- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-17
- Bylos Nr.
- I-11085-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00202-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska (pran.)
- Pareiškėjas
- AB ,,Lietuvos energijos gamyba“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatei D. G., D. K. ir M. K., atsakovės atstovams A. M., R. C., R. Z. ir G. D.-P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB ,,Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AB ,,Lietuvos energijos gamyba“ skunde (T. I, b. l. 1–7, T. III, b. l. 1–8) prašo panaikinti: 1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2014-10-30 nutarimo Nr. 03-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ 1 ir 2 punktus; 2) Komisijos 2014-12-11 nutarimo Nr. 03-934 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2.1 ir 2.1.1 punktus.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Komisija, remdamasi Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2014-10-22 pažyma Nr. 05-290 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, 2014-10-30 priėmė nutarimą Nr. 03-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – 2014-10-30 nutarimas), kurio 1–2 punktuose konstatavo, kad 2014-09-30 AB „Lietuvos energijos gamyba“ direktoriaus įsakymu Nr. IS-64 šilumos gamybos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009-07-08 nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Metodika), 57.7 punkto, kuriame reglamentuotas investicijų grąžos apskaičiavimas, reikalavimų, ir įpareigojo bendrovę per 30 kalendorinių dienų pašalinti 2014-10-30 nutarimo l punkte nurodytą šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo pažeidimą. 2014-10-30 nutarime pažymėta, kad per 30 kalendorinių dienų nepašalinus pažeidimo, Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos gamybos kainos dedamąsias. Komisija 2014-12-11 nutarimo Nr. 03-934 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – 2014-12-11 nutarimas) 1, 2.1 ir 2.1.1 punktais konstatavo, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalį, t. y. per 30 kalendorinių dienų nepašalino Komisijos 2014-10-30 nutarime Nr. 03-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ nurodyto pažeidimo; nustatė AB „Lietuvos energijos gamyba“ šilumos gamybos kainos dedamąsias, iš kurių nustatyta vienanarės kainos pastovioji dedamoji – 0,41 euro ct/kWh (1,42 ct/kWh). Mano, kad skundžiami nutarimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes Komisija, atlikusi teisės aktams prieštaraujančius ir nepagrįstus skaičiavimus, neteisingai apskaičiavo ir nustatė per mažą investicijų grąžą. Paaiškino, kad bendrovė vykdo elektros energijos ir šilumos gamybos, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą. Bendrovei priklauso trys gamybos padaliniai: Elektrėnų kompleksas, kurį sudaro Lietuvos elektrinė (rezervinė elektrinė) ir kombinuoto ciklo blokas, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Kauno hidroelektrinė. Ginčas kilęs dėl Lietuvos elektrinės, kuri gamina elektros ir šilumos energiją bei teikia elektros energetikos sistemines paslaugas. Energetikos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos sektoriuje kainos yra sutartinės ir valstybės reguliuojamos, nustatant jų viršutines ribas ar kainų reguliavimo tvarką. Bendrovė laikoma reguliuojama nepriklausoma šilumos gamintoja. Metodikos 53 punktas nustato, kad reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) atveju šilumos kainodaroje taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir paskesniais metais tikslinama, nustatant perskaičiuotiną šilumos kainą (kainos dedamąsias). Šilumos energijos bazinė kaina nustatoma kaip kintamosios sąnaudų dedamosios ir pastoviosios sąnaudų dedamosios suma. Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos gamybos kainų dedamąsias, taikydamas to paties straipsnio 4–7 dalyse nustatytą procedūrą. Tam tikram reguliavimo periodui nustatančius šilumos bazinę kainą, antrais ir vėlesniais galiojimo metais bazinės šilumos kainos (kainos dedamosios) taikomos šilumos gamintojams perskaičiavus ir patikslinus šilumos kainų dedamąsias. Šilumos gamintojui laiku nenustačius kainų dedamųjų ar esant skaičiavimo pažeidimų Komisija gali nurodyti šalinti pažeidimus, o jų nepašalinus, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainų dedamąsias. Komisija šilumos gamybos bazinę kainą, kuri galioja iki 2015-07-31, Lietuvos elektrinei nustatė 2012-07-27 nutarimu Nr. O3-206. Bendrovė 2014-08-28 raštu Nr. SD-1676 pateikė Komisijai Lietuvos elektrinės šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą ir dokumentus, reikalingus skaičiavimams pagrįsti, o 2014-09-30 raštu Nr. SD-1878 pateikė patikslintą gaminamos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą kartu su generalinio direktoriaus 2014-09-30 įsakymu Nr. 1S-64 „Dėl Lietuvos elektrinės Šilumos gamybos kainų dedamųjų“, kuriuo nustatytos šilumos gamybos kainos dedamosios. Su 2014-10-30 nutarimu nesutinka, kadangi Komisija atliko teisės aktams prieštaraujantį investicijų grąžos skaičiavimą, kuris lėmė bendrovės ir Komisijos atliktų šilumos kainos perskaičiavimų nesuderinamumą. Vykdant reguliuojamą veiklą turi būti garantuojama investicijų grąža. Tai nustatyta Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 7 punkte. Vyriausybės 2011-07-13 nutarimu Nr. 889 patvirtinto Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo (toliau – Principų aprašas) 20 punktas nustato, kad reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Reguliuojančios institucijos nustatyta investicijų grąža turi būti teisinga, o ne dirbtinai mažinama. Investicijų grąža vertinama remiantis paslaugai priskirto reguliuojamo turto verte (paslaugai ar produktui priskirtina kapitalo apimtis) ir investicijų grąžos norma. Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad Komisija siekia užtikrinti, kad veiksmingai veikiant nacionalinėms rinkoms vartotojai gautų naudos, skatinti veiksmingą konkurenciją ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą. Siekdama skatinti investicijas energetikos sektoriuje, reguliavimo institucija turi užtikrinti, kad efektyviai veikianti bendrovė uždirbtų investicijų grąžą. Akcininkų gaunama kapitalo grąža turėtų atitikti investicijų grąžą, gaunamą kitose palyginamose bendrovėse su atitinkamu veiklos rizikos lygiu. Metodikos 57.7.2 punktas nurodo, kad investicijų grąžos norma nustatoma kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), vadovaujantis pateikiama formule. Komisija savo interneto svetainėje yra paskelbusi duomenis, kurie naudojami vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC) apskaičiuoti. Remiantis Komisijos duomenimis, vidutinės svertinės kapitalo kainos (WACC) dydis buvo nustatytas lygus 6,37 proc. dydžiui. Nutarimo pažymoje Komisija nurodo, kad, perskaičiuotai normatyvinio pelno bazei 7 676 100 Lt taikant 6,37 proc., investicijų grąža sudaro 489 234 Lt. Dėl investicijų grąžos pokyčio šilumos gamybos bazinės kainos pastovioji dedamoji didėja 0,08 ct/kWh, palyginti su galiojančia šilumos gamybos kainos pastoviąja dedamąja. Su tokiais Komisijos investicijų grąžos normos skaičiavimais nesutinka. Remiantis detaliais WACC skaičiavimais, 2015 metams taikytina nuosavo kapitalo rizikos premija lygi 7,5 proc. Iš Komisijos tinklalapyje pateiktos informacijos nėra aišku, kokias konkrečias indekso S&P 500 reikšmes ir kitus duomenis Komisija naudojo atlikdama skaičiavimus. Prašė Komisijos pateikti konkrečius duomenis, kuriais remiantis apskaičiuota, kad šalies su išplėtota kapitalo rinka (JAV) nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos suma yra lygi 6,79 proc. (tokia nuosavybės rizikos premija nustatyta elektros energetikos įmonių WACC skaičiavime). O šilumos sektoriaus įmonių WACC skaičiavimui Komisija nustatė nuosavybės rizikos premiją, lygią 6,93 proc. Nors Komisija tiek elektros energetikos, tiek šilumos atvejais pateikia identišką komentarą dėl nuosavybės rizikos premijos nustatymo būdo, tačiau premijos dydis nustatomas skirtingas. Pažymi, kad „S&P 500 price return“ indeksas nevertina uždirbamos grąžos iš dividendų, todėl skaičiuojant kapitalo rizikos premiją turi būti vertinamas „S&P 500 total return“ indeksas, todėl nuosavo kapitalo rizikos premija turi būti lygi 7,5 proc. Įmonės be skolų rizikos laipsnis (angl. unlevered beta) nustatytas