Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Gintarei Prunskaitei, Ninai Kolesnikovai, Aistei Bareikei,

dalyvaujant vertėjams Audronei Adomavičienei, Audriui Krušnai, Vandai Žitkauskaitei, Olgai Macijauskienei, Helenai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis užsienyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs):

1) 1998 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 3 d., pritaikius BK 35 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimu šešeriems metams su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 57 straipsniu, atleistas nuo bausmės dėl ligos, dėl kurios negali atlikti bausmės;

2) 2002 m. gegužės 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 275 straipsnio 1 dalį, 274 straipsnio 2 dalį, subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 57 straipsniu, atleistas nuo bausmės dėl ligos, dėl kurios negali atlikti bausmės;

3) 2004 m. sausio 26 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 500 litų dydžio bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V., veikdamas bendrininkų grupe su kitais keturiais asmenimis, (kitų keturių asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai, bylą A. V. atžvilgiu išskyrus, ir jų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs) sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2010 m. vasario 8 d., apie 3.50 val. Tolminkiemio g., Vilniuje, iš T. N. priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti du asmenys ir trečias asmuo, buvęs už vairo, stebėjo aplinką, kol ketvirtas asmuo kartu su A. V. visuotinai pavojingu būdu, tyčia užpildami benzino padegė automobilį „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. Š. (UAB ,,Swedbank lizingas, buvęs Hanza Lizingas, lizingo sutarties pagrindu, 25000 litų (7240,50 eurų) vertės) bei automobilį „Hyundai Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. N., kuriuo naudojosi jos sūnus V. N., 30000 litų (8688,60 eurų) vertės, kuriame buvo atsarginis ratas, 200 litų (57,92 eurų) vertės, stovėjusius prie namo M. Mažvydo g. 15, Vilniuje, padarydami atitinkamą turtinę žalą.

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog G. P. 2010 m. vasario 8 d. užfiksuotas 0,51 promilės neblaivumas.

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog T. N. 2010 m. vasario 8 d. užfiksuotas 3,25 promilės neblaivumas.

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog V. Š. 2010 m. vasario 8 d. buvo blaivus.

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog A. V. 2010 m. vasario 8 d. užfiksuotas 1,52 promilės neblaivumas.

Valstybinis kaltintojas teismo posėdžio metu į bylą pateikė aptariamos vietovės žemėlapį, kurį teismas nutarė prijungti prie bylos medžiagos.

Kreiptinas dėmesys, jog formuluojant kaltinimą, nurodoma, kad kaltinamasis A. V. veikė bendrai su kitais asmenimis (T. N., V. Š., G. P. ir I. M.), kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai, jas išskyrus, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Taigi, šioje byloje vertintina tik nusikalstama veika inkriminuota A. V..

Vis tik, teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei sujungęs juos į vientisą grandinę, sprendžia, kad tokia kaltinamojo A. V. versija paneigtina, ji neatitinka objektyviosios tiesos, teismas ją mano esant gynybinę, iškeltą siekiant išvengti gresiančios atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą.

