Bijodamas, kad nebūtų nužudytas, nuteistasis sutiko dalyvauti nusikaltimo padaryme. Tačiau jo parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas nuosprendyje pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad V. N. nusikaltimus padarė dėl fizinės ar psichinės prievartos. Teismas motyvavo tai tuo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius V. N. teiginius. Planas įgyti ir gabenti narkotines medžiagas nebuvo įgyvendintas staiga ir V. N. turėjo galimybę kreiptis pagalbos net į trijų valstybių, per kurias jis vyko, teisėsaugos institucijas bei informuoti apie rengiamas ar daromas nusikalstamas veikas, tačiau to nepadarė, o kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, priešingai – tikrinimo metu jam žinomus duomenis apie gabenamą krovinį iš pradžių mėgino nuslėpti. Šiuos teismo argumentus patvirtina Estijos policijos ir prokuratūros pažymos, kuriose nurodyta, kad V. N. 2006 m. gruodžio mėnesį nesikreipė dėl to, kad jam grasinama (t. 1, b. l. 158, t. 2, b. l. 98, t. 1, b. l. 160, t. 2, b. l. 100), liudytojo A. Z., kuris parodė, kad patikrinimo metu tarnybinis šuo, apmokytas aptikti narkotines ir psichotropines medžiagas, autobuso bagažo skyriuje pažymėjo du lagaminus, iš kurių vienas priklausė V. N. , punkto administraciniame pastate, detalesnio tikrinimo metu, V. N. lagamine radus penkis plastikinius paketus su žalsva, augaline medžiaga, skleidžiančia aitrų kvapą, V. N. paaiškino, kad paketuose lašiniai, pirkti turguje, parodymai (t. 5, b. l. 38). Teismo argumentą, kad telefoninių pokalbių stenogramų duomenys nepatvirtina, jog V. N. šiuos nusikaltimus padaryti buvo verčiamas, o iš jų ir tolesnių jo veiksmų matyti, kad V. N. buvo pasiūlyta greitai ir lengvai užsidirbti pinigų, jis su tokiu pasiūlymu sutiko, patvirtina 2007 m. rugpjūčio 8 d. suvestinė Nr. 8-06, iš kurios matyti, kad 2006 m. gruodžio 6 d., 18 val. 52 min. 50 sek., A. K. skambina V. N. ir sako: ,,klausyk, trumpiau tariant, tu dabar nieko neužsiimi, teisingai?“, ,,Na va, trumpiau tariant, klausyk, tą pabandom dabar, užsidirbam pinigų“, ,,užsidirbsi ir Naujiems metams sau, po Naujųjų metų pradėsim normaliai, o dabar yra nebloga tema, taip“, ,,Galima užsidirbti per tris sekundes aplamai, va tą, klausyk, va tas, trumpiau tariant, rytoj mano draugas važiuoja taip, ten į Lietuvą, ir tave su savim paims iš Rygos kurtai dvyliktą valandą, aš tau dar paskambinsiu, šiandien viską tiksliai pasakysiu, taip?“. 2006 m. gruodžio 9 d., 11 val. 57 min., 15 sek., A. K. skambina V. N. ir prašo, kad jis atvažiuotų į Taliną. 2006 m. gruodžio 9 d., 20 val. 11 min. 09 sek., A. K. skambina V. N. , kuris pasako, kad jau stotyje, o A. K. telefonu taksistui nurodo adresą – (duomenys neskelbiami), kur reikia atvežti V. N. . 2006 m. gruodžio 10 d., 13 val. 15 min. 42 sek., A. K. skambina V. N. ir klausia: ,,Tu žmonai viską papasakojai ar ką?“, o V. N. atsako: ,,Aš nieko nepasakiau, aš jai pasakiau, kad pervarau vilkiką“. 2006 m. gruodžio 11 d., 17 val. 15 min. 36 sek., A. K. skambina V. N. , kuris sako: ,,Sėdžiu, laukiu autobuso. Žodžiu, žiūrėk, čia yra du autobusai – tas, apie kurį tu kalbėjai ir yra ten trim valandom anksčiau išvažiuoja. Na tą patį, tu prisimink, kaip tu man pasakojai, na mes su tavim susitarėm“. Pokalbio metu A. K. klausia: ,,Na palauk, jeigu tu privažiuosi iki to, ten, kur tu vakar susitikinėjai su mano žmona“, o V. N. atsako: ,,taip iš karto persėdu į kitą ir važiuoju toliau“. 2006 m. gruodžio 11 d., 17 val. 32 min. 33 sek., A. K. skambina V. N. ir sako: ,,Ne, ne, aš žinau jau Latvijoj, jau Rygoj“, ,,na aišku. Pas tave nėra autobuso anksčiau, taip“. V. N. atsako: ,,anksčiau nėra, aštuntą valandą tiktai“ (t. 2, b. l. 137-148). Pažymėtina, kad patikrinimo metu V. N. perspėjo bendrininkus. Tai matyti iš 2007 m. rugpjūčio 8 d. suvestinės Nr. 7-06, kuomet 2006 m. gruodžio 10 d., 20 val. 47 min. 28 sek., A. K. skambina A. S. , kuris pasako ,,paskambinsiu, kai būsiu ten, kad jie privažiuotų į degalinę“. 