Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-142-806/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-12-01
Bylos Nr.: 1-142-806/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-18-1-00188-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis: I. M., G. P., T. N., V. Š.
Nukentėjusysis: P. Š., V. N., T. N.
Advokatai: Gintarė Leškevičienė, Loreta Guižauskienė, Vladislav Latušinskij, Aldevinas Švedas

Kategorijos

1.2.14.10.2Kvalifikuotas turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-142-957/2017Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00188-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.10.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Gintarei Prunskaitei, Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant vertėjams Audronei Adomavičienei, Audriui Krušnai, Vandai Žitkauskaitei, Olgai Macijauskienei, Helenai Žemaitel,

prokurorams Justui Gureckui, Renatai Augutavičienei,kaltinamajam I. M., jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,kaltinamajam G. P., jo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij,kaltinamajam T. N., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,kaltinamajam V. Š., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,nukentėjusiesiems P. Š., V. N., T. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. N. (T. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę:

1996 m. birželio 25 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 4 d., 246 str. 1 d., 42 str. (galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 6 m. 6 mėn. Bauda 1000 Lt su turto konfiskavimu. Pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. neatliktos bausmės dalis sumažinta 1/3, t. y. 2 m. galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;1997 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 1 d. (galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu. Pritaikius LR 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 m. 10 mėn. 25 d. 1998 m. kovo 13 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 225 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01), nuteistas laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 42 str., nuspręsta prijungti bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. gegužės 16 d. nuosprendį. Galutinė bausmė 4 m. 1 mėn. 5 d. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;2001 m. lapkričio 21 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 2 d. (galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 5 mėn. su 1000 Lt turto konfiskavimu;2002 m. gegužės 2 d. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 232¹ str. 5 d. (galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 8 m. su 1200 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 str. 4 d., subendrinus su 2001 m. lapkričio 21 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo su 1200 Lt vertės turto konfiskavimu. 2005 m. liepos 14 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 22 str. 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m.;2008 m. vasario 27 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d., nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau negu 7 paroms; 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, pagal BK 180 str. 1 d. – 2 m. laisvės atėmimo bausme, pagal BK 181 str. 1 d., - 2 m. laisvės atėmimo bausme. BK 63 str. 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos jas sudedant, galutinė bausmė paskirta 3 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 1 metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokėti 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d. bei 253 str. 2 d. BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė T. N. paskirta 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo. BK 64 str. 1, 3 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė T. N. paskirta 13 (trylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės atlikimo laiką nurodyta įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime nuo 2010 m. spalio 7 d. iki 2010 m. lapkričio 19 d. bei nuo 2012 m. vasario 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. gruodžio 5 d. Pagal BK 261 str. išteisintas. 2014 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis, nurodant, kad T. N. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant nuteistąjį T. N. įmoką sumokėti per vienerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis panaikinta, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nepatikslintą (nepakeistą). Šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę;

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, išsiskyręs, neteistas;

V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, teistas:

1998 m. gruodžio 17 d. Čekijos Respublikos Prahos apskrities teismo pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 str. 1 d., 234 str. 3 d., 238 str. 1 d., 238 str. 3 d., 35 str. 1 d., 39A str. 2 d., 57 str. 1 d. ir 2 d. laisvės atėmimu 12 metų; Čekijos Respublikos Prahos miesto aukštesniojo teismo 1999-03-11 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė pakeista ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiai, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-07-08 nutartimi bausmė suderinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) normas ir nustatyta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, 2008-01-18 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;2011 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. areštu 52 paroms;2012 m. gegužės 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu buvo pakeistas 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendis - 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą 2 metams 1 mėnesiui; 2012 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi BK 63 str. 3 d., 9 d. pagrindu subendrinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metai 6 mėnesiai; 2013 m. balandžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 253 str. 1 d., 259 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p., paleistas lygtinai, neatlikęs likusios laisvės atėmimo bausmės (bausmės pabaiga – 2014 m. rugsėjo 25 d.);2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 3 d., 253 str. 2 d. ir 258 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d., 5 d. 2 p., bausmes už atskiras veikas nuspręsta subendrinti taikant dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdus ir subendrintą bausmę V. Š. paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. d., paskirtąją bausmę nurodyta subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirtąja ir neatliktąja bausme, pridedant neatliktosios bausmės dalį – du mėnesius ir galutinę bausmę V. Š. paskirti laisvės atėmimą dvylikai metų dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką nurodyta įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2017 m. vasario 13 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas dėl minėto nuosprendžio atmestas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę;