Sprendžiant dėl tikrųjų įvykio aplinkybių bei A. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, visų pirma svarbūs asmenų, su kuriais, kaip nurodoma kaltinamajame akte, jis veikė bendrai – T. N., V. Š., G. P. ir I. M., kurių atžvilgiu atskirai išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis (neįsiteisėjęs), parodymai. T. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog automobiliu „JEEP Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjosi po miestą su V. Š., kuris vairavo, A. V., I. M. ir G. P., gėrė alų (išskyrus vairuotoją), o naktį vežė A. V. į namus Pilaitėje, sėdėjo šalia vairuotojo. Būdamas neblaivus, užmigo, kiek laiko miegojo, nežino. Jį, kol dar nebuvo sustoję, pažadino V. Š., kuris pasakė, jog iš paskos važiuoja policija, paprašė duoti dokumentus. Tik nubudęs suprato, jog yra Pilaitėje ir vežė A. V. namo. Neprisimena, ar iki tol važiuojant buvo sustoję, nežino, kokiomis gatvėmis važiavo, gal kas ir buvo išlipęs parūkyti ar atlikti gamtinių reikalų, kad jis pats būtų lipęs iš automobilio, nepamena. Apie įvykį nieko nežino. Iš po įvykio duotų parodymų matyti, kad T. N. nurodė, jog naktį į Pilaitės rajoną važiavo tikslu nuvežti neblaivų A. V. pas jo draugę, pastarasis buvo neblaivus, Pilaitėje rodė vis į kitus namus, važiuojant pro prekybos centrą „Pupa“, juos sustabdė policijos pareigūnai, iki tol jie sustoję niekur nebuvo, o tik važinėjo po mikrorajoną. Vėliau apklaustas tyrimo metu parodymus keitė, teigė, kad A. V. išties prašė jį nuvežti į Pilaitę, pas draugę, ir pastarąjį bevežant, jis pats užsnūdo, buvo daug išgėręs, kurioje tiksliai vietoje užsnūdo, nurodyti negali, atsibudo tik tuomet, kai jį pažadino V. Š. ir paprašė dokumentų, tačiau nurodė, jog prie automobilio tuomet jau stovėjo policijos pareigūnai. V. Š. teisme paaiškino, jog sustojęs buvo todėl, kad G. P. ir I. M. išlipo atlikti gamtinių reikalų. A. V. miegojo ant galinės sėdynės už jo. T. N. sėdėjo šalia jo, taip pat knapsėjo, pastarąjį pažadino prašydamas išsiimti dokumentus, kuomet juos stabdė policijos pareigūnai. G. P. ir I. M. norėjo, kad jis sustotų anksčiau, tačiau liepė šiems palaukti, kol privažiuos vietą, kur niekas nematytų ir kad dėl to nebūtų iškviesti policijos pareigūnai. Matė, kad gamtinių reikalų išlipę atlikti draugai buvo nuėję gal puse metro nuo bagažinės, kaip išlipo, taip ir įlipo pro tas pačias automobilio dureles. Pareigūnams juos sustabdžius, G. P. sėdėjo per vidurį, šalia, iš dešinės, I. M.. Apklausiamas tyrimo metu teigė, jog Pilaitėje, vežant A. V. pas pastarojo draugę, sustojo tam, kad pasitartų, kur toliau važiuoti, kažkuris iš draugų norėjo nusišlapinti, A. V. miegojo gale už vairuotojo, kažkas iš automobilio buvo išlipęs, tačiau neatkreipė dėmesio kas, asmenų įvardinti negalėjo, visiems sulipus į automobilį, jie pajudėjo, pasukus į pagrindinį kelią, juos ėmė stabdyti policijos pareigūnai. G. P. apklausiamas teisme patvirtino, kad asmenys džipe sėdėjo taip, kaip teisme nurodė V. Š., jis pats sėdėjo gale per vidurį, A. V. gale jam iš kairės, už vairuotojo, iš dešinės – I. M., priekyje, šalia vairuotojo – T. N.. Pasak G. P., besivažinėdami sustojo kažkur Pilaitėje, greičiausiai buvo išlipę iš automobilio atlikti gamtinių reikalų, sustojimas truko 3-5 min., A. V. iš kairės išlipęs nebuvo, jis pats nuo automobilio buvo nutolęs gal per žingsnį. Atlikęs gamtinius reikalus, į automobilį įlipo pro dešinės pusės galines dureles. Greičiausiai buvo išlipęs ir I. M., neatsimena, ar matė. Pirminės apklausos metu G. P. tvirtino, jog važinėdami išties buvo sustoję atlikti gamtinių reikalų, tačiau ar pats buvo išlipęs, nebeprisimena, nežiūrėjo, kas išlipo iš automobilio, atrodo, kad sustoję buvo apie 10 min. Vėlesnės apklausos tyrimo metu paaiškino, kad A. V. vežė į Pilaitę namo, pastarasis snaudė, ar buvo užmigęs I. M., nepamena. Pilaitės mikrorajone buvo sustoję atlikti gamtinių reikalų, keliese buvo išlipę iš automobilio nurodyti negali, jis pats tiksliai buvo išlipęs. Nurodyti, ar kol važiavo nuo tos vietos, kur buvo sustoję, iki ten, kur juos sustabdė policijos pareigūnai, kas nors buvo užsnūdęs, negalėjo. I. M. teisme parodė, kad važinėjosi po miestą, o tuomet A. V. vežė į namus. T. N. sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo V. Š., neprisimena, kas miegojo automobilyje, gal miegojo A. V., teigė nepamenąs ir to, kas sėdėjo šalia jo, tvirtino, kad Pilaitėje jie sustojo jo paties prašymu, kadangi norėjo atlikti gamtinius reikalus, teigė išlipęs, nuėjęs nuo automobilio kažkur apie metrą. Nematė, ar dar kažkas išlipo iš automobilio. I. M. teigimu, jis automobilyje tikrai buvo užmigęs, gal net tame tarpe kai grįžo į automobilį, atlikęs gamtinius reikalus iki kol juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams juos sustabdžius, jis vėl norėjo šlapintis, tačiau pareigūnai jam iš automobilio lipti neleido, jis nepakluso, todėl pareigūnai panaudojo dujas. Pirmosios apklausos metu I. M. paaiškino, jog jam su draugais važiuojant Pilaitės mikrorajonu, prie jų privažiavo policijos automobilis, sustabdė, jis norėjo šlapintis, todėl išlipo iš automobilio, o pareigūnai to daryti neleido. Vertinant šių asmenų parodymus, matyti, jog jie prieštaringi dėl įvykio detalių apskritai, kartu išsiskyrė ir pozicijos konkrečiai dėl kaltinamojo A. V.. Teismas sprendžia, jog iš esmės vienintelis A. V. palankius parodymus, sutampančius su jo nurodyta versija, kad įvykio metu jis miegojo, davė V. Š.. G. P. pozicija buvo neaiški, teisme jis parodė, kad A. V. tikrai iš automobilio nebuvo išlipęs, pirminėje apklausoje tyrimo metu apie tai, jog A. V. miegojo, G. P. neužsiminė, tokia prielaida atsirado tik vėlesnės ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kita vertus, pastarasis paaiškino, jog to, ar iki juos sustabdant policijos pareigūnams automobilyje kas nors miegojo, nurodyti negali. I. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybės, kad A. V. būtų miegojęs, taip pat neminėjo, tik apklausiamas teisme, neužtikrintai svarstė, jog galbūt A. V. buvo giliai įmigęs. Šiame kontekste itin svarbūs T. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai jis netrukus po įvykio parodė, kad į Pilaitę vežė A. V., kuris, Pilaitės mikrorajone rodė, kur reiktų važiuoti – vis į kitus namus, taigi, priešingai nei nurodė, pats kaltinamasis A. V., T. N. tokiais parodymais paneigė, kad pastarasis miegojo, priešingai, nurodė jį buvus gan aktyvų. Kreiptinas dėmesys ir į detalę, kad A. V. pirminėje apklausoje po įvykio teigė nelabai žinąs, kaip jie atsidūrė Pilaitėje, jo manymu, jį vežė namo, taigi, priešingai nei kiti kaltinamaisiais apklausti asmenys, nenurodė prašęs jį ten pristatyti, teisme dėl šios aplinkybės vėlgi nebuvo užtikrintas. Teismas, visumoje vertindamas tiek kaltinamojo A. V., tiek minėtų kaltinamaisiais byloje apklaustų asmenų parodymus, jų tarpusavio nesutapimus, kaitą pasisakant dėl aktualių aplinkybių, turi svarią priežastį abejoti, jog jie automobiliu „JEEP Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje atsidūrė išskirtinai atsitiktinai, tik dėl to, jog vežė A. V. į Pilaitės mikrorajoną, sustojo tam, kad keli iš jų išliptų atlikti gamtinius reikalus, taip pat tuo, kad iš automobilio buvo išlipę G. P. ir I. M., bet jokiu būdu ne A. V., kadangi pastarasis miegojo. Teismo vidiniu įsitikinimu, tiek kaltinamasis A. V., tiek nenuoseklius parodymus davę T. N., V. Š., G. P. ir I. M., šiuo atveju siekė suklaidinti tiek tyrimą, tiek teismą, ir šį vidinį įsitikinimą, kartu ir dėl objektyviosios tiesos byloje bei A. V. kaltų teisei priešingų veiksmų, veikiant bendrai su kitais minėtais asmenimis, dar labiau sustiprina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, kurie