remiantis energijos generavimo sektoriuje veikiančių įmonių vidutiniu nesvertiniu rizikos laipsniu, kuris lygus 0,395. Komisijos naudotas „unlevered beta“ dydis energetikos sektoriuje neegzistuoja, t. y. tokio mažo rodiklio nėra nė vienoje su energetika susijusioje ūkio šakoje. Komisija naudojamoje duomenų bazėje nenurodo, kokių konkrečių sektorių rodiklius naudoja skaičiavimui. Skaičiuojant investicijų grąžos normą buvo neteisingai taikytas skolinto / nuosavo kapitalo santykis, lygus 70 ir 30, nors Metodikos 57.7.1 punkte nurodoma, kad investicijų grąža apskaičiuojama atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos normą (procentais), pagal verslo vieneto, kuriam priklauso atitinkama paslauga (produktas), kapitalo struktūrą. Bendrovė šilumos gamybai senaisiais Elektrėnų komplekso blokais nenaudoja skolinto kapitalo. 2014-10-30 nutarimo pažymoje nurodyta, kad remiantis galiojančiais teisės aktais ir esant motyvuotam reguliuojančios institucijos sprendimui ūkio subjektui gali būti nustatyta optimali kapitalo struktūra. Tačiau Komisija nepateikia sprendimo nustatyti optimalią kapitalo struktūrą motyvų. Komisija nepaaiškino tam tikrų duomenų (jų verčių) nustatymo / naudojimo vidutinės svertinės kapitalo kainos skaičiavime, naudotame perskaičiuojant šilumos kainų dedamąsias, todėl nutarimai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Nutarimo pažymoje nėra tinkamai pagrindžiama, kodėl Komisija vadovaujasi būtent tokia investicijų grąžos norma, todėl 2014-10-30 nutarimo pažyma bei Komisijos puslapyje pateikiama informacija apie duomenis vidutinei svertinei kapitalo kainai apskaičiuoti negali būti laikoma tinkamu 2014-10-30 nutarimo faktiniu bei teisiniu pagrindimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į skundą (T. I, b. l. 95–106, T. III, b. l. 108–120) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad šilumos gamybos bazinę kainą, kuri galioja iki 2015-07-31, AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinei Komisija nustatė 2012-07-27 nutarimu Nr. 03-206. Pareiškėja 2014-08-28 raštu Nr. SD-1676 pateikė Komisijai Lietuvos elektrinės šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą, 2014-09-30 raštu Nr. SD-1878 pateikė patikslintą gaminamos šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projektą (toliau – Projektas) kartu su įmonės generalinio direktoriaus 2014-09-30 įsakymu Nr. IS-64 „Dėl Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainų dedamųjų“, kuriuo nustatytos šilumos gamybos kainos dedamosios. Komisija 2014-10-30 nutarimu konstatavo, kad 2014-09-30 direktoriaus įsakymu Nr. IS-64 šilumos gamybos kainos dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 57.7 punkto, kuriame reglamentuotas investicijų grąžos apskaičiavimas, reikalavimų, ir įpareigojo per 30 kalendorinių dienų pašalinti pažeidimą bei informavo, kad, per 30 kalendorinių dienų nepašalinus pažeidimo, Komisija, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 9 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos gamybos kainos dedamąsias. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos gamybos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, tačiau tai nereiškia, kad užtikrinama investicijų grąža neturi būti ribojama, ji turi atitikti protingumo kriterijų, į kainą gali būti įtraukiamos tik būtinosios energijos gamybos išlaidos, už kurias sumoka galutinis šilumos energijos vartotojas. Komisija reguliacinius sprendimus priima vadovaudamasi energetikos sektorių reglamentuojančiais įstatymais pagal suteiktus įgaliojimus, vykdydama įstatymų reikalavimus bei įgyvendindama įstatyme įtvirtintus tikslus. 