2006 m. gruodžio 11d., 21 val. 30 min. 57 sek., A. K. skambina V. N. ir klausia: ,,Sveikas, a....ką, atvažiavai?“, o V. N. atsako: ,,stoviu čia patikrinime“. 2006 m. gruodžio 11d., 21 val. 42 min. 42 sek., A. K. skambina V. N. , kuris sako: ,,Aš dabar muitinėje, tą patį“, ,,Prastai“, o A. K. klausia: ,,Ką lagaminus tikrina, ar ką?“. V. N. atsako: ,,Taip, taip“. 2006 m. gruodžio 11 d., 21 val. 50 min. 34 sek., A. K. skambina A. S. ir klausia: ,,Kiek tas pridurkas ten turi?“, o A. S. atsako: ,,penki“, į tai A. K. sako - ,,kodėl, kodėl, ...niekada gyvenime to nebuvo, girdi?“ (t. 2, b. l. 133-136). Byloje yra ir kitų duomenų, kurie paneigia apelianto teiginius, jog jis nusikaltimą padarė bijodamas dėl savo šeimos saugumo. Sutikęs su pasiūlymu greitai užsidirbti pinigų, V. N. iš namų išvyko geros nuotaikos (t. 1, b. l. 18, t. 5 b. l. 40). Tad visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįsigilino į nusikaltimo padarymo priežastis ir sąlygas. Teismas teisingai nustatė V. N. suvoktas vidines paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą, jo siektus objektyvios tikrovės pasikeitimus.
Nuteistasis prašo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir švelninti paskirtą bausmę. Teismas, skirdamas V. N. bausmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du tyčinius nusikaltimus (labai sunkų ir sunkų), narkotinės medžiagos kiekį, kuriuo jis disponavo, daugiau nei dvigubai viršijusį labai didelio masto kriterijus, neturėjimą galiojančių administracinių nuobaudų, darbovietės išduotą teigiamą V. N. charakteristiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, duodamas parodymus padėjo teisėsaugos organams išaiškinti asmenis, su kuriais bendrininkavo darant šią veiką, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto veikdamas bendrininkų grupe), anksčiau neteistas, dirbo, turi šeimą, į jo sveikatos būklę. Teismas, įvertinęs visus šiuos duomenis kaip visetą, nuteistajam paskyrė BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą mažiausią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, o už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį ir savo dydžiu artimesnė minimaliai bausmei. Matyti, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. N. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir, kaip to reikalaujama, savo sprendime bausmės skyrimą motyvavo. Teismas tinkamai įvertino V. N. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, kaltės formą, tikslus, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų padarymo ir įtikinamai pagrindė paskirtos bausmės teisingumą. Teismas laikėsi nuostatos, kad nusikaltimai, susiję su psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai, dažnai padaromi savanaudiškais tikslais ar kartu su kitais nusikaltimais. Todėl skiriant bausmes šiuos nusikaltimus padariusiems asmenims, būtina tiksliai laikytis baudžiamojo įstatymo nuostatų, atsižvelgti į minėtas aplinkybes, taip pat į padarytų nusikaltimų pobūdį bei skaičių, medžiagų kiekį, jų poveikio žmogui ypatumus, kaltininko asmenybę, jo vaidmenį darant nusikaltimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 34 p.). Nuteistasis V. N. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra teisinis pagrindas skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, kadangi sunki jo šeimyninė padėtis. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės išimtys ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, t. y. jei teismas nustatys, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą. Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nė vienos iš minėtų BK 62 straipsnyje sąlygų nėra.