šioje byloje buvo apklausti liudytojais, nuoseklūs parodymai. Štai liudytojas A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m vasario 8 d., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu O. C., apie 3.50 val, važiuodami Įsruties gatve, po ko, iš jos išsukę į M. Mažvydo gatvę, pastebėjo atvira liepsna degančius du automobilius. Per radijo ryšį perdavė Vilniaus aps. VPK OVS apie tai, kad prie M. Mažvydo g. 13, Vilniuje, atvira liepsna dega kaip jam tada pasirodė trys automobiliai. Be to, pamatė, kad maždaug už 100 metrų, nuo degančių automobilių link Pilaitės prospekto bėga du vyrai. Siekdami sulaikyti bėgančius asmenis, kurie, kaip įtarė, padegė automobilius, pasuko iš M. Mažvydo gatvės į Tolminkiemio gatvę, kad galėtų greičiau sulaikyti bėgančius vaikinus, kurie kaip įtarė galėjo padegti automobilius. Pasukę i Tolminkiemio gatvę, pamatė, kad Tolminkiemio gatvėje, netoli sankryžos su Pilaitės prospektu, stovi džipas – „Jeep Grand Cheeroke“, į kurį, pasak pareigūno, per galines automobilio dureles, iš skirtingų pusių ir įsėdo abu bėgę vaikinai. Pareigūno A. N. teigimu, automobilis iš vietos pajudėjo staigiai, net praslydo jo ratai. Įjungę švyturėlius, vijosi minėtą automobilį, jį aplenkė ir sustabdė. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. Š.. Automobilis priklausė T. N., kuris sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, nustatyta, jog gale per vidurį sėdėjo G. P., jam iš kairės, už vairuotojo, A. V., iš dešinės, už keleivio – I. M.. Liudytojo tvirtinimu, kai sustabdė minėtą automobilį, jame niekas nemiegojo. Vyrai, išskyrus vairuotoją, buvo neblaivūs. Teisme A. N. savo parodymus papildė nurodydamas, kad atstumas nuo automobilių iki vaikinų, kurie bėgo, buvo gal 5 m. Vejantis minėtus asmenis, reikėjo pravažiuoti pro degančius automobilius, vieno degė galinė dalis, kito – priekinė, tarp tų automobilių gal 10 ar 15 m. atstumas. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareigūnas A. N. užfiksavo ir savo 2010 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime. BPC įvykio ataskaitos kortelėje pažymėta, jog AP-70 pranešė, kad Mažvydo g. dega trys automobiliai, padegėjai pasišalino automobiliu JEEP V/N (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sulaikytas, automobilyje 5 įtariamieji. Pareigūno A. N. nurodytas aplinkybes patvirtino ir teisme liudytoju apklaustas pareigūnas O. C., taipogi laikęsis ir ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų. Pastebėtina tai, kad šis liudytojas apklausiamas teisme papildė pareigūną A. N. nurodydamas, jog asmenis matė gal 200 m. nuo jų, pareigūnų, o atstumas nuo degančių automobilių ir minėtų asmenų buvo gal 50, gal 100 m., tačiau teismas to nelaiko esminiu prieštaravimu ar pagrindu abejoti šio liudytojo parodymais apskritai, veikiau pripažįsta apsirikimu prisimenant tam tikras įvykio detales, kadangi vertinant visumoje, O. C. parodymai yra nuoseklūs ir informatyvūs kaip ir pareigūno A. N.. Teismas vertina, kad pareigūnų vienareikšmiškai nurodytos aplinkybės, jog jie patruliavimo metu M. Mažvydo g., Vilniuje, pastebėjo du degančius automobilius bei netolimu atstumu nuo jų Pilaitės prospekto link bėgančius vyrus, o vykdant pastarųjų persekiojimą, matė, kaip tie patys vyrai pro galines automobilio dureles iš abiejų pusių įsėdo į Tolminkiemio g. stovėjusį automobilį „JEEP Grand Cherokee“, kurį pasiviję sustabdė, šia apimtimi atspindi tikrąją įvykio eigą. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareigūnai judėjo Įsruties g., išsuko į M. Mažvydo g. ir būdami šioje gatvėje pamatė tiek degančius automobilius, tiek kita kryptimi nuo jų bėgančius vyrus, pasukę kairėn, atsidūrė Tolminkiemio g., kur stovėjo automobilis „Jeep Grand Cheeroke“, į kurį minėti vyrai įlipo. Taigi, pareigūnai, pastebėję nuo degančių automobilių besišalinančius asmenis iš esmės betarpiškai vykdė jų persekiojimą. Nors liudytojas O. C. teisme paminėjo, jog kai jiems, pareigūnams, vejantis reikėjo apvažiuoti, tuo metu asmenys gal ir buvo trumpam dingę iš akiračio, teismo vertinimu, atsižvelgus į aplinkybę, kad daugiau jokių pašalinių asmenų aplinkui pastebėta nebuvo, taip pat į persekiotų asmenų judėjimo kryptį, atstumus, laiką, nėra pagrindo svarstyti galimybės, jog į automobilį, įlipo ne tie patys asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos (vietos žemėlapio), pareigūnų persekioti asmenys buvo jų matomumo zonoje, kuri nebuvo apstatyta jokiais pastatais ar pan. objektais, galėjusiais apriboti matomumą. A. N. tarnybiniame pranešime nedviprasmiškai užfiksuota, kad du vyrai bėgo per laukus. Kreiptinas dėmesys, kad abu pareigūnai aiškiai ir užtikrintai tvirtino matę, kaip persekioti vyrai, pribėgę prie automobilio, į pastarojo galą įsėdo pro skirtingas automobilio dureles. Teismas, vertindamas pareigūnų parodymus, kaip nuoseklius ir patikimus, neturi pagrindo jais abejoti ir šioje dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareigūnai, sustabdę automobilį, nustatė jame buvusių asmenų sėdėjimo pozicijas. Kaip nustatyta, automobilį vairavo V. Š., T. N. sėdėjo šalia, priekyje, keleivio sėdynėje, gale, per vidurį sėdėjo G. P., jam iš dešinės – I. M., o iš kairės – A. V.. Pažymėtina, kad tokias sėdėjimo pozicijas tiek kaltinamasis A. V., tiek kiti minėti asmenys, buvę automobilyje, iš esmės patvirtino. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo apklausoje, T. N. vienu metu užsiminė, jog automobilio gale sėdėję asmenys keitėsi vietomis, tačiau teisme pirmiau aptartų aplinkybių dėl to, kas kaip sėdėjo automobilyje iš esmės neginčijo. Atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, išplaukia išvada, jog vienas iš pareigūnų persekiotų asmenų, įlipusių į automobilį, buvo A. V., o būtent – įlipęs iš kairės. Šitaip paneigtina ir bylos metu kelta versija, kad iš automobilio, neva tikslu atlikti gamtinius reikalus, pro dešines galines dureles buvo išlipęs I. M. ir G. P., o A. V. išlipęs apskritai nebuvo, nes miegojo. Pažymėtina, kad nors pareigūnai A. N. ir O. C. teigdami, jog sustabdžius automobilį jame niekas nemiegojo, teisme negalėjo neginčytinai paneigti, kad iki sustabdant persekiotą automobilį šiame nebuvo miegančių asmenų, versiją, kad be kita ko, miegojo ir A. V. teismas ir pirmiau vertino kaip menkai tikėtiną dėl jau aptartų nesutapimų, išgrynintų analizuojant kaltinamojo A. V. ir kitų kaltinamaisiais teisme apklaustų asmenų parodymų proceso metu visumą. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. V. tvirtino buvęs itin neblaivus, pasak jo paties, jam nustatytas 3 promilių neblaivumas, sustabdžius automobilį, pareigūnas jam padėjo išlipti, bėgti jis nebūtų sugebėjęs. Byloje esanti tikrinimo alkotesteriu pažyma įrodo, kad kaltinamasis išties buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jam konstatuotas 1,52 promilės girtumas. Šiame kontekste, teismas pažymi, kad alkoholio poveikis kiekvieno žmogaus organizmui yra individualus, o ir jo vertinimas pakankamai subjektyvus. Vertinant tai pirmiau nustatytų aplinkybių ir teismo išvadų kontekste, spręstina, jog šia aplinkybe kaltinamasis veikiau grindė savo gynybinę versiją (buvo neblaivus ir užmigo). Teismo vidinį įsitikinimą šiuo aspektu stiprina ir tai, jog, vertinant liudytojų A. N. ir O. C. parodymus, matyti, kad proceso metu pastarieji neužsiminė, jog įvykio metu sulaikyti asmenys, tarp jų ir A. V., nesiorientavo aplinkoje, sunkiai valdė judesius ar pan., pareigūnas A. N. kaip tik atkreipė dėmesį, kad matėsi, jog asmenų koordinacija sutrikusi šiek tiek, taigi ne tiek, kad teismas turėtų pagrindą kvestionuoti A. V. galimybę realizuoti kaltinime išdėstytus neteisėtus veiksmus.