2014-10-30 nutarimu Komisija įgyvendino Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio, 10 straipsnio 3 dalies, Energetikos įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio 9 dalies 7 punkto, 19 straipsnio 2 dalies, Principų aprašo bei Metodikos nuostatas. Energetikos įstatymas suteikia Komisijai diskrecijos teisę vertinti, kokia investicijų grąža yra pagrįsta ir įtrauktina į reguliuojamą kainą, atsižvelgiant į protingumo principą. Metodikos 52 punkte nurodyta, kad reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Principų aprašo 16 punkte nustatyta investicijų grąžos sąvoka. Nustatant investicijų grąžą, kapitalo kaina turi būti apskaičiuota kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC). Principų aprašo 19 punkte nustatyta, kad Metodikoje Komisija turi nustatyti, kad, esant motyvuotam sprendimui, ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų nustatoma ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai. 2014-10-30 nutarimo priėmimo metu galiojusioje Metodikos 57.1.4 punkto redakcijoje įtvirtinta, jog, esant motyvuotam reguliuojančiosios institucijos sprendimui, ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų nustatoma ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas atitinkamu laikotarpiu. Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius skaičiavimuose taikė optimalią kapitalo struktūrą – 70 proc. skolinto ir 30 proc. nuosavo kapitalo. Komisija tokią optimalią kapitalo struktūrą 2014-12-04 nutarimu Nr. O3-928 įtvirtino Metodikos 57.7.4 punkte. Komisija kasmet iki liepos 1 d. privalo viešai paskelbti skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį ir nuosavo kapitalo grąžos dydį, taikytinus reguliavimo tikslams (WACC dydžiui apskaičiuoti) ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu šilumos sektoriuje (Metodikos 57.7.2.2 ir 57.7.2.3 punktai). Komisija viešai interneto tinklalapyje www.regula.lt paskelbė duomenis vidutinei svertinei šilumos sektoriaus kapitalo kainai (WACC) apskaičiuoti. Tinklalapyje pateikti ne tik skaičiavimai, bet ir imties duomenų šaltiniai ir nuorodos į juos. Dėl dalies duomenų Komisija konsultavosi su Lietuvos banku. Komisijai kyla pareiga vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais, taip pat ir skaidrumo principu. Šilumos ir elektros sektoriuose WACC rodiklio skirtumas susidaro dėl skirtingo duomenų pateikimo laikotarpio. Šilumos sektoriuje, vadovaujantis Metodikos 57.7.2.2 punktu, Komisija kasmet iki liepos 1 d. privalo nustatyti ir viešai paskelbti rodiklius WACC dydžiui apskaičiuoti, taikytinus reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu. O elektros sektoriuje, įvertinus tai, kad kainų nustatymo procedūros vykdomos nuo rugsėjo mėnesio, o kainos įsigalioja nuo kalendorinių metų pradžios, Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika, patvirtinta 2009-09-25 Komisijos nutarimu Nr. O3-139, bei Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2012-09-14 nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, skelbia elektros energetikos sektoriaus vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC) ir jos skaičiavimus, atliktus remiantis 2014-08-01 duomenimis. Komisija tiek šilumos sektoriuje, tiek elektros bei dujų sektoriuje WACC skaičiavimams naudoja to paties šaltinio viešai skelbiamą Lietuvos rinkos rizikos premiją, kurios pareiškėja nekvestionuoja, o pati naudojasi minėto šaltinio duomenimis, tik vertina skirtingas duomenų imtis. Šilumos sektoriaus ūkio subjektų WACC apskaičiuoti naudotini rodikliai buvo paskelbti 2014-06-30. Pagal tuo metu viešai paskelbtus duomenis buvo skelbiamas 2013 m. liepos mėn. rodiklis 2,55 proc., o elektros skyriui skaičiuojant WACC, viešai skelbiami duomenys buvo pakartotinai atnaujinti ir jau skelbiami 2014-01-01 aktualūs duomenys, t. y. rodiklis 2,40 proc., kuris nepakito iki šiol. Pareiškėjos samprotavimai paremti subjektyviu vertinimu ir sau palankiomis interpretacijomis, kurios nesuderintinos su energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintais tikslais, prieštarauja Šilumos ūkio įstatymui, Principų aprašui ir Metodikai. Nutarimai atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, grindžiami ne tik konkrečiomis teisės normomis, tačiau ir Komisijos atliktu faktinių aplinkybių bei išsamiu ekonominiu situacijos vertinimu. Pagal Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012-02-28 nutarimu Nr. 03-47, 59 punktą, Komisijos posėdžiui teikiami klausimai turi būti nuodugniai išnagrinėti, tiksliai ir aiškiai suformuluoti, turi būti pateikiami siūlomi nutarimų projektai ir pažymos dėl jų. 2014-10-30 nutarimo pažyma yra neatsiejama nutarimo projekto dalis, kurioje išdėstomi nutarimo projekte pateikiamo sprendimo motyvai, argumentai, skaičiavimai bei kiti duomenys, į kuriuos atsižvelgdama Komisija balsuoja ir pritaria arba nepritaria pateiktam nutarimo projektui. 2014-10-30 nutarimo pažymoje nurodyta, kad investicijų grąžos apskaičiavimas paremtas projekto pateikimo metu Komisijos viešai skelbiamais skolinto kapitalo kainos ir nuosavo kapitalo grąžos rodikliais (atitinkamai 3,71 ir 10,70 proc.). Investicijų grąžos apskaičiavimas detalizuotas 2014-10-30 nutarimo pažymos priede „Ūkio subjekto duomenų suvestinė perskaičiuotai šilumos kainai (kainos dedamosioms) nustatyti“. 2014-10-30 nutarimo išvados buvo padarytos remiantis svariais bei išsamiais kainų nustatymo proceso metu surinktais duomenimis, tą parodo imties duomenys (buvo analizuota pareiškėjos ir su jos veikla susijusių įmonių finansinės ataskaitos, raštai, remtasi viešai prieinamais palyginamosios statistinės analizės duomenimis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė nesutikdama su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-10-30 nutarimo Nr. 03-875 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ 1 ir 2 punktais ir 2014-12-11 nutarimo Nr. 03-934 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“ 1, 2.1 ir 2.1.1 punktais.
Skundžiamu 2014-12-11 nutarimu Komisija konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 str. 9 d., t. y. per 30 kalendorinių dienų nepašalino Komisijos 2014-10-30 nutarime Nr. 03-875 nurodyto pažeidimo, ir nustatė pareiškėjai šilumos gamybos kainos dedamąsias, iš kurių nustatyta vienanarės kainos pastovioji dedamoji – 0,41 euro ct/kWh.
Pareiškėja teigia, kad nutarimai yra neteisėti, nes Komisija atliko teisės aktams prieštaraujančius skaičiavimus ir nustatė per mažą investicijų grąžą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį administraciniai teismai neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriima tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, priskirta Komisijos kompetencijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja tikrinimu: 1) ar atsakovas laikėsi nustatytos tyrimo procedūros; 2) ar materialiai tikri yra faktai, kuriais rėmėsi atsakovas; 3) ar atsakovas nepiktnaudžiavo kompetencija, nesivadovavo neleistinais motyvais; 4) ar atsakovas rėmėsi teisiškai reikšmingais kriterijais ir nesirėmė kriterijais, kurie nėra teisiškai reikšmingi; 5) ar atsakovo aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus; ar atsakovas nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 17 d. nutarime pabrėžė, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, nepaneigti sąžiningos konkurencijos, kitų Konstitucijoje įtvirtintų Lietuvos ūkio principų. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. kovo 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad kainų ribų nustatymas yra vienas iš būdų ginti vartotojų interesus. Toks įstatymų leidėjo įtvirtintas reguliavimas yra proporcinga, adekvati priemonė, išlaikanti balansą tarp viešojo intereso ir ūkio subjekto ūkinės veiklos laisvės, užtikrinanti maksimalią tiek vartotojų, tiek ūkio subjektų teisių apsaugą.
Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos gamybos kainų dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos gamybos kainų dedamąsias mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta šilumos kainų dedamųjų nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos šioje procedūroje nedalyvauja (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 14 dalis). Šilumos gamybos bazinę kainą, kuri galioja iki 2015 m. liepos 31 d., „Lietuvos energijos gamyba“, AB Lietuvos elektrinei Komisija nustatė 2012 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3-206.
Pareiškėja teigia, kad skundžiami nutarimai yra neteisėti ir naikintini, nes paremti nepagrįstu ir teisės aktams prieštaraujančiu investicijų grąžos apskaičiavimu, kuris nulėmė mažesnę investicinę grąžą, nei turėtų būti. Teigia, kad įvertino pažymoje pateiktus duomenis ir atliko investicijų grąžos pokyčio skaičiavimą bei nustatė šio skaičiavimo nepagrįstumą ir neteisėtumą dėl teisės aktams prieštaraujančio investicijų grąžos normos apskaičiavimo.
Atsakovė teigia, kad skundžiamais nutarimais įgyvendino išimtinai Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio, 10 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 9 dalies, Energetikos įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio 9 dalies 7 punkto, 19 straipsnio 2 dalies, Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 889 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Principų aprašas), bei Metodikos nuostatas ir negalėjo nukrypti, numatyti kitokio teisinio reguliavimo, nei nustato įstatymai, ar išplėsti nustatyto teisinio reguliavimo.
Atsakovė taip pat teigia, kad, vadovaujantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti nustatytos būtinos energijos gamybos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai užtikrinama investicijų grąža neturi būti ribojama – atvirkščiai, įstatymo nuostata neleidžia Komisijai apskaičiuoti protingumo kriterijaus neatitinkančios investicijų grąžos, kadangi, atsižvelgiant į viso energetikos sektoriaus specifiką, į kainą gali būti įtraukiamos tik būtinosios energijos gamybos išlaidos, už kurias sumoka galutinis šilumos energijos vartotojas. Atsakovė teigia, kad skundžiamu 2014-10-30 nutarimu Nr. 03-875 įgyvendino išimtinai Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio, 10 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 9 dalies, Energetikos įstatymo 3 straipsnio, 8 straipsnio 9 dalies 7 punkto, 19 straipsnio 2 dalies, Principų aprašo bei Metodikos nuostatas ir negalėjo nukrypti, numatyti kitokio teisinio reguliavimo, nei nustato įstatymai, ar išplėsti nustatyto teisinio reguliavimo.
Komisijos nuomone, pareiškėja nesistemiškai ir klaidingai interpretuoja teisės normas, nes Energetikos įstatymas suteikia Komisijai diskrecijos teisę vertinti, kokia investicijų grąža yra pagrįsta ir įtrauktina į reguliuojamą kainą, atsižvelgiant į protingumo principą.
Pagal Metodikos 52 punktą reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Energetikos įstatymo nuostata yra detalizuota Principų apraše ir Metodikoje.
Principų aprašo 16 punkte nustatyta, kad investicijų grąža nustatoma kaip ūkio subjekto veikloje naudojamo kapitalo apimties ir kainos sandauga. Ūkio subjekto veikloje naudojamo kapitalo apimtis nustatoma kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, atitinkanti balansinį skirtumą tarp ilgalaikio bei trumpalaikio turto sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų bei atidėjimų sumos. Nustatant investicijų grąžą, kapitalo kaina turi būti apskaičiuota kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC). Vidutinė svertinė kapitalo kaina nustatoma įvertinant nuosavo ir skolinto kapitalo kainą, taip pat veikloje naudojamo kapitalo struktūrą. Ūkio subjekto skolinto kapitalo kaina turi atspindėti palūkanų normą, už kurią ūkio subjektas ataskaitiniu laikotarpiu gavo ar galėjo gauti ilgalaikę paskolą. Nustatant nuosavo ir skolinto kapitalo kainą, turi būti atsižvelgiama į pelno mokesčio įtaką. Metodikoje Komisija nustato vidutinės svertinės kapitalo kainos skaičiavimo tvarką (Principų aprašo 18 punktas).
Priimant skundžiamus nutarimus galiojusioje Metodikos 57.7.4 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad, esant motyvuotam reguliuojančiosios institucijos sprendimui, ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų nustatoma ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas atitinkamu laikotarpiu. Optimali kapitalo struktūra nustatoma tuo atveju, kai pagal faktinę ūkio subjekto kapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuota pagal optimalią kapitalo struktūrą. Kapitalo struktūra laikoma optimalia, kai skolintas kapitalas sudaro 70 proc., nuosavas – 30 proc. Pažymėtina, kad optimalios kapitalo struktūros sandara Metodikoje buvo įtvirtinta 2014 m. gruodžio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-928 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo 2014 m. gruodžio 5 d. Ankstesnėje Metodikos redakcijoje buvo įtvirtinta, kad „esant motyvuotam Reguliuojančiosios institucijos sprendimui, Ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų nustatoma Ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas atitinkamu laikotarpiu“.
Byloje nustatyta, kad atsakovės Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius skaičiavimuose taikė optimalią kapitalo struktūrą – 70 proc. skolinto ir 30 proc. nuosavo kapitalo. Esant minėtai kapitalo struktūrai, vidutinė svertinė kapitalo kaina (WACC), taikant Projekto pateikimo metu Komisijos viešai skelbiamus skolinto kapitalo kainos ir nuosavo kapitalo grąžos rodiklius (atitinkamai 3,71 ir 10,70 proc.), yra 6,37 proc., todėl, perskaičiuotai normatyvinio pelno bazei 7 676 100,0 Lt taikant 6,37 proc. investicijų grąžos normą, investicijų grąža sudaro 489 234,0 Lt. Taigi, perskaičiuotai normatyvinio pelno bazei 7 676 100,0 Lt taikant 6,37 proc. investicijų grąžos normą, investicijų grąža sudaro 489 234,0 Lt.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad iš Komisijos tinklalapyje pateiktos informacijos nėra aišku, kokias konkrečias indekso S&P 500 reikšmes ir kitus duomenis Komisija naudojo atlikdama skaičiavimus.
Nustatyta, kad Komisija kasmet iki liepos 1 d. privalo viešai paskelbti skolinto kapitalo kainos (palūkanų normos) dydį procentais, ir nuosavo kapitalo grąžos dydį procentais, taikytinus reguliavimo tikslams (WACC dydžiui apskaičiuoti) ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu šilumos sektoriuje (Metodikos 57.7.2.2 ir 57.7.2.3 punktai). Komisija viešai interneto tinklalapyje www.regula.lt paskelbė duomenis vidutinei svertinei šilumos sektoriaus kapitalo kainai (WACC) apskaičiuoti. Tinklalapyje pateikti ne tik skaičiavimai, bet ir imties duomenų šaltiniai ir nuorodos į juos. Komisija pateikia informaciją, kaip, kiek ir kokiais duomenimis naudodamasi apskaičiuoja WACC normą bei kitas kainų dedamąsias. Komisijos naudoto rodiklio skaičiavimas yra pateiktas Komisijos interneto svetainėje: nuosavybės rizikos premija procentais yra lygi šalies su išplėtota kapitalo rinka (JAV) nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos sumai.
Teismas daro išvadą, kad Komisija išsamiai pagrindė ir atskleidė visus WACC skaičiavimui naudotų duomenų šaltinius.
Šilumos sektoriuje, vadovaujantis Metodikos 57.7.2.2 punktu, Komisija kasmet iki liepos 1 d. privalo nustatyti ir viešai paskelbti WACC dydį, proc., taikytiną reguliavimo tikslams ateinančiu ataskaitiniu laikotarpiu šilumos sektoriuje. O elektros sektoriuje, įvertinus tai, kad kainų nustatymo procedūros vykdomos nuo rugsėjo mėnesio, o kainos įsigalioja nuo kalendorinių metų pradžios, Komisija, vadovaudamasi Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodika, patvirtinta 2009 m. rugsėjo 25 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-139, bei Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“, skelbia elektros energetikos sektoriaus vidutinę svertinę kapitalo kainą (WACC) ir jos skaičiavimus, atliktus remiantis 2014 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos ir elektros sektorių WACC skaičiavimai atliekami skirtingu metu, tačiau naudojant aktualiausius tuo metu viešai prieinamus duomenis, atitinkamai galimi imties duomenų skirtumai, kurie daro įtaką galutiniam WACC dydžiui.
Metodikos 57.7.1 punktu nurodoma, kad bendrasis investicijų grąžos normos apskaičiavimo principas investicijų grąžos norma x kapitalo apimtis = investicijų grąža, kuris Metodikos 57.7.3.1 punkte detalizuojamas nurodant, jog kapitalo apimtis nustatoma kaip nuosavo ir skolinto kapitalo suma, nedetalizuojant procentinio santykio. Priimant skundžiamus nutarimus galiojusioje Metodikos 57.7.4 punkto redakcijoje įtvirtinta, jog „esant motyvuotam Reguliuojančiosios institucijos sprendimui, Ūkio subjektui gali būti nustatyti optimalios jo kapitalo struktūros, pagal kurią būtų nustatoma Ūkio subjekto investicijų grąža, reikalavimai, atsižvelgiant į ekonomines sąlygas atitinkamu laikotarpiu. Optimali kapitalo struktūra nustatoma tuo atveju, kai pagal faktinę Ūkio subjekto kapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuota pagal optimalią kapitalo struktūrą. Kapitalo struktūra laikoma optimalia, kai skolintas kapitalas sudaro 70 proc., nuosavas – 30 proc.“ Šaltiniai, kuriais remiantis pasirinkta optimali finansavimo struktūra, atitinkanti skolinto / nuosavo kapitalo santykį, lygų 70 ir 30, yra Lietuvos banko vykdoma Lietuvos komercinių bankų apklausos apžvalga, būtent komerciniai bankai nurodo kaip geros praktikos bankų rizikos vertinimą taikomą skolos ir nuosavo kapitalo santykį 70–80 proc. Taigi darytina išvada, kad Komisija, vykdydama energetikos sektoriaus valstybinio reguliavimo funkciją, laikosi specifinių sektorių reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir juose įtvirtintų tikslų, be to, savo funkcijoms vykdyti kaip viešojo administravimo subjektas nuosekliai vadovaujasi viešojo administravimo principais, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad, skaičiuojant investicijų grąžos normą teikiamoms reguliuojamoms paslaugoms 2015 m., buvo neteisingai taikytas skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, lygus 70 ir 30.
Kiekvienai institucijai, reguliuojančiai ūkinę veiklą Lietuvoje, suteikiama tam tikra veikimo ir priemonių pasirinkimo laisvė, kuria institucija naudojasi savo nuožiūra atsižvelgdama į siektinus tikslus ir keliamus uždavinius. Vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Komisija reguliuoja energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos priežiūrą. Komisija yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, nustatyta nacionalinė reguliavimo institucija. Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. O administracinio teismo kompetencija apima tikrinimą, ar viešojo administravimo institucija nepažeidė išorinių jai suteiktos diskrecijos ribų.
Atsakovė pagrįstai teigia, kad, vykdydama jai įstatymais deleguotas funkcijas, vadovaujasi nuostata, jog tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau paveikiant likusių tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju Komisija pagrįstai teigia, kad įgyvendindama įstatymo deleguotas funkcijas ir priimdama skundžiamus nutarimus pasirinko optimalų sprendimo variantą, siekdama suderinti skirtingų subjektų – energetikos įmonių ir vartotojų – interesus.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs), proporcingumo (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus), nepiktnaudžiavimo valdžia (viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų) principais, o to paties įstatymo 8 str. 1 dalis reikalauja, kad individualus administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Tokie patys reikalavimai taikomi ir viešojo administravimo subjektų priimamiems administraciniams sprendimams. Skundžiami nutarimai atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.
Skundžiamo 2014-12-11 nutarimo Nr. 03-934 preambulėje nurodoma, kad jis priimamas atsižvelgiant į Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. O5-360 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų vienašališko nustatymo“. Šioje pažymoje daroma nuoroda į Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. O3-875. Išsamus investicijų grąžos vertinimas buvo pateiktas Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2014 m. spalio 22 d. pažymoje Nr. O5-290 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“, kuria remiantis buvo konstatuota, kad pareiškėjos šilumos gamybos kainos dedamosios nustatytos su pažeidimais. Skundžiamu nutarimu Komisija nuosekliai laikėsi Šilumos ūkio įstatymo reikalavimų ir vienašališkai nustatė šilumos gamybos kainos dedamąsias. Taigi vertinant ginčijamo Komisijos priimto 2014-12-11 nutarimo Nr. 03-934 pagrįstumą, turi būti vertinami ne tik skundžiamas 2014-12-11 nutarimas ir pažyma, bet ir Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2014 m. spalio 22 d. pažyma Nr. O5-290 „Dėl „Lietuvos energijos gamyba“, AB, Lietuvos elektrinės šilumos gamybos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ bei Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. O3-875. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus 2014 m. spalio 22 d. pažymoje Nr. O5-290 išanalizuota ir pateikta medžiaga, kuri lėmė atitinkamą sprendimo pareiškėjos atžvilgiu priėmimą. Minėtos pažymos yra neatsiejama skundžiamo nutarimo dalis, kurioje išdėstomi nutarime pateikiamo sprendimo motyvai, argumentai, skaičiavimai bei kiti duomenys.
Skundžiamų nutarimų nuostatos ir išvados buvo padarytos remiantis išsamiais kainų nustatymo proceso metu surinktais duomenimis, atlikti skaičiavimai ne tik atspindi faktines aplinkybes, bet ir yra pakankami pagrįsti pareiškėjai nustatytų kainų teisingumą.
Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Atmesti pareiškėjos AB ,,Lietuvos energijos gamyba“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.