- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-676-166-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00076-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Artūras Pažarskis
- Nuteistasis
- S. D.
- Advokatai
- Romualdas Lelertavičius
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-166/2014
Teisėja Sonata Raupėnaitė- Lekarauskienė Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00076-2014-8
2014 m. spalio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir paskirta jam 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
S. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., ir paskirta jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
S. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., ir paskirta jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, skiriamos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., subendrintos taikant apėmimą, skirtas laisvės atėmimas 1 metams, ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta taikant dalinį sudėjimą su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, skirta Vilniaus apygardos teismo 2013-10-23 nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.
Civilinį ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. D. priteista S. K. 1200 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o būtent:
Jis, 2014-02-14 apie 24.00 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš S. K. striukės kišenės paėmė pastarojo vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Master card“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir voką su jame nurodytu minėtos kortelės PIN kodu, po ko iš minėto buto pasišalino, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, kai padėjo atgal į S. K. striukę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
S. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
Jis, turėdamas vieningą tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014-02-14 apie 0.36 val., į AB „Swedbank“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įstatė S. K. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė PIN kodą ir, taip melagingai prisistatydamas teisėtu mokėjimu kortelės naudotoju, nuo sąskaitos nuėmė 200 Lt,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 0.37 val., suvedė PIN kodą ir, taip melagingai prisistatydamas teisėtu mokėjimu kortelės naudotoju, nuo sąskaitos nuėmė 800 Lt,
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 0.38 val., suvedė PIN kodą ir, taip melagingai prisistatydamas teisėtu mokėjimu kortelės naudotoju, nuo sąskaitos nuėmė 200 Lt,
tokiu būdu jis neteisėtai atliko finansines operacijas panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule įgijo svetimą, S. K. priklausantį 1200 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo peržiūrėti bylą ir neskirti bausmės susijusiosios su laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, jog savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir susitarė apmokėti ieškinį. Nuteistasis pažymi, kad nusikaltimo jis neplanavo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neteisingos aplinkybės, kad jis pas nukentėjusįjį atsinešė butelį degtinės bei tai, kad S. K. su E. S. buvo išėję ir palikę nuteistąjį vieną kambaryje. Taip pat nuteistasis S. D. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi mažametį sūnų, kurį augina vienas, yra vienintelis jo globėjas ir kurį prarastų, jei atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis S. D. iš esmės neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės klausimas. Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu prašo paskirti jam kitą, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis BPK nuostatomis patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nors nuteistasis S. D. ir ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei, todėl jos švelninti ir skirti kitos, nei realus laisvės atėmimas, nemato pagrindo.
Skirdamas bausmę už S. D. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – S. D. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d. 4 d.), nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Teismas nustatė S. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus. S. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad jis eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, 9 klasių išsilavinimo, bedarbis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, vienas augina mažametį vaiką, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms, tiek bausme siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad už ankstesnius nusikaltimus nuteistajam S. D. buvo suteikta proga įrodyti, kad jis pasiryžęs nebenusikalsti, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jis buvo lygtinai paleistas, buvo paskirtas laisvės apribojimas, tačiau nuteistasis nepateisino lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis ir toliau darė naujus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai, kad nuteistasis S. D. savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė apmokėti ieškinį. Tuo tarpu apylinkės teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visetą, tame tarpe ir tas, kurias nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam už nusikalstamų veikų padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos sutinka. Be to nuteistasis S. D. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi mažametį sūnų, kurį augina vienas, yra vienintelis jo globėjas ir kurį prarastų, jei atlikinėtų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sutinka, kad ši šeimyninė aplinkybė yra pakankamai svarbi, kita vertus, tai nestabdė nuteistojo daryti vis naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą blogina savo šeimyninę padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso tik nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų, visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Vis tik aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad byloje yra pakankamai nepalankių nuteistajam S. D. aplinkybių, neleidžiančių skirti kitos bausmės, nei laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam S. D. buvo skirtinos bausmės mažesnės už sankcijoje numatytus bausmės vidurkius. Apeliaciniame skunde nurodomi kiti argumentai, tame tarpe ir tai, jog neteisingos aplinkybės, kad jis pas nukentėjusįjį atsinešė butelį degtinės bei tai, kad S. K. su E. S. buvo išėję ir palikę nuteistąjį vieną kambaryje, yra neesminės, vertinant bausmės pakeitimą šiais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam S. D. paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Kai asmuo teisiamas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to skiria galutinę subendrintą bausmę. Nors baudžiamajame įstatyme aiškiai neįvardinta, tačiau teismų praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kad būtent ši galutinė subendrinta bausmė, esant 64¹ straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, mažinama vienu trečdaliu ir tuomet gali būti bendrinama su ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam paskirtomis bausmėmis. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir BK 64¹ straipsnio nuostatas taikė kiekvienai bausmei, skirtai už atskiro nusikaltimo padarymą, ir tuomet bendrino tarpusavyje. Tačiau nežiūrint į tai, nuteistojo S. D. teisės nėra pažeistos, kadangi subendrinus bausmes ir tinkamai pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, nuteistojo S. D. teisinė padėtis nesikeičia ir galutinė bausmė išlieka tokia pati.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. D. apeliacinį skundą atmesti.