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, teistas:

2009 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 284 str. 1 d.,2014 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 75 str. 2 m. laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 2 m. laikotarpiui (bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2017 m. balandžio 20 d.), įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 69 str. I. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas solidariai iki 2016-04-20 atlyginti AB DNB bankui 12 308,85 Eur žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi probuojamajam I. M., pakeistas teismo skirtas įpareigojimas iki 2016-04-20 solidariai atlyginti AB DNB bankui padarytą 12 308,85 Eur žalą į įpareigojimą atlyginti AB DNB bankui padarytą žalą laikantis 2016-01-21 su banku sudarytame susitarime nustatytos tvarkos; iš probacijos įstaigos išregistruotas;

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N., G. P., V. Š. ir I. M., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, byla nagrinėjama teisme, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: 2010 m. vasario 8 d., apie 3.50 val. Tolminkiemio g., Vilniuje, iš T. N. priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. N., G. P. ir V. Š., buvęs už vairo, stebėjo aplinką, kol I. M. kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia padegė automobilį „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. Š., 25000 litų (7240,50 eurų) vertės bei automobilį „Hyundai Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. N., kuriuo naudojosi jos sūnus V. N., 30000 litų (8688,60 eurų) vertės, kuriame buvo atsarginis ratas, 200 litų (57,92 eurų) vertės, stovėjusius prie namo M. Mažvydo g. 15, Vilniuje, padarydami atitinkamą turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog kaltės nepripažįsta, atrodo 2010 m. vasario 7 d. susitiko ir važinėjosi po miestą, vėliau atvažiavo pas V., I. ar A.. Visi važinėjo po miestą ir gėrė alų, o V. buvo už vairo ir negėrė. Vėliau, kai jau buvo gerokai išgėrę, tikriausiai jau buvo naktis, tikslios valandos nepasakys, vežė A. į namus Pilaitėje. Neprisimena, ar tuo metu buvo centre, ar dar kažkur. Jis pats ar užmigo, ar atsijungė, buvo neblaivus, kiek laiko miegojo, neįsivaizduoja. Tuo metu gėrė nemažai, bet tik alų. Jį, dar kol nebuvo sustoję, pažadino V. ir pasakė, kad iš paskos važiuoja policija ir paprašė paduoti automobilio dokumentus. Prabudo, kai sustabdė policija Pilaitėje, tada ir suprato, kad vežė A. į namus. Neprisimena, ar vežant buvo sustoję, nežino, kokiomis gatvėmis važiavo. Gal kas išeidinėjo parūkyti, ar atlikti gamtinių reikalų. Neprisimena, kad pats būtų išlipęs. Jis sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, keleivio vietoje. Kol sustabdė policija, jis miegojo, kas ten ką darė, jis tiksliai neprisimena. Nežino, kaip policija galėjo matyti, kad jie nemiega. Mano, kad kai policija juos pradėjo stabdyti, V. pažadino jį ir matyt visus kitus, kol dar nebuvo sustoję, todėl, sustojus, priėję pareigūnai jau pamatė, kad niekas nemiega. Apie įvykį nieko nežino, negali pasakyti, kur važiavo, nes miegojo. Nei vieno iš juos sustabdžiusių policijos pareigūnų nepažinojo. Buvo pristatytas į komisariatą. Jo automobilio bagažinėje buvo dėžė su instrumentais – raktais, automobilio variklio visokie dalykai, priemonė odai valyti, turbūt buvo 20-30 l talpa degalams. V. turėjo automobilį, kurio spidometras blogai rodė, todėl pastarasis kokius tris kartus buvo privažiavęs, nes baigdavosi kuras. Tą baką jis (T. N.) ir laikė automobilio bagažinėje. Jo, T. N., automobilis benzininis. Buvo jo kepurė, pirštinės, nes buvo žiema. Gal pirštinės buvo bagažinėje, gal daiktadėžėje, automobilyje. Kur tuos daiktus numesdavo, ten ir gulėdavo. Dėl ,,Nestea‘‘ buteliuko, nežino. Jis šiaip geria paprastą vandenį, o ne arbatą. Dėl skysčių – buvo ir Wd, skirta nuiminėti rūdims, „vait“ spiritas, originaliuose buteliukuose. Žino, kad tą spiritą pirko ir jis gulėjo automobilyje. Jis tokius daiktus visada laikė bagažinėje. Visi daiktai buvo jo. V. tuo metu vairavo tik tą kartą, nes jis pats buvo išgėręs alaus. Šiaip jam automobilio neduodavo. V. jam skambino kartą ir pasakė, kad pas jį baigėsi kuras, nuvažiavo į degalinę, nupirko ,,bačioką“ degalų. Tada nuvažiavo prie V. automobilio, įpylė. Jis ,,bačioką“ paliko pas save, o po poros dienų vėl paskambino. Jie vėl pripylė degalų iš to ,,bačioko‘‘. V. tą ,,bačioką‘‘ paliko pas jį, kad pas V. daugiau nevažinėtų. ,,Bačiokas‘‘ buvo tuščias. Gal ten kažkiek ir buvo to benzino, nežino. Jo niekas anksčiau neklausė, kaip pas jį atsirado bakelis, todėl ir nieko apie tai nepasakojo. Tai buvo V. bakelis. Pas Š. nerodė, kiek pas jį automobilyje yra likę benzino. Dėl kitų daiktų tai neatsimena. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Jų niekada nėra matęs. 2010 m. važinėjo džipu ,,Grand Cherokee‘‘, atsimena tik valstybinio numerio skaičius – 555, automobilis buvo brolio vardu. Į tą automobilį paskutinį kartą pylė degalų tikriausiai prieš dvi – vieną dienas degalinėje. Pylė tiesiogiai į baką, jokios papildomos talpos nenaudojo. Degalinėje įvykio dieną nebuvo. Nežino, iš kur pas jį, be jau minėtų, atsirado kiti buteliukai su skysčiais. Įvykio dieną dėvėjo sportines kelnes, striukę, gal avėjo žieminius batus. Jo tuo metu dėvėti darbužiai buvo paimti tirti. Nieko rasta nebuvo. Neprisimena, ar tuo metu turėjo kepurę, pirštines. Važiuojant į degalinę, žiemą visada užsidėdavo darbines pirštines tam, kad neišsipurvintų rankų. Gal pirštinės buvo įkištos į kepurę. Tai buvo darbinės pirštinės. Nematė, kas išmetė pirštines ir kepurę iš automobilio. To pats tikrai nematė ir šitai išgirdo tik iš policijos. Ne jis pakėlė tuos daiktus nuo žemės. Neprisimena, kad jo būtų policija prašiusi juos pakelti. Nežino, kur tie daiktai net buvo. Tik po 7 metų tyrėja pasakė, kad pirštinėse buvo rasta biologinių pėdsakų. Tuo metu nematė jokių pravažiuojančių automobilių. Tik komisariate išgirdo, kad kažkas degė ir jie važiavo šalia. Mano, policija juos sustabdė dėl to, kad nieko daugiau nebuvo aplinkui. Atrodo, kad policijai juos sustabdžius, viskas vietoje buvo patikrinta, patikrinta bagažinė. Nukentėjusiųjų nepažįsta, nėra jų matęs, nors gal ir matytas nors vienas nukentėjusysis prieš ikiteisminį tyrimą, bet Vilnius mažas miestas, visi gali būti matyti. 2010 m. niekam nebuvo skolingas ir niekam taip pat neskolino. 2010 m. turėjo darbą, dirbo legaliai pas brolį. Su ieškiniais nesutinka.