Teismas gali nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį tiktai nustatęs, kad byloje yra visos būtinos šioje įstatymo normoje numatytos sąlygos: jeigu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Visos šios aplinkybės sudaro vieną pagrindą, todėl teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti ne į kurią nors vieną iš jų, bet į šių aplinkybių visumą. Jeigu bent vienos iš jų nėra, tai BK 62 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma. Vien tai, kad V. N. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dar nėra pagrindas skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalį. Norint taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, be šių paminėtų aplinkybių, būtina nustatyti ir tai, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta sąlyga nėra įvykdyta. V. N. pats savo noru neatvyko ir nepranešė policijos pareigūnams apie nusikalstamas veikas, apie tai prisipažino tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir apklaustas policijos pareigūnų, o padaryti nusikaltimai buvo išaiškinti teisėsaugos institucijų pareigūnų pastangomis. Todėl, nesant visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, remiantis šiuo straipsniu, V. N. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nėra pagrindo.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skiriant asmeniui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytos visos BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas (jų turi būti ne mažiau kaip dvi); 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji padaryta; 3) bent viena iš šioje straipsnio dalyje nurodytų šešių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-627/2006). Teismas nuosprendyje nurodė, kad V. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog jis kaltu prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, duodamas parodymus padėjo teisėsaugos institucijoms išaiškinti asmenis, su kuriais bendrininkavo darant šią veiką. Reikia pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė suformuluota kaip alternatyvūs kaltininko elgesio variantai. Teismų praktika nuosekliai orientuojama ta linkme, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Visi minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl teismų praktikoje net nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas – tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šioje byloje trūksta antros atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai reiškia, kad nėra sąlygų, kurių reikalauja BK 62 straipsnio 2 dalis. Teismas, skirdamas bausmę V. N. , jau atsižvelgė į jo sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir paskyrė jam minimalią laisvės atėmimo bausmę už padarytą labai sunkų nusikaltimą (neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos). Subendrinus bausmes apėmimo būdu, ši bausmė nulėmė galutinės bausmės dydį. Matyti iš medicininių dokumentų, ištirtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, specialisto R. Raudžio paaiškinimų, kad kai kurios V. N. ligos (lėtinis obstrukcinis bronchitas, skrandžio ir žarnos erozija) įtrauktos į nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąrašą, patvirtintą LR VRM ir Sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 901/578. Tačiau sąraše yra nurodytos terminalinės (sunkiausios) šių ligų stadijos, o V. N. šiuo metu nei vienos iš tų ligų stadijų nepasiekęs, yra lengviausiose stadijose. Minėtos ligos gali būti gydomos atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tokios ligos gali būti gydomos ambulatoriškai, o paūmėjimo metu gali būti gydomos laisvės atėmimo vietų ligoninėje. V. N. papildomai pateikti medicininiai duomenys apie jo žmonos ir vaikų sveikatos būklę nepatvirtina, kad jie serga sunkia, nepagydoma liga ir dėl jos vaikų nėra kam prižiūrėti, o žmona dėl ligos negali save prisižiūrėti. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo žmona turi užsiėmimą ir profesiją, dirba ribotos atsakomybės firmoje ,,I“ dizainere (t. 1, b. l. 18). Netolimoje praeityje V. N. dirbo jūreiviu ir tai netrukdė jai prižiūrėti save ir mažamečius vaikus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad net ir esant BK 62 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas yra diskrecinė teismo teisė, kuri įgyvendinama atsižvelgus į visas bylos aplinkybes.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, atsižvelgiant į nuteistojo V. N. apeliacinio skundo ribas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Patenkinti nuteistojo apeliacinio skundo pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.