Vertinant kitus objektyvius bylos duomenis, pažymėtina, kad ištyrus apdegusių automobilių „Hyundai Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu tyrimui paimtus mėginius, nustatyta, jog juose yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų, ir tai sudaro pagrindą manyti, kad automobiliai buvo padegti apipilant juos benzinu. Liudytojai O. C. ir A. N. teigė, kad sustabdžius automobilį Jeep Grand Cherokee, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisiartinus, priekyje sėdėjusiems asmenims atidarius langus, iš automobilio pasklido stiprus benzino kvapas. Iš automobilio galo, iš už keleivio sėdėjęs vyras (I. M.), išlipęs akivaizdžiai metė ant žemės juodos spalvos pirštines ir kepurę, o iš automobilio galo, už vairuotojo sėdėjęs vyras, kuris kaip paaiškėjo, buvo A. V., išlipęs bandė išmesti plastmasinį butelį nuo „Nestea“ šaltos arbatos, iš kurio sklido benzino kvapas. Pareigūnas A. N. papildomai nurodė girdėjęs, kaip atsidaro kairės pusės galinės automobilio durelės bei ant asfalto nukritusio plastmasinio butelio garsą, o atsitraukęs prie tų kairės pusės durelių, pamatė ant asfalto gulintį minėtą butelį, liepė jį A. V. pakelti, ir pastarasis numetė šį sau po kojomis, ant kilimėlio. Pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo A. V. ir I. M. labai smarkiai sklido benzino kvapas. 2010 m. vasario 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimta kepurė ir pora pirštinių (nuo pirštinių ir kepurės sklido stiprus benzino kvapas), kurios gulėjo ant kelio prie automobilio; iš automobilio, be kita ko, rasta ir paimta tuščia talpa su aitriu kvapu, butelis su užrašu „Acetonas“, su 300 ml skysčio, metalinė talpa su užrašu „Mangers Paint“, plastmasinė talpa su užrašu „Nestea Vitao“. Atlikus šių objektų tyrimą, nustatyta, jog ant pateiktų tyrimui pirštinių poros yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų; tirti pateiktame butelyje su etikete „Nestea Vitao“ esantis skystis yra ypač degus skystis – benzinas; tirti pateiktame 20 l talpos bakelyje yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų; tirti pateiktame butelyje yra labai degus skystis-acetonas; tirti pateiktame metaliniame inde su etikete „Paint“ esančio skysčio sudėtyje yra labai degaus skysčio – metanolio. Atlikus biologinį rastos ir paimtos kepurės tyrimą nustatyta, kad ant jos rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. N. genotipu, tuo tarpu ant tirti pateiktų pirštinių rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik vieną asmenį, vyrą, minėtų pėdsakų genotipas DNR duomenų registre sutapo su T. N. genotipu, taigi, nors negalima konkrečiai nustatyti antrojo asmens, matyti, kad jomis naudojosi ne tik T. N.. Ištyrimui buvo pateikti ir kaltinamojo A. V. drabužiai, kuriuos pastarasis vilkėjo sulaikymo metu, nustatyta, kad ant drabužių yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Pats kaltinamasis A. V. apklausiamas teisme tvirtino jokio buteliuko iš automobilio nemetęs, neatsimenąs, ar pastarasis galėjo iškristi. Benzino kvapo automobilyje teigė nejautęs, dėl ant jo drabužių rastų benzino pėdsakų teisme iškėlė versiją, jog galimai jo galėjo užtikšti, kadangi dažnai važiuodavo į Baltarusiją degalų, nors šiaip, jo manymu, jie buvo švarūs. Pažymėtina, jog pirminėje apklausoje tyrimo metu A. V. tvirtino nieko nenorėjęs iš automobilio išmesti, vėliau tyrimo metu paaiškino, kad plastikinis butelis išriedėjo netyčia, kai lipo pas draugus į automobilį šis jau buvo po kojomis ant kilimėlio. Teismo tokie A. V. parodymai, juos vertinant pirmiau nustatytų aplinkybių visumoje, neįtikino. Pastebėtina, jog dėl tam tikrų daiktų, su, kaip nustatyta, degių medžiagų pėdsakais (turiniu), T. N., V. Š., G. P. ir I. M., su kuriais A. V. kaltinamas veikęs bendrai, taipogi pateikė prieštaringus paaiškinimus, ir tai taip pat stiprina teismo kritišką požiūrį į kaltinamojo A. V. poziciją, todėl tikslinga aptarti ir pastaruosius. T. N. teisme tvirtino, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“ bagažinėje buvo ir „Wd“, skirta nuiminėti rūdims, taip pat „Vait“ spiritas, pastarieji buvo originaliuose buteliukuose, šie daiktai buvo jo, tuo tarpu plastmasinė talpa, buvusi bagažinėje iš tiesų priklausė V. Š., ji skirta degalams. T. N. tvirtinimu, V. Š. automobilio spidometras blogai rodė, šis jam kartą paskambino ir pasakė, kad baigėsi kuras, nuvažiavo į degalinę, nupirko ,,bačioką“ degalų. Tada nuvažiavo prie V. Š. automobilio, įpylė. Jis, T. N. ,,bačioką“ paliko pas save, o po poros dienų V. Š. vėl paskambino dėl tos pačios priežasties, jie vėl pripylė degalų iš to ,,bačioko‘‘. V. Š. galiausiai tą ,,bačioką‘‘ paliko pas jį šis buvo tuščias, gal ten kažkiek ir buvo to benzino, nežino. Tvirtino nieko nežinąs apie „Nestea“ buteliuką. T. N. neneigė, jog automobilyje buvo jo kepurė ir pirštinės, neva, jas apsimaudavęs degalinėje, kad neišsipurvintų rankų, nematė, jog kas nors šiuos daiktus iš automobilio būtų išmetęs. Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi ir V. Š., tačiau apklausiamas tyrimo metu nurodė, kad pats į T. N. automobilį buvo įsidėjęs baltos spalvos plastmasinį baką, apie 30 l talpos, skirtą pilti dyzelinui, nes norėjo važiuoti į užsienį užsipilti degalų. Pažymėtina, kad šiame plastmasiniame bakelyje buvo aptikta benzino pėdsakų. V. Š. dėl automobilyje rasto „Nestea“ buteliuko su benzino pėdsakais nurodė, jog prieš tai iš T. N. buvo paėmęs automobilį, įsipylė benzino į tą buteliuką, išpylė į baką, kad lengviau užsivestų, jo neišmetė dėl nepatogumo, laikė T. N. automobilio bagažinėje, svarstė, kad kažkas lindo į bagažinę ir iš to buteliuko išsipylė benzino likutis, todėl ir buvo kvapas, kitu atveju teigė, kad tas buteliukas buvo tuščias, kažkas numetė, jis atsidarė ir pasijautė kvapas, čia pat nurodė, kad prie Pilaitės kažkas užsimanė atsigerti ir griebė tą buteliuką, jis pajuto kvapą ir sakė nieko nedaryti, kas pasiėmė iš bagažinės buteliuką, nurodyti negalėjo. Tikino, jog bagažinėje nėra jokių pertvarų, ten buvo ir alus, kurį ėmė, ir tas buteliukas, todėl ir buvo kvapas. V. Š. tvirtino, kad I. M. lipant iš automobilio, pirštinės iškrito netyčia, matė tai per šoninius veidrodžius. I. M. tikino nepastebėjęs, kad kažkas būtų iškritę iš automobilio, nors pareigūnai vienareikšmiškai teigė, kad metimo faktas buvo akivaizdus, teigė nieko nežinąs nei apie „Nestea“ plastikinį butelį, nei apie bakelį, benzino kvapo automobilyje nejautęs. G. P. nurodė, jog apie pirštines ir kepurę nieko pasakyti negali, o iš bagažinės gal ir ėmė kokį plastikinį buteliuką. Teismui paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad automobilio salone, po kojomis mėtėsi tuščias limonado butelis, šiuos savo parodymus iš esmės patvirtino, tačiau paaiškinti minėtos aplinkybės negalėjo. Apibendrinant teigtina, kad nei pats A. V., nei kiti pareigūnų sustabdytame automobilyje buvę asmenys, proceso metu negalėjo pateikti logiškų ir neginčytinų paaiškinimų dėl tam tikrų automobilyje rastų daiktų, su degių skysčių pėdsakais (turiniu), kaltinamasis A. V. nenurodė ir įtikinamo paaiškinimo, kodėl ant jo drabužių, kuriuos vilkėjo sulaikymo metu, buvo aptikta benzino pėdsakų, kodėl, remiantis pareigūnų paaiškinimais, nuo jo sklido benzino kvapas.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų atžvilgiu padarytos veikos bei konkrečiai kaltų A. V. veiksmų, vertina ir pastarųjų paaiškinimus. Nukentėjusiojo V. N. pozicija procese kito, vienu atveju jis iš esmės neigė ryšį tiek su kaltinamuoju A. V., tiek su kitais asmenimis (T. N., V. Š., G. P., I. M.), kitu atveju, atskleidė tam tikrą sąsają egzistavus. Apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog visi asmenys jam kažkur matyti, tačiau pasakyti iš kur, negalėjo, nei vardų nei pavardžių teigė nežinąs. Įvykio metu degė jo mašina „Hyundai Coupe“, kuri oficialiai priklausė jo motinai, pastarąją tvarkingą, su įjungta signalizacija paliko stovėti prie namo, Mažvydo g. Įvykio pasekmes pamatė atsikėlęs ryte, mano, jog jo automobilį kažkas sudegino, tačiau ar turėjo priešų, nežino, nesutarimų, skolų tvirtino neturėjęs. Tai, jog automobilio „Hyundai Coupe“ faktinis valdytojas buvo jos sūnus V. N., patvirtino ir teisme apklausta nukentėjusioji T. N., kuri, tiesiogiai įvykio nematė, apie jį sužinojo iš sūnaus. T. N. tikino, kad skolų jos sūnus V. N. neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. atskleidė kitokias aplinkybes, parodė, kad policijos komisariate po įvykio matė du iš matymo pažįstamus vaikinus, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, tačiau yra juos matęs Vilniaus mieste su draugu V. R., vienas iš jų buvo su randu, o antrasis su barzdele, ar šie vyrai pas jį yra buvę bute, nepamena, tačiau su vyru su barzdele ir su vyru su randu ant veido buvo keletą kartu susitikęs. Bendram jų pažįstamam V. R. buvo skolingas pinigų – apie 1 000 Lt, 2010 m. žiemą V. R. sėdo į kalėjimą, o jis pastarajam nebuvo atidavęs visos skolos, liko skolingas iki 500 Lt. Tuomet jam, V. N., į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti V. R. draugai, kurie neprisistatė ir sakė, kad V. R. skolą atiduotų jiems. Jis jiems taip pat skambindavo ir rašydavo sms žinutes. Atidavė skolą per du kartus. Antrąjį kartą atidavė skolą 2010 m. vasario 5 d. vakare. Abu kartus du vyrai atvažiavo prie jo namų, M. Mažvydo g. 15, Vilniuje, skolą visada atvažiuodavo pasiimti du vyrai – su randu ant veido ir su barzdele, kurių vardų nežino. Nukentėjusiojo parodymus paskelbus BPK nustatyta tvarka teismo posėdyje, V. N. teigė, jog jie teisingi, tačiau, paaiškino, jog jis V. R. buvo skolingas 500 ar 1000 Lt, bet jau nepamena, ar pas jį buvo atvažiavę V. su M., su barzda vienas buvo, sunku pasakyti, vyrai buvo su kepurėmis, kas jam skambino, tiksliai taip pat pasakyti negali, vyrai neprisistatė ir atvažiavus skolos paimti, gal pastarieji į kalėjimą skolą vežė. Kreiptinas dėmesys, kad pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sulaikytajam A. V. buvo randas ant kaktos, siuvimo žymės. Nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino I. M., ir A. V., kaip asmenis, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir kurie buvo atvažiavę iš jo paimti skolos V. R., nors apklausiamas teisme dėl atpažinimo vėlgi dvejojo. Liudytoja D. K., atlikusi dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausiama teismo posėdyje parodė, jog buvo sudaryta tyrimo grupė, ji buvo toje grupėje. N. neatsimena, kaip vyko jo apklausa, nepamena. Bylos medžiagoje, susijusioje su apklausa, yra jos raštas, tikriausiai ji atliko veiksmą. Įprastai asmuo duoda parodymus, kiek trūksta, užduodami klausimai. Apklausų prisiminti negali. Šitame tyrime nebendravo su žurnalistais. Jei būtų pateiktos nuotraukos žurnalistams, turi būti prokuroro sutikimas. Jei nėra jos tarnybinio pranešimo, kad pateiktos nuotraukos, tai jos nebuvo teikiamos. Tyrimo metu nustatyta, jog T. N. ir I. M. bendravo su nukentėjusiuoju V. N. telefonu – išnagrinėjus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio T. N., išklotines, nustatyta, kad iš T. N. priklausančio minėto mobiliojo ryšio telefono 2010-01-19 21:34:44 buvo skambinta į nukentėjusiajam V. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), o išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio I. M., išklotines nustatyta, kad pastarasis skambino ir rašė sms žinutes nukentėjusiajam V. N., taip pat ir nukentėjusysis skambino I. M.. Skambučiai užfiksuoti nuo 2010 m. vasario 3 d.13:16:39 iki 2010 m. vasario 5 d. 20:50:54. Paskutinio pokalbio laikas tarp I. M. ir nukentėjusiojo fiksuotas 2010 m. vasario 5 d. 20:50:54, matyti, kad šis laikas sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad antrąjį kartą jis skolą atvykusiems jos pasiimti vyrams atidavė 2010 m. vasario 5 d. vakare. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010 m. vasario 8 d., 11 val., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo m-gą Nr. 18-1-00188-10, iš laikino sulaikymo kameros apklausai pas tyrėją D. K. vedamas V. Š., 7-ojo PK koridoriuje pamatęs laukiantį nukentėjusįjį V. N., pastarojo paklausė „ką tu policijoje darai ?“ ir, V. Š., atvestas į 209 kabinetą, paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį, nes yra buvęs pas jį namuose, kur su draugais baliavojo. Teismas vertindamas nenuoseklius nukentėjusiojo parodymus visumoje kartu su kitais minėtais byloje surinktais duomenimis, daro išvadą, kad ryšys tarp nukentėjusiojo V. N. ir A. V. bei kitų minėtų asmenų, nustatytas. Teismas linkęs tikėti V. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad A. V. buvo vienas iš dar iki nagrinėjamo įvykio atvykusiųjų pasiimti nukentėjusiojo skolos kitam asmeniui. Teismas neatmeta galimybės, jog nukentėjusysis parodymus iš dalies keitė, bylą nagrinėjant teisme buvo linkęs nutylėti tikrąsias įvykio aplinkybes, siekdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis išreiškė nenorą susitikti su asmenimis, kuriems pareikštas įtarimas dėl jo turto sugadinimo, atsisakė asmenis atpažinti gyvai, kad pastarieji nedarytų jam jokio poveikio. Nustačius aptartas sąsajas, nėra pagrindo neginčytinai teigti, kad motyvas pakenkti nukentėjusiajam V. N. neegzistavo. Tokiu būdu neatmestina prokuroro iškelta versija, jog nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo V. N. ir jo turto atžvilgiu įtakoti tarpasmeninių santykių ir buvo nukreipti būtent į V. N. bei jo turtą, o nukentėjusiojo P. Š. turtas – automobilis „BMW 530“ buvo sugadintas per klaidą. Tiek pats V. N., tiek jo motina T. N. patvirtino, kad byloje aktualiu metu jis turėjo ne tik automobilį „Hyundai Coupe“, kuris buvo sugadintas įvykio metu, bet ir „BMW 3“, kurį tą naktį laikė garaže. Nukentėjusysis P. Š. pažymėjo, kad su V. N. jo niekas nesieja, kas galėjo sugadinti jo automobilį „BMW 530“, neįtaria, nenumano, kas jam norėtų keršyti ar pan., atitinkamai, nei kaltinamasis A. V. nei kiti asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir priimtas apkaltinamsis nuosprendis, teigė nukentėjusiojo P. Š. nepažįstantis, jokio ryšio su P. Š., teismas nenustatė ir ištyręs kitą baudžiamosios bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. V. bei kitų proceso metu apklaustų asmenų parodymus, kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nustatytą ryšį su nukentėjusiuoju V. N., sujungęs visa, kas aptarta pirmiau, į vientisą visumą, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų nustatyti, kad A. V., veikdamas bendrininkų grupe su kitais keturiais asmenimis, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla išnagrinėta atskirai, bylą A. V. atžvilgiu išskyrus, ir jų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu nėra įsiteisėjęs, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2010 m. vasario 8 d., apie 3.50 val. Tolminkiemio g., Vilniuje, iš T. N. priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti du asmenys ir trečias asmuo, buvęs už vairo, stebėjo aplinką, kol ketvirtas asmuo kartu su A. V. visuotinai pavojingu būdu, tyčia užpildamas benzino padegė automobilį „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. Š. (UAB ,,Swedbank lizingas, buvęs Hanza Lizingas, lizingo sutarties pagrindu, 25000 litų (7240,50 eurų) vertės) bei automobilį „Hyundai Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. N., kuriuo naudojosi jos sūnus V. N., 30000 litų (8688,60 eurų) vertės, kuriame buvo atsarginis ratas, 200 litų (57,92 eurų) vertės, stovėjusius prie namo M. Mažvydo g. 15, Vilniuje, padarydami atitinkamą turtinę žalą. Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas kaltinime nurodė, jog automobilis „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame likę asmenys stebėjo aplinką, stovėjo prie namo M. Mažvydo g. 13, tačiau kaip nurodė tiek pats kaltinamasis V. Š., tiek liudytojai A. N. ir O. C., automobilis stovėjo Tolminkiemio g., todėl teismas savo iniciatyva, nekeisdamas kaltinimo esmės, šią aplinkybę tikslina. Taip pat tikslintina ir padegtų automobilių buvimo vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vienu atveju ši vieta nurodyta prie namo adresu M. Mažvydo g. 13, Vilniuje, kitu – tarp namų M. Mažvydo g. 13 ir 15, Vilniuje, dar kitu – prie namo M. Mažvydo g. 15, Vilniuje. Teismas, tikslindamas šią aplinkybę, remiasi apgadintų automobilių apžiūros protokolais (T. 1 b. l. 45-50, 51-55), kuriuose apžiūros vieta nurodyta M. Mažvydo g. 15. Taip pat tikslintina ir aplinkybės dėl automobilio BMW 530 valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ir vertės. Šių kaltinime nurodytų aplinkybių tikslinimas nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą.

A. V. kaltinamas veikęs bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad A. V. vaidmuo aiškus, jis buvo aktyvus – kaltinamasis buvo vienas iš tiesioginių padegėjų. Teismo vertinimu, kaltinamojo veika (veikiant bendrai) reiškėsi tiesiogine tyčia, siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Pagal bylos aplinkybes teismas nustato buvus bendrą susitarimą su kitais asmenimis, konkliudentinius veiksmus, nėra pagrindo manyti, jog buvo išreikštas prieštaravimas teisei priešingiems veiksmams, veika prieš nukentėjusiuosius baigta.

Veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, apibūdinantis veikimo būdą (visuotinai pavojinas) yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas sprendžia dėl pastarojo buvimo atsižvelgus į bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog nukentėjusiųjų automobiliai buvo sugadinti miegamajame rajone, prie daugiabučio namo, juos padegant, buvo sukeltas realus pavojus užsidegti vien jau kitų asmenų transporto priemonėms. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nukentėjusiųjų turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu, veiką kvalifikuojantis požymis tyrimo metu nustatytas pagrįstai ir veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju taikytina nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi straipsnio redakcija, kadangi iki tol, taip pat ir veikos padarymo metu, galiojusios redakcijos straipsnio sankcijoje buvo numatytos dvi bausmės rūšis – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, tuo tarpu nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi straipsnio redakcija numato galimybę skirti ir baudą bei laisvės apribojimą. Tokiu būdu, ši straipsnio redakcija laikytina lengvinančia kaltinamojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.

Nukentėjusysis V. N. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos 30200 litų (8746,52 eurų) atlyginimo, tačiau tyrimo metu jo atsisakė, parodė, kad jo motina, T. N., kurios vardu buvo registruotas automobilis „Hyundai Coupe“ gavo išmoką iš „Ergo Lietuva“ draudimo, taip pat jis gavo lėšų pardavęs apdegusį automobilį į sąvartyną, pastarąsias taip pat atidavė T. N., taigi jokia žala nepadaryta. Automobilį faktiškai valdęs V. N., o ir nukentėjusioji T. N., kuriai oficialiai automobilis priklausė, apklausiami teisme nurodė jokių pretenzijų neturintys.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo P. Š. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 25000 litų (7240,50 eurų) atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu šis P. Š. ieškinys yra atmestas atskirai išnagrinėtoje byloje Nr. 1-142-806/2017 kitų asmenų atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis P. Š. nurodė, kad jo automobilis „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirktas lizingu, draustas „Kasko“ draudimu. Remiantis bylos medžiaga, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Remiantis nukentėjusiojo parodymais jis pats buvo net pamiršęs, kad tai jis, o ne draudikas byloje reiškė civilinį ieškinį, pasak P. Š., jam padaryta žala nebent būtų prilyginta automobilio likutinei vertei, jos tiksliai nežino, jokių apskaičiavimų nepateikė. Atsižvelgus į tai, kad žala nagrinėjamu atveju padaryta draudikui AB „Lietuvos draudimas“ ir pastarasis turi teisę regreso tvarka išieškoti patirtą žalą iš atsakingo asmens civilinio proceso keliu, o pats nukentėjusysis jam padarytos žalos įvardinti iš esmės negalėjo ir nepagrindė, teismas neturi pagrindo P. Š. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti, todėl civilinis ieškinys atmestinas ir A. V. atžvilgiu.

Byloje nustatyta kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė. A. V. neblaivumo teismas šiuo atveju nepripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog tai turėjo esminės reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, visuotinai pavojingu būdu sugadintas dviejų nukentėjusiųjų turtas, veika baigta). Atsižvelgtina ir į tai, jog A. V. vaidmuo, buvo aktyvus – jis buvo vienas iš tiesioginių padegėjų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika padaryta seniai, tyrimas truko ilgą laiką. Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis byloje aktualiu laikotarpiu – iki veikos padarymo buvo kartą baustas administracine tvarka, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nebuvo įrašytas. A. V. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre taip pat nesigydė, bet nustačius, kad jo medicininiai dokumentai yra Vilniaus miesto Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, šiuos išreikalavus bei pateikus tirti specialistui, nustatyta, kad skirti A. V. teismo psichiatrijos ekspertizę, netikslinga. A. V. vedęs, dirba užsienyje, yra motyvuotas dirbti toliau. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, numatyto BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, nustatant didesnę nei pastarasis, tačiau artimesnę vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrins įstatyme numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

Į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. kovo 8 d.

Kaltinamajam A. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Teismas pasisako ir dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2010 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas apdegusio bamperio gabaliukas; iš automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos aprūkusios stiklo šukės – perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2010 m. vasario 8 d. iš automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta plastmasinė talpa, 1,5 l plastmasinis butelis su užrašu ,,Nestea Vitao“, metalinė talpa su užrašu ,,Mangers paint & Varnish Stripper“, stiklinis butelis su užrašu ,,acetonas“, prie automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos pirštinės ,,Nike“, megzta kepurė, apžiūros metu paimtas guminis plaktukas ir geležinis strypas – perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. N. arba jo nurodytam asmeniui.

I. M. seilių mėginys, perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, 2010 m. balandžio 15 d. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimti T. N. DNR (seilių) pavyzdžiai, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

0,5 litro talpos stiklainis su foniniu kvapu, perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

2010 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu paimti I. M. ir A. V. striukės, kelnės ir megztiniai, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini I. M. ir A. V..

2010 m. vasario 8 d. asmens kratos metu paimtas V. Š. mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung SGH J600“ ir dvi sim kortelės, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. Š. arba jo nurodytam asmeniui.

Automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastų dviejų šovinių po tyrimo likusios dalys, perduotos saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 140 MGL (5272,4 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į skirtiną bausmę, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. kovo 8 d., ir, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatas, laikyti A. V. nubaustu 82 MGL (3088,12 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam A. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo P. Š. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2010 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą apdegusio bamperio gabaliuką; iš automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas aprūkusias stiklo šukes, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

2010 m. vasario 8 d. iš automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą plastmasinę talpą, 1,5 l plastmasinį butelį su užrašu ,,Nestea Vitao“, metalinę talpą su užrašu ,,Mangers paint & Varnish Stripper“, stiklinį butelį su užrašu ,,acetonas“, prie automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pirštines ,,Nike“, megztą kepurę, apžiūros metu paimtą guminį plaktuką ir geležinį strypą, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. N. arba jo nurodytam asmeniui.

I. M. seilių mėginį, perduotą saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, 2010 m. balandžio 15 d. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimtus T. N. DNR (seilių) pavyzdžius, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikinti.

0,5 litro talpos stiklainį su foniniu kvapu, perduotą saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

2010 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu paimtus I. M. ir A. V. striukes, kelnes ir megztinius, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti I. M. ir A. V..

2010 m. vasario 8 d. asmens kratos metu paimtą V. Š. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung SGH J600“ ir dvi sim korteles, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti V. Š. arba jo nurodytam asmeniui.

Automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastų dviejų šovinių po tyrimo likusias dalis, perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.