Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui O. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Ferratum“ ir atsakovas 2015 m. gruodžio 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 191683, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 100,00 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2016 m. sausio 14 d. Atsakovas savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ferratum“ bei UAB „Ferratum Finance“ buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė UAB „Ferratum“ paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudarė Subrogacijos sutartį, kurios pagrindu perleido UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis, įskaitant reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2019 m. birželio 13 d. pranešimu.

6. CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais (2015 m. gruodžio 15 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. 191683 ir 2019 m. birželio 13 d. pranešimu), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 100,00 Eur skola, 9,13 Eur bendros kredito kainos.

7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 167,38 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2016 m. sausio 15 d. (vartojimo kredito sutarties pabaigos) iki 2017 m. liepos 18 d. (už 550 dienų), taikant 111,08 proc. metinę palūkanų normą. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktu, bendrųjų sąlygų 10.1 punktu šalys susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja negrąžinus kredito laiku mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 punkte numatyta, kad, suėjus kredito terminui, kredito gavėjas vėluoja grąžinti kreditą, palūkanas už kreditą ar jų dalį ir (ar) kitus bendrą kredito kainą sudarančius mokesčius ar bet kokius kitus mokėjimus pagal sutartį, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui už juos mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų.

8. Pagal aktualiausią kasacinio teismo suformuotą praktiką pelno palūkanų skaičiavimas už naudojimąsi kredito suma po paskolos grąžinimo termino, nustatyto paskolos sutartyje, kaip šiuo atveju po 2016 m. sausio 15 d., nebegalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52, 54 punktai). Nors ieškovė palūkanas įvardina kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, kasacinio teismo praktikoje maksimali netesybų sumą už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumos per dieną (kompensacinių prievolių skaičiavimo laikotarpis – ne ilgiau 180 dienų), nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Kadangi ieškovė prašo priteisti palūkanas, skaičiuojamas pagal vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktą, dėl pirmiau nurodytų priežasčių šis ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir netenkinamas.

9. Teismas turi pareiga savo iniciatyva (lot. ex officio) pripažinti vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 punktą dėl kredito gavėjo įsipareigojimo, negrąžinus kredito laiku, mokėti palūkanas iki faktinio kredito grąžinimo nesąžininga ir negaliojančia nuo pat pradžių (lot. ab initio), nes minėtame punkte nurodytos palūkanos viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų netesybų dydį (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

11. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis ir 48,40 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino apie 39 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo 24,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2015 m. gruodžio 15 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 191683 specialiųjų sąlygų 5.2 punktą nesąžiningu ir negaliojančiu ab initio.

Priteisti iš atsakovo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) skolą, 9,13 Eur (devynis eurus 13 ct) bendros kredito kainos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,73 Eur (dvidešimt keturis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.