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas teisme parodė, jog kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad pažiūrėjus į žemėlapį, nuo ten, kur jie stovėjo ir kur degė automobiliai, yra pakankamai didelis atstumas. Internetinėse nuotraukose matėsi, kad buvo sniego ir pusnys. Ten, kur jis sustojo, iš abiejų pusių buvo pusnys tokio dydžio, kad iš vairuotojo vietos nieko negalėjo pamatyti. Dviese, P. ir M., išlipo atlikti gamtinių reikalų, o Aleksandras miegojo ant galinės sėdynės. T. sėdėjo šalia jo. Jie patys išvažiavo, pasuko, važiavo gal daugiau nei km ir tiesiog stabtelėjo dėl gamtinių reikalų, P. ir M. norėjo, kad jis sustotų anksčiau, tačiau liepė šiems palaukti, kol privažiuos vietą, kur niekas nematytų ir kad nebūtų dėl to iškviesta policija. Jis, sėdėdamas džipe nematė, kas yra šalia, matė priekį ir per galinį veidrodį, kada vaikinai atliks gamtinius reikalus. Policija pravažiavo labai lėtai, vaikinai grįžo į automobilį (pažymi vietą, kurioje sustojo). Vaikinai atsisėdo į automobilį, jie išvažiavo į pagrindinę gatvę, kad apsisuktų. A. atsibudęs pasiūlė toliau švęsti. Jie vėl išvažiavo. Policija apvažiavo šviesoforą pagrindine gatve, (vieta žemėlapyje pažymima kryžiuku), apsisuko ir sugrįžo. Eismas buvo atskirtas žalia juosta. Tai, kad policininkai pasakojo, jog iš karto apsisuko ir grįžo, fiziškai neįmanoma, nes per visą yra tvora. Pareigūnams reikėjo važiuoti iki sankryžos, apsisukti ir tik tada juos pasivyti. Jis važiavo gal 60 km/h. Policija negalėjo matyti kaip G. su I. įsėda atgal į automobilį, nes tuo metu jie jau buvo pravažiavę. Pareigūnai minėjo, kad sėdosi iš abiejų pusių, bet to būti negalėjo. A. sėdėjo gale už jo ir miegojo. Kai buvo sustoję, M. su P. buvo išlipę ir nuėję gal puse metro nuo bagažinės. Gal kas ir bėgo, tačiau tikrai ne jie. Tuo labiau toje gatvėje, kur stovi tie namai, yra pereinamieji kiemai. Pereinamieji kiemai, kai galima įeiti, o išeiti pro kitą pusę. Nuo įvykio vietos, kur buvo padegti automobiliai, iki tų namų atstumas netolimas, buvo viskas šalia. Kai draugai atėjo atgal prie automobilio, durelės buvo uždarytos, nes buvo šalta. Jie atsidarė iš vienos pusės galines dureles ir abu įlipo į automobilį. Kaip išlipo, taip ir įlipo. Policija juos stabdė su švyturėliais. Tada jis perspėjo miegantį draugą, kad išsiimtų dokumentus. Nežino, gal 200-300 m. buvo nuo jų, kur sustabdė pareigūnai iki padegtų automobilių. Automobilyje buvo tik vienintelis buteliukas ,,Nestea‘‘, apie litro dydžio. Prieš tai pas T. buvo paėmęs automobilį, įsipylė benzino į tą buteliuką, išpylė į baką, kad lengviau užsivestų. Taip tas buteliukas su benzino kvapu ir atsirado. Gal kažkas lindo į bagažinę ir iš to buteliuko išsipylė užtat ir buvo kvapas. Tas buteliukas buvo tuščias, kažkas numetė, jis atsidarė ir pasijautė kvapas. Buteliukas buvo bagažinėje, pats jį ten įmetė, ten buvo ir alaus. Kas ten vyko gale, nelabai domėjosi. Prie Pilaitės kažkas užsimanė atsigerti ir griebė tą buteliuką, jis pajuto kvapą ir sakė nieko nedaryti. Nežino, kas jį ištraukė. Į bagažinę tiesiog galima ištiesti ranką ir pasiimti daiktą į saloną. Ten nėra jokių grotų, pertvarų. Dėl to automobilyje ir buvo benzino kvapas. Buteliuką laikė N. automobilyje, nes nepatogu buvo išmesti kieme, ten to benzino buvo labai mažai, galiukas. P. su M. išlipę bagažinės neatidarinėjo. Iš centro, bevažiuojant į Pilaitę kažkas ištraukė iš bagažinės tą buteliuką. Policijai niekas niekam nebuvo įdomu, pastarieji nieko nesakė dėl benzino kvapo. Tuo metu buvo išeiginės – važiuodavo į klubus, susitikti su žmonėmis, tai šen, tai ten. Jis pats tuo metu buvo visiškai blaivus, važinėjosi miesto centre. T. sėdėjo šalia jo, o kiti gale. Jie buvo nemažai išgėrę, svyrinėjo, beveik ėjo keturiomis. Buvo 03.30 val. ryto, visi po truputį pamiegodavo, juk šventė nuo 19 val. vakaro. Kai sustabdė policija, N. sėdėjo šalia jo, S. – už jo, gale, per vidurį – G., vėliau sėdėjo I.. Kai I. jiems sustojus išlipo, tuomet ir iškrito tos pirštinės. Jis žinojo, nes matė per šoninius veidrodžius. Kai iškrito, girdėjo kaip policija sakė, jog pametė. Irmantui nieko jau nesakė. Automobilyje A. buvo išsijungęs, miegojo, o T. knapsėjo. Automobilio variklis 4,8 ir tik paspaudus greičio pedalą, jis stipriai iš karto pajuda. T. N. apie bakelį, jo atsiradimą viską pasakojo teisingai. Jis pats turėjo du automobilius. Buvo sugedęs indikatorius ir pastoviai bijodavo, kad neužteks degalų nuvažiuoti iki degalinės. Tai jie kartu su T. N. nuvažiavo į degalinę, nupirko bakelį, užpylė degalų. Bakelis liko pas jį, tačiau antrą kartą bakelį jau paliko T. N.. Jis pats pirko tą bakelį. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Gal juos kur klube ir matė. Skolų 2010 m. neturėjo, jam taip pat niekas nebuvo skolingas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis G. P. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog kaltės nepripažįsta. Smulkiai neatsimena, jie gėrė, didelės reikšmės, kur važiuoti, nebuvo. Sėdėjo galinėje sėdynėje. Buvo išgėręs, gėrė alų. Į Pilaitę atvažiavo iš miesto. Jau buvo rytas, kažkas lūžta, kažkas atsibunda. Giliai automobilyje nelabai įmanoma užmigti. Buvo atvažiavę gal 4-5 policijos automobiliai. Kai sustabdė policija, jį pasodino ir išvežė į komisariatą. Nieko nežino apie daiktus, kurie buvo automobilyje. Buvo stipriai išgėręs, suvokė, kaip atidaryti butelį ir išgerti. V. viską išaiškino, kur sėdėjo kiti asmenys. T. buvo priekyje, šalia vairuotojo, V. už vairo, jis pats sėdėjo gale per vidurį, I. jam sėdėjo iš dešinės, o A. iš kairės. Greičiausiai buvo išlipę iš automobilio atlikti gamtinių reikalų. Sustoję buvo gal 3-5 min. Tai buvo kažkur Pilaitėje. Nutolęs nuo automobilio buvo gal per žingsnį. Atlikęs gamtinius reikalus į automobilį įlipo pro dešinės pusės galines dureles. V. iš kairės pusės išlipęs nebuvo. Greičiausiai buvo išlipęs ir I.. Jis neatsimena, ar matė. Kiek atsimena, juos policija išvežė skirtingais automobiliais. Neatsimena, ar tada jau buvo spėjęs įlipti į automobilį. Nelabai galvojo, kodėl juos sustabdė policija. Jis nevairavo. Neatsimena, kada juos pastebėjo policija. A. tuo metu miegojo, sėdėjo jam iš kairės pusės. Dėl pirštinių, kepurės nieko pasakyti negali. Nukentėjusiųjų nepažįsta. R. yra seniai matęs. Su juo reikalų neturėjo. Skolų neturėjo, jam taip pat niekas nebuvo skolingas. Kai sustabdė policija, važinėjosi po miestą be konkretaus tikslo. Buvo kažkoks kvapas automobilyje, bet nekreipė dėmesio, nes buvo neblaivus. Tai jam atrodė smulkmena. Gal iš bagažinės jis ir ėmė kažkokį tai buteliuką. Jis rūko, dažniausiai turi žiebtuvėlį. Neatsimena, ar tarp paimtų daiktų buvo žiebtuvėlis. Kiti asmenys taip pat rūko. Gėrė alų iš stiklinių butelių. Nežino, ar tuo metu automobilio salone buvo plastikinių butelių. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. apie 18-20 val., tiksliai neprisimena, susitiko su V., A., I., kurių pavardžių nežino, jie yra jo pažįstami, bei T. N., kuris yra automobilio savininkas. Jie nuvažiavo pirmiausia pasiimti vieno, po to kito. Automobilis, kuriuo važinėjo yra Jeep Grand Cheeroke, kuris priklauso T. N.. Jie važinėjo po visą Vilnių ir gėrė alų. Jis automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės, per vidurį. Jie nuvažiavo į Pilaitės mikrorajoną, bet pasakyti, koks tai buvo tikslus laikas, negali. Jie nuvažiavo gatve pro prekybos centrą „Pupa", kur pasuko, kiek atsimena, į pirmą posūkį, po to ta gatve nuvažiavo. Ta gatvelė juos išvedė į tą patį pagrindinį kelią. Jis nežino, kokie yra tų gatvių pavadinimai, mano, kad tas gatves gali parodyti. Neprivažiavus pagrindinės gatvės, jie sustojo atlikti gamtinius reikalus. Ar jis pats buvo išlipęs iš automobilio, neprisimena. Jis nežiūrėjo, kas išlipo iš automobilio, kas rūkė ar ką kitą darė. Jam atrodo, kad jie sustoję buvo apie 10 minučių. Jiems tik išvažiavus į pagrindinį kelią, apsupo 4-5 policijos mašinos. Jį pasodino į policijos automobilį ir atvežė į policijos komisariatą. Už ką jis buvo sulaikytas, nežino. (T.3, b. l. 47), o papildomos apklausos metu parodė, kad 2010 m. vasario 7 dieną susitiko su savo pirminėje apklausoje nurodytais draugais. Minėtą dieną buvo vartojęs alkoholiniu gėrimų, todėl ne visas aplinkybes tiksliai prisimena. Prisimena tai, kad minėtos dienos vakarą važinėjo su A. V., T. N., I. ir V., kurių pavardžių neprisimena. Jie 2010 m. vasario 7 d. važinėjosi T. broliui priklausančiu automobiliu „Jeep Grand Cheroke". Tadeušas gan dažnai naudojasi savo brolio automobiliu. Minėtą vakarą automobilį vairavo V.. T. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Ar kai jis įsėdo į automobilį, jame jau buvo visi aukščiau išvadinti draugai, neprisimena. Prisimena tai, kad atsisėdo į automobilio galą. Sėdėjo per vidurį. Jam iš šonų sėdėjo: iš dešinės – I., o iš kairės – A.. Ar viso vakaro metu, kol jie važinėjosi automobiliu keitėsi gale sėdėję vietomis, neprisimena. Ar kol važinėjo, pylėsi kuro į automobilį, taip pat nurodyti negali, nes neįsidėmėjo. Ar jam įlipus, automobilyje jautėsi kuro kvapas, nurodyti negali, neprisimena. Prisimena, tai, kad automobilio salone, gale po kojomis mėtėsi tuščias plastikinis butelis nuo limonado. Kada tas butelis atsirado automobilyje, nurodyti negali. Ar kai jis įlipo į automobilį, jame jau buvo minėtas butelius nuo limonado, nurodyti negali, nes tiesiog to neįsidėmėjo. Kokie automobilio bagažinėje buvo daiktai, nurodyti negali, nes nežiūrėjo kas sudėta bagažinėje. Kur važinėjo 2010 m. vasario 7 d. naktį nurodyti negali, nes važinėjo visur po miestą ir tikslių gatvių nurodyti negali. Viso važinėjimo metu jis gėrė alų. Prisimena, kad automobilio gale sėdintis A. snaudė, jis prasibusdavo, išgerdavo alaus ir vėl užsnūsdavo. Ar gale sėdintis I. taip pat buvo užmigęs, nurodyti negali, nes neprisimena. Į Pilaitės mikrorajoną jie važiavo, nes vežė A. namo. Pilaitės mikrorajone, kurioje gatvėje, pasakyti negali, tačiau gali parodyti, buvo sustoję, atlikti gamtinių reikalų. Keliese tuomet išlipo iš automobilio nurodyti negali, nes neprisimena. Jis tiksliai buvo išlipęs, tačiau kas dar tuo metu išlipo iš automobilio, neprisimena. Jis išlipęs nuo automobilio buvo paėjęs apie 2 metrus. Po to, kai sulipo į automobilį ir šiek tiek pavažiavo, t. y. pasuko į centrinę gatvę, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir sustabdė. Juos sustabdė pavažiavus apie 50 metrų nuo tos vietos, kurioje buvo sustoję. Ar kol važiavo nurodytą atstumą kas nors automobilyje spėjo užsnūsti, nurodyti negali. Kai sustabdė policijos pareigūnai, jis iš automobilio išlipęs nebuvo tol, kol pareigūnai jam neliepė išlipti. Kiek atsimena iš automobilio buvo išlipęs I.. Kodėl jis lipo iš automobilio nurodyti negali. Jis automobilyje neturėjo nei pirštinių, nei kepurės, nematė, kad kas iš jo draugų turėtų minėtus daiktus. Aplamai nei kepurės, nei pirštinių jis automobilyje nematė. Pranešime apie įtarimą nurodyto asmens, V. N., nepažįsta. Šio asmens vardas ir pavardė jam nieko nesako. Aplamai Pilaitės mikrorajone neturi pažįstamų asmenų. Nori parodyti tai, kad pats neturi jokio šaunamojo ginklo, nematė, kad kas nors iš draugų turėtų kokį nors šaunamąjį ginklą (T.3, b. l. 49), patvirtino, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Dabar smulkmenų neatsimenu, be to, buvo girtas. Metrus nurodė apytiksliai. Dabar negali atsakyti, kur tas buteliukas voliojosi ir iš kur jis atsirado.

Kaltinamasis I. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta, prieš tris metus turėjo labai sunkią galvos traumą, turi problemų su atmintimi. Šiaip nieko neprisimena. Praėjo 7 metai. Jie važinėjosi po miestą ir paskui V. vežė į namus. Buvo labai girti. Jam pareigūnai dujomis purškė į akis, nes norėjo atlikti gamtinius reikalus, jiems nepakluso, nesėdėjo automobilyje. Jo duslus balsas. Gal pareigūnams atrodė, kad jis šaukia. Jo tokia kalbėjimo natūra. Jam uždėjo antrankius, nuvežė į komisariatą, paėmė ekspertizei rūbus. V. buvo blaivus, nes vairavo, o T. sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Visi tikrai buvo išgėrę, išskyrus vairuotoją. Neprisimena, kas miegojo automobilyje. S. V. galbūt giliai miegojo. Žinoma, kad nemiegojo V., nes vairavo. Neprisimena, kas sėdėjo šalia jo. Buvo užmigęs tikrai. Išgerdavo, pamiegodavo, vėl išgerdavo. Jis pats prašė sustabdyti automobilį, nes norėjo atlikti gamtinius reikalus. Neprisimena, kurioje tiksliai vietoje sustojo vairuotojas. Sustojo kažkur Pilaitėje, bet Pilaitės jis nežino. Išlipęs, nuėjo nuo automobilio kažkur apie metrą. Nematė, ar dar kažkas išlipo iš automobilio. Į automobilį grįžo normaliai, tikrai nebėgo. Išlipo, atliko reikalus ir įlipo. Neatsimena, ar įsėdus į automobilį, visi jau ten sėdėjo. Neatsimena, ar įlipus į automobilį, jis iš karto nuvažiavo, ar dar kažko laukė. Neatsimena, koks laiko tarpas praėjo, kol sustabdė policija. Buvo išgėręs. Laikas buvo naktis, paryčiui. Gal tuo tarpu kai buvo išlipęs, įlipęs atgal ir kol sustabdė policija miegojo. Nežino, kokiu atstumu nuo tos vietos, kur buvo išlipęs, juos sustabdė policija. Nežino, kiek policijos automobilių juos sustabdė. Pareigūnams sustabdžius automobilį, nieko iš automobilio nemetė. Nematė kepurės, pirštinių. Savo nei pirštinių, nei kepurės tuo metu neturėjo. Pareigūnų nepažįsta. Mano, kad šiais laikais net pareigūnai nėra šventi. Nežino, kuris pakėlė kepurę, pirštines. Jis tikrai nieko nemetė. Nenešioja net žiemą kepurės, pirštinių. Nepastebėjo, kad jam lipant iš automobilio, būtų iškritę kepurė ar pirštinės. Nieko automobilyje nematė, išskyrus stiklinius alaus butelius. Alus buvo sudėtas bagažinėje, įkišus ranką pasiimi alų ir viskas. Nematė jokio plastikinio buteliuko. Automobilyje buvo jaučiamas alaus kvapas, nes jį gėrė. Benzino kvapo neužuodė. Nukentėjusiųjų nepažįsta, matęs nėra, nebent jį galėjo matyti per televiziją. Jokių paskolinių santykių neturėjo. Iki įvykio su kitais kaltinamaisiais bendravo normaliai. Gal susipažino klube, ar kur kitur, neatsimena. Neskaičiavo, kiek laiko prieš tai visi bendravo. R. matytas tik iš matymo, jis nėra jo draugas. Su pastaruoju bendrauti neteko. Jį matė tik per televiziją. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010 metų vasario 8 d. naktį, laiko neprisimena, važiavo su savo draugais – V., A., T. ir G. pasivažinėti. Važiavo su T. priklausančiu „Grand Cherokee" automobiliu. Automobilio valstybinių numerių nežino. Automobilyje gėrė alų. Automobilį vairavo V.. Jis sėdėjo su A. ir G.. Jis sėdėjo dešinėje pusėje, sėdynėje esančioje už keleivio sėdynės. Gale per vidurį galimai sėdėjo G., tačiau tiksliai nurodyti to negali. Jis buvo šiek tiek užmigęs automobilyje. Jiems važiuojant Pilaitės mikrorajone, prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis, įjungė švyturėlius ir juos sustabdė. Kurioje tiksliai vietoje juos sustabdė, nurodyti negali, nes neprisimena. Kai sustabdė automobilį, vairuotojo paprašė dokumentų. Jis išlipo iš automobilio, nes norėjo nusišlapinti, tačiau pareigūnai neleido to padaryti. Ar dar kas nors buvo išlipę iš automobilio, nežino. Jis, išlipdamas iš automobilio jokių daiktų rankose neturėjo. Galimai turėjo alaus butelį, tačiau to tiksliai neprisimena. Tą vakarą nei kepurės, nei pirštinių neturėjo. Minėtą vakarą jis buvo gerokai išgėręs alaus, todėl ne viską gerai prisimena. Sulaikant jam pareigūnai papurškė dujų į akis, nes, kaip jau minėjo, norėjo nusišlapinti, norėjo eiti, o jam neleido. Jokių automobilių nepadeginėjo. Jokių degančių automobilių tą vakarą taip pat nematė (T. 3, b. l. 7), o papildomos apklausos metu parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. vakare susitiko su savo draugais T. ir G.. Draugai atvažiavo su džipu, kuris yra T.. Jie planavo pasivažinėti, išgerti alaus. Jis atsisėdo į automobilio galą, dešinėje pusėje. Po to pasiėmė dar du draugus – V. ir A.. Iš kur juos pasiėmė neatsimena. Kai pasiėmė V., jis sėdo už automobilio vairo. G. sėdėjo automobilio gale per vidurį, gale kairėje pusėje sėdėjo A.. Visą vakarą, kai važinėjo, kuro į automobilį nesipylė. Galimai galėjo pilti kuro į automobilį tuomet kai jis užmigo, tačiau to teigti negali. Automobilyje jokios talpos su benzinu nematė. Į automobilio bagažinę nebuvo pažiūrėjęs. Automobilio salone nematė, kad būtu buvęs buteliukas nuo gėrimo „Neste". Aplamai automobilio salone benzino kvapo nejautė. Naktį, kai juos sulaikė policijos pareigūnai, jie važiavo į Pilaitės mikrorajoną, nes A. vežė namo. Kokiu adresu jis gyvena, nežino, kai važiavo į Pilaitę, jis miegojo. Važiuojant jis atsibudo, nes norėjo šlapintis. Išlipo iš automobilio. Išlipo vienas. Ar kiti jo draugai tuo metu buvo išlipę iš automobilio nežiūrėjo. Kai nusišlapino, įlipo į automobilį. Po to jie šiek tiek pavažiavo ir iš galo privažiavo policijos automobilis. Juos sustabdė. Kai juos sustabdė policijos pareigūnai jis pajuto, kad vėl nori šlapintis ir norėjo išlipti iš automobilio. Tačiau pareigūnai jam neleido išlipti iš automobilio. Iš automobilio jis nebandė nieko išmesti. Nemetė nei pirštinių, nei kepurės. Neturėjo automobilyje savo nei kepurės, nei pirštinių. Automobilyje nepastebėjo, kad minėti daiktai aplamai būtų. Nematė, kad kuris nors iš draugų, kurie važinėjosi kartu būtų 2010 m. vasario 7 d. vakarą turėję pirštines ar kepurę. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis turėjo vieną mobiliojo ryšio telefoną. Jame buvo įdėta sim kortelė, kurios numerio nežino. Telefono numerio, kurį buvo padiktavęs 2010 m. vasario 8 d. apklausos metu, sulaikymo metu neturėjo. Telefono sim kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palikta namuose. Šią sim kortele turi apie metus laiko. Tai nėra abonentas. Kada tiksliai ją įsigijo, neprisimena. Telefono sim kortele naudojasi jis vienas, tačiau jei kas nors iš draugų paprašo paskambinti - duoda jiems savo telefoną su šia sim kortele. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jam nematytas. Kam jis priklauso, nežino. Kam skambino 2010-02-03 ir 2010-02-05 nurodyti tiksliai negali. Ar minėtomis dienomis davė kam nors naudotis savo mobiliojo ryšio telefoną, neprisimena. Jis skambindavo įvairiems žmonėms, skambindavo pagal skelbimus dėl automobilių detalių, dėl automobilių, todėl tiksliai kam kada skambino neprisimena. Numeris (duomenys neskelbtini) nėra jo pažįstamo asmens numeris. Pranešime apie įtarimą nurodyto asmens, V. N., nepažįsta. Šio asmens vardas ir pavardė nieko jam nesako. Niekas iš jo pažįstamu žmonių tokiu vardu ir pavarde nėra pristatęs (3 tomas, b. l. 9), tokius savo parodymus patvirtino.

Asmuo dėl kurio baudžiamoji byla yra išskirta, A. V., apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamuoju parodė, kad visi šventė kartu, gėrė alų, važinėjosi po miestą, centrą. Gal ir prašė, kad jį nuvežtų į Pilaitę, neprisimena, kuriuo momentu. Pilaitėje iš automobilio išlipęs nebuvo. Jis nulūžo ir atsimena tik tai, kai pareigūnas atidarė duris, padėjo išlipti iš automobilio, bėgti nebūtų sugebėjęs. Neprisimena, kurioje vietoje bevažinėjant užmigo. Buvo girtas – 3 promilės. Jam uždėjo antrankius ir viskas. Dėl daiktų, buvusių automobilyje, nieko nežino, nieko nežino ir dėl plastikinio buteliuko arba neatsimena. Praėjo 7 metai, buvo girtas. Tuo metu dėvėjo džinsus ir švarką, apsirengė namuose, kas buvo. Jei parodymuose parašyta, kad užsidėjo švarius, vadinasi, taip ir buvo. Jei vakare apsirengtų rūbus ir jie nebūtų purvini, laiko, jog jie švarūs. Tie rūbai buvo paimti ekspertizei. Nežino, iš kur ant jų atsirado kuro dalelių. Jie su drauge pastoviai važiuodavo į Baltarusiją pirkti benzino, gal koks lašas ir užtiško, nežino. Nežino, kokio dydžio buvo plastikinis buteliukas, jo net į rankas nebuvo paėmęs, neatsimena, kur jis gulėjo. Plastikinio butelio iš automobilio nemetė. Neprisimena, ar plastikinis buteliukas galėjo netyčia iškristi. Pats asmeniškai savo rankomis jokio buteliuko nemetė. Sėdėjo automobilio gale, per vidurį sėdėjo P., I. po dešine, V. už vairo, o T. vairuotojui iš dešinės. Prašė nuvežti į namus. Nežino, kurioje vietoje buvo sustojęs automobilis, nes atsibudo, kai jau buvo pareigūnai. Neprisimena, kas buvo automobilio bagažinėje. Žino, kad ten buvo dėžė ar net dvi dėžės alaus. Nieko nežino apie atsiradusį benzino kvapą. Visur gėrė alų, jei toks kvapas ir būtų atsiradęs, jo nebūtų pajutęs. Negali atsakyti, ar atkarpoje nuo centro iki Pilaitės, gėrė alų. Jis net neįsivaizdavo, kurioje vietoje randasi. Nukentėjusiųjų, R. nepažįsta. Jie galėjo jį matyti pramogų banke, nes dirbo barmenu 10 metų. Nematė, kaip draugai išlipinėjo atlikti gamtinių reikalų. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010 m. vasario 7 d. apie 20-21 val. susitiko su draugais T., G., I. M.. Jie gėrė automobilyje, V. Š. negėrė, vairavo automobilį – džipą, kuris priklauso T.. Kadangi jis automobilyje miegojo, tai nelabai žino, kaip jie atsidūrė Pilaitėje, mano, kad jį vežė namo. Automobilyje jis sėdėjo gale, kairėje pusėje, prie durelių. Jis prabudo tada, kai automobilis jau stovėjo, aplinkui buvo daug policijos pareigūnų. Apsižvalgęs suprato, kad jis yra Pilaitėje, bet tiksliai pasakyti negali. Policijos pareigūnai liepė išlipti iš automobilio. Pirmasis išlipo I. M.. Jis atsidarė dureles ir norėjo išlipti, bet pareigūnai neleido. Jis sėdėjo automobilyje apie 10-15 minučių. Po to jį pasodino į policijos automobilį ir nuvežė į komisariatą. Iki to laiko, kai juos sustabdė policijos pareigūnai, jis iš automobilio nebuvo išlipęs, nes miegojo. Jokių daiktų iš automobilio išmesti nenorėjo. Jokie jo daiktai automobilyje neliko (T. 2, b. l. 171-172), o papildomos apklausos parodė, kad 2010 m. vasario 8 d. prieš jį sulaikant policijos pareigūnams, draugai jį vežė namo. 2010 m. vasario 7 d., apie 22-23 val. jis susitiko su draugais, netoli Pedagoginio universiteto, po tiltu. Ten prie jo privažiavo V. Š., kuris vairavo T. brolio automobilį „Jeep Cherokee“. Automobilyje priekyje keleivio vietoje sėdėjo T., automobilio gale viduryje sėdėjo G.. Dešinėje pusėje sėdėjo I., o jis atsisėdo už vairuotojo. Kiek atsimena, tai vietomis jie nesikeitė. Jie važinėjo iki tol kol sulaikė policijos pareigūnai, iki 03.50 val. Automobilyje jie gėrė alų. Alaus negėrė tik automobilį vairavęs V. Š.. Kai jį draugai vežė namo, pakeliui jis užmigo. Jis tą vakarą prisigėrė, todėl negali nurodyti, kurioje Vilniaus miesto vietoje užmigo. Jis atsibudo tik tuomet, kai prie automobilio jau buvo privažiavę keletas policijos patrulių automobilių. Kai jis atsibudo, jo visi draugai sėdėjo automobilyje. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo ir nebėgo, nes jam yra nupjautas dešinės kojos achilas, negali bėgti. Vaikščiodamas šlubuoja. Jis girdėjo kalbant, kad jis bėgo ir įsėdo į automobilio galą dar iki tol, kol pareigūnai jį sulaikė, tačiau jis tikrai niekur nebėgo ir nebuvo išlipęs iš automobilio nuo užmigimo momento iki sulaikymo. Ar jo draugai prieš tai buvo išlipę iš automobilio, nežino, nes kaip jau minėjo miegojo, o kai prabudo visi sėdėjo automobilyje. Automobilyje atsibudo, nes buvo triukšmas, girdėjosi policijos pareigūnų automobilių sirenos. Kai jis atsibudo, norėjo išlipti iš automobilio, tačiau pareigūnas neleido išlipti. Jis bandė atidaryti automobilio dureles ir jas šiek tiek pravėrus, iš automobilio iškrito plastikinis butelis nuo „Neaste" gėrimo. Šis butelis buvo jam po kojomis ant kilimėlio. Šio butelio jis nemetė iš automobilio, jis netyčia iš šio automobilio iškrito. Policijos pareigūnas jį pakėlė nuo žemės ir įmetė atgal į automobilį. Kai jis įlipo pas savo draugus į automobilį, šis plastikinis butelis jau buvo ant kilimėlio. Kiek atsimena, minėtą vakarą, kai važinėjo aukščiau nurodytu automobiliu, kuro į automobilį nesipylė. Ant jo rūbų negalėjo būti kuro ar kitokių degių medžiagų likučių, nes gerai atsimena, kad tą dieną apsirengė švarius rūbus. Kas buvo automobilio bagažinėje, nežino, nežiūrėjo. Nori paaiškinti tai, pranešime apie įtarimą nurodyto asmens vardu V. N. nepažįsta, niekados anksčiau jo nėra matęs. 2010 m. vasario mėnesį turėjo vieną telefono numerį. Tačiau koks tai buvo telefono numeris, nurodyti negali. Telefono numeri, kurį tuomet turėjo, jo asmens kratos metu buvo paėmę policijos pareigūnai. Neturi įsigijęs jokio ginklo, kadangi yra pripažinta neurozė, panikos atakos, jam neišduotų leidimo įsigyti ginklo. Kiek žino, tai nei vienas iš jo draugų neturi ginklo, nei pas vieną nėra matęs jokio ginklo (T.2, b. l. 173), patvirtino, jog tokie jo parodymai teisingi, jei taip parašyta.

Nukentėjusysis P. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog tą naktį kai buvo padegimas, automobilį BMW 5 kl. universalą paliko Mažvydo gatvėje, nors turi požeminę aikštelę po namu. Automobilį paliko apie 23.00 val. Miegojo. Nematė įvykio. Apie 9 ar 10 val. ryto pamatė, kad kapotas atidarytas automobilio, šis sudegęs – visas priekis, variklio skyrius, iki salono. Salonas pažeistas buvo, kažkiek iš vidaus aptirpę ir visa elektronika. Signalizacija buvo gamyklinė. Kaimyno automobilis apgadintas už kokių 30 m. prie Mažvydo g. 15, kaimyno automobilis raudonas. Šis, atrodo, daugiau buvo apdegęs. Kaimyno nežino, su pastaruoju jo nieks nesiejo. Toje gatvės pusėje daugiau šalia esantys automobiliai nenukentėjo, toje vietoje, kur jis paliko automobilį, gyventojai rečiau statydavo automobilius. Šalia kaimyno automobilio buvo didesnis apstatymas. Vėliau perskaitė žiniasklaidoje apie padegimus. Girdėjo viešus komentarus, vertinimus viešoje erdvėje, gandų lygyje. Kaltinamojo I. M. nepažįsta. Mano, gal tikslas buvo padegti kitą automobilį, per klaidą su jo sumaišė. Nepastebėjo, ar koks kaimynas ten statytų toje vietoje. Automobilį vairuodavo jis ir žmona, kuri apie tą situaciją nieko nežino. Jo automobilis lizinginis ir yra Kasko draudimas. Čia draudimas ieškinį reiškė, kad jis pats reiškė ieškinį, gal pamiršo, žala jam padaryta nedidelė, nebent likutinė vertė, bet nežino tiksliai, reiktų ją apskaičiuoti.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis V. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog praėjo daug laiko, iš vaizdo kažkur matyti visi kaltinamieji, sunku pasakyti kur. Nei vardo, nei pavardės nei vieno nežino. Jo mašina „Hunday Coupe“ stovėjo prie namo, Mažvydo g. Mašina oficialiai priklausė jo mamai, tačiau jis ja važinėjo. Automobilį paliko tvarkingą. Signalizacija buvo, viskas veikė. Pamatė, kad sudegusi mašina atsikėlęs iš ryto, buvo atvykę gaisrininkai, policija. Automobilio galas buvo sudegęs. Priekis tvarkoj buvo. Toliau važiavo į policiją. Jo automobilį kažkas sudegino, dėl priešų nežino. Neturėjo nesutarimų jokių. Neturi skolų ir tuo metu neturėjo. Po savaitės draudimas „Ergo“ 12 000 Lt apmokėjo, dar iš metalo laužo apie 5000 Lt gavo. Pretenzijų šiuo metu neturi. Nelabai atsimena, ką parodė pas tyrėją. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010 m. vasario 6 dieną, apie 19.00 val. jis pastatė motinos vardu registruotą automobilį „Hyundai Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie M. Mažvydo g. 15, Vilniuje. Automobilį pastatė prie minėto namo vidurinės laiptinės, automobiliams stovėti skirtoje aikštelėje. Automobilį paliko tvarkingą, užrakintą. Automobilyje įjungė garsinę signalizaciją. Per visą savaitgalį prie automobilio priėjęs nebuvo, iki 2010 m. vasario 8 d. 9.00 val. M. Mažvydo g. 15, Vilniuje, yra motinos butas, kuriame praleido savaitgalį. Kaip jau minėjo, 2010 m. vasario 8 d. ryte, apie 08.30 per langą pamatė, kad kieme stovi apdegęs jo automobilis „Hyundai Coupe“ - 30 000 Lt vertės. Kada jis sudegė, nepastebėjo, jokio gaisro nematė. Netoli jo sudegusio automobilio matė, kad stovėjo dar vienas apdegęs automobilis BMW. Išėjęs j lauką apžiūrėjo, kad jo automobilio yra sudegusi bagažinė, bei visa galinė automobilio dalis. Bagažinėje buvo automobilio atsarginis ratas - 200 Lt vertės, jis buvo naujas, nenaudotas. Automobilio bagažinėje daugiau jokiu vertingų daiktų nