- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- eI-474-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01584-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono savivaldybės, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. A.,
dalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės atstovui A. M.,
nedalyvaujant atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto Nr. S-1965-(8.26) panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. spalio 2 d. gautas pareiškėjo M. A. skundas (b. l. 2-3), kuriuo prašoma panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. S-1965-(8.26), įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pateikti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį atsakymą į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą prašymą, įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pradėti regreso tvarka išieškoti padarytą žalą.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. dviem atskirais prašymais kreipėsi į atsakovus, kad būtų pradėtas neteisėtais veiksmais padarytos žalos išieškojimas iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės J. M. ir / ar kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis. Apie šių prašymų gavimo faktą patvirtina 2017 m. rugpjūčio 8 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorės E. A. pasirašyta pažyma apie priimtus dokumentus Nr. S – 1842 – (8.26), pažyma pridedama prie šio skundo. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs jokio atsakymo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau ir - VSĮ) 12 straipsnį atsakovas kolegialiai įgyvendina jos įgaliojimus, o pagal VSĮ 29 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius pavaldus tarybai. Todėl darytina išvada, kad Atsakovė, o ne meras turėjo priimti sprendimą dėl padarytos žalos išieškojimo. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad meras skundžiamu raštu tik informavo pareiškėją, kad jis nevykdys pareiškėjo, kaip visuomenės atstovo, prašymo inicijuoti padarytos žalos išieškojimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2016 m. kovo 21 d. abipusiu susitarimu nutraukė 2015 m. spalio 20 d. sutartį Nr. 592/2015 dėl papildomų darbų atlikimo Radviliškyje statomame baseine bei į tai, kad ji nesprendė ginčo taikiai, tai yra nevykdė UAB „Raseinių statyba“ prašymo apmokėti už atliktus darbus, ko pasėkoje atsirado mokėtinos bylinėjimosi ir kitos išlaidos, susijusios su civilinės bylos Nr. e2-578-883/2017 nagrinėjimu Šiaulių apygardos teisme, paprašė tarybos regreso tvarka pradėti išieškoti padarytą žalą. Skundžiamas raštas nėra individualus teisės aktas, kadangi rajono meras tik informuoja, kad jis asmeniškai nesiims jokių veiksmų. Meras tikriausiai pažeisdamas atsakovo darbo reglamentą visiškai neinformavo atsakovo, kuris savo sprendimus priima kolegialiai, o prašymai buvo pateikti dar prieš atsakovo komitetams susirenkant rugpjūčio 16 ir 17 dienomis bei visos Tarybos posėdį rugpjūčio 24 d. Todėl pažymėtina, kad meras neinformavęs atsakovo apie pateiktą prašymą galimai viršijo savo įgaliojimus. Kadangi pareiškėjos prašymas atsakovui susijęs su tik jai pavaldžia Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktore J. M., todėl pareiškėjo pateiktas prašymas atsakovui turėjo būti nagrinėjamas tik pačios atsakovės.
Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad skundžiamą raštą reikia naikinti, kad meras pateiktų tinkamą atsakymą. Mano, kad administracijos direktorė nesutikusi atlyginti už padarytus darbus rangovams padarė žalą. Lietuvoje nėra suteikta teisė paprastam piliečiui ginti viešąjį interesą. Į prokurorą kreipėsi, skambino. Prokuroras pasakė, kad neužsiims. Administracija atsisakė apmokėti rangovui dalį darbų. Ji nutraukė sutartį, nesutiko geranoriškai apmokėti. Mano, kad administracijos direktorė padarė rajonui žalą. Jie galėjo taikiai susitarti. Tarybai pareiškėjo rašto turinys buvo žinomas, bet jie nieko nedarė. Meras nutarė atsakyti už visą tarybą.
Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės atsiliepime (b. l. 15-19) nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas pagal ieškovo UAB „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovui savivaldybės administracijai 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-578-883/2017 nusprendė priteisti iš atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių statyba“ 78279,83 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 83 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 78279,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3812 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į savivaldybės merą su prašymu išreikalauti UAB „Raseinių statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteistas procesines palūkanas iš savivaldybės ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, jog jis motyvuotas, pagrįstas ir objektyviai vertinant suprantamas, nurodytas teisinis pagrindas, paaiškinta, kodėl pareiškėjo prašymas visiškai nepagrįstas, nurodyta skundžiamo rašto apskundimo tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teisiną, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33, 103, 104 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei - teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, byloje esančių dokumentų, skundžiamu raštu savivaldybė nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad savivaldybės ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis veiksmai nagrinėjamu atveju buvo neteisėti, todėl pareiškėjo prašymas išreikalauti UAB „Raseinių statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteistas procesines palūkanas iš savivaldybės ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis netenkintinas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šis savivaldybės sprendimas pats savaime nesukelia pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių. Pabrėžtina ir tai, kad ginčijamame sprendime nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo ir byla šiuo atveju nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.). Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog savivaldybes institucijos - už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos, iš kurių viena yra savivaldybės atstovaujamoji institucija - savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau - Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka vienmandatį rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys - savivaldybės meras (toliau - meras). Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus. To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, jog išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija sprendimo išieškoti iš savivaldybės administracijos direktoriaus ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų žalą, atsiradusią dėl jų tyčinių neteisėtų sprendimų, pareigų neatlikimo ar šiurkštaus aplaidumo atliekant pareigas, priėmimas, kai šie savivaldybės viešojo administravimo subjektai teismo sprendimu turėjo atlyginti žalą, jeigu žala neviršija jų paskutiniu šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. To paties Įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba. - atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme. Taigi atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas savivaldybės tarybai pagal turinį ir formą analogiškas pareiškėjo prašymui pateiktam savivaldybės merui, jog savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos vadovas ir šiuo atveju jo diskrecija spręsti dėl savivaldybės administracijos direktoriaus žalos padarymo, o nustačius žalos padarymo faktą, dėl jos atlyginimo (VTĮ 32 str. 4 d. VSĮ 16 str. 2 d. 12 p.), bei į tai, jog savivaldybės meras konstatavo, jog savivaldybės ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo neteisėti, pareiškėjo skundžiamas savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. S-1965-(8.26), pasirašytas savivaldybės mero, buvo ir savivaldybės tarybos atsakymas į pareiškėjo prašymą. Be to, pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymas buvo pateiktas visiems savivaldybės tarybos nariams, tačiau dėl jo svarstymo klausimų nekilo.
Teismo posėdyje atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės atstovas A. M. nurodė, kad buvo sudaryta rangos sutartis šalių susitarimu. Šalių susitarimu buvo ir nutraukta. Akivaizdu, kad nukentėjusi šalis kreipėsi į teismą, atsiranda bylinėjimosi išlaidos ir jas turėjo CPK tvarka padengti savivaldybė. Jokių neteisėtų veiksmų savivaldybės meras neįžvelgė. Visiems tarybos nariams siunčiama medžiaga. Sprendžia kompetentingas subjektas, šiuo atveju meras. Pareiškėjas, ne dėl savo teisėtų interesų kreipėsi ir byla nutrauktina. Meras yra savivaldybės tarybos atstovas ir atsakė tinkamai pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. A. skundas tenkintinas iš dalies.
2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas elektroniniais laiškais kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą (b. l. 7) ir Radviliškio rajono merą A. Č. (b. l. 8). Iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažymos apie priimtus dokumentus Nr. S-1842-(8.26) (b. l. 6) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo gauti du pareiškėjo prašymai / skundai / kiti kreipimaisi dėl padarytos žalos išieškojimo Nr.GP-430-(8.26) ir GP-431-(8.26).
Abejuose pareiškėjo prašymuose buvo prašoma vadovaujantis LR teisės aktų nustatyta tvarka išreikalauti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakingų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir / ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kadangi šių išlaidų buvo galima išvengti sumokėjus UAB „Raseinių statyba“ už atliktus darbus, kurių Radviliškio rajono savivaldybės administracija teismo proceso metu neneigė esant padarytus.
Iš turimų rašytinių įrodymų matyti, kad Radviliškio rajono savivaldybė 2017 m. rugpjūčio 30 d. atsakė į vieną pareiškėjo prašymą Nr.GP-430-(8.26), atsakymą pasirašė savivaldybės meras A. Č. (b. l. 4-5).
Radviliškio rajono savivaldybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. S-1965-(8.26) „Dėl M. A. prašymo“ nurodoma, kad „savivaldybė neturėjo teisinio pagrindo mokėti UAB „Raseinių statyba“ už papildomus darbus“. Kita vertus, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-578-883/2017 (b. l. 20-26) nurodoma, kad „susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo tarp ieškovės UAB „Raseinių statyba“ ir atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos buvo sudarytas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Esant tokiems sutartiniams įpareigojimams atsakovė privalo apmokėti už faktiškai atlikus papildomus sutartyje nenumatytus darbus, kurie buvo būtini siekiant tinkamai įvykdyti rangos sutartį, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti apmokėti už atliktus darbus, ieškovės UAB „Raseinių statyba“ reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymai buvo sietini su Radviliškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų / darbuotojų galimai neteisėtais veiksmais / neveikimu dėl kurių Radviliškio rajono savivaldybės biudžetui buvo padaryta turtinė žala.
Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 17 - 499/2007). Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Įvertinus skundžiamame akte pareiškėjui nurodomas faktines aplinkybės, susijusias su atsakovo pareiga apmokėti UAB „Raseinių statyba“ už faktiškai atlikus papildomus darbus, bei faktines aplinkybes (išvadas), nurodytas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-578-883/2017, darytina išvada, kad skundžiamame akte išdėstytos faktinės aplinkybės (išvados) galėjo sukliudyti suprasti atitinkamų ginčui aktualių visuomeninių santykių (susijusių su žalos, regreso institutais) esmę ir turinį, dėl ko konstatuotina, kad skundžiamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t.y. yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad ginčijamame sprendime nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, valinis pareiškėjui skirtas patvarkymas, juo nėra keičiama pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo.
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–13 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų: viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę, nustatančio, kad savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą (VSĮ 4 str. 12 p.).
Pažymėtina, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. A-464-(8.2) patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 p. numatyta, kad „Šių Taisyklių nustatyta tvarka nagrinėjami asmenų kreipimaisi į Savivaldybę, kai išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Administracijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, informuojama apie valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojų), piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, kitokie asmenų kreipimaisi į Administraciją.
Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarime nurodoma, kad pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Si konstitucinė piliečių teisė - tai ir viena iš teisių, kurias įgyvendindami piliečiai taip pat gali dalyvauti valdant savo šalį. Minėta Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies nuostata negali būti aiškinama vien pažodžiui, ji aiškintina iš Konstitucijos 124 straipsnio, pagal kurį savivaldybių tarybų, jų vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai, pažeidžiantys piliečių ir organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme. Taigi pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti ne tik valstybės, bet ir savivaldybių įstaigų ar pareigūnų sprendimus.
Taigi minėtos taisyklės numatė pareiškėjui teisę kreiptis su pranešimu/prašymu, nesusijusiu su jo paties teisėtų interesų ir teisių pažeidimu.
Pareiškėjo antruoju reikalavimu prašoma įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pateikti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį atsakymą į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą prašymą.
Taisyklių 28 punkte numatyta, kad asmenų prašymai, išskyrus asmenų prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tuoj pat, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo Administracijoje.
Kaip jau buvo minėta anksčiau buvo pateiktas tik Radviliškio rajono savivaldybės atsakymas į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, pasirašytas savivaldybės mero A. Č.; skundžiamame akte nėra numatyta, kad skundžiamu aktu atsakoma į abu pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymus Nr.GP-430-(8.26) ir GP-431-(8.26). Konstatuotina, kad ne tik nebuvo laikomasi Taisyklių 28 p. numatyto termino, bet apskritai nebuvo atsakyta į vieną iš Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje 2017 m. rugpjūčio 7 d. gautų pareiškėjo prašymų, t. y. prašymą Nr. GP-431-(8.26), todėl Radviliškio rajono savivaldybės taryba įpareigotina atsakyti į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. prašymą Nr. GP-431-(8.26).
Pareiškėjo skundo trečiuoju reikalavimu prašoma įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pradėti regreso tvarka išieškoti padarytą žalą. Pažymėtina, kad nors pripažintinas atsakovo 2017 m. rugpjūčio 30 d. skundžiamo akto neteisėtumo faktas, vis dėlto kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip atsakovo atsisakymas išreikalauti UAB „Raseinių statyba“ patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteistas procesines palūkanas iš savivaldybės ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, t. y. kaip šis atsisakymas daro įtaką pareiškėjo, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai. Pažymėtina, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Pareiškėjas trečiąjį skundo reikalavimą sieja ne su savo subjektinių teisių apsauga, o su viešojo intereso gynyba ir drauge sutinka, jog jis nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai, pažymi, kad kreipiasi kaip Radviliškio rajono savivaldybės gyventojas ir pripažįsta, kad Lietuvos įstatymų leidėjas nenumato galimybės fiziniam asmeniui kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Kaip jau buvo minėta pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai, todėl dėl aukščiau nurodytų priežasčių trečiasis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. S-1965-(8.26) bei įpareigoti atsakovą Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pateikti atsakymą į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą prašymą Nr. GP-431-(8.26).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. S-1965-(8.26) „Dėl M. A. prašymo“.
Įpareigoti atsakovą Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pateikti atsakymą į pareiškėjo M. A. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pateiktą prašymą Nr. GP-431-(8.26).
Reikalavimą įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės tarybą pradėti regreso tvarka išieškoti padarytą žalą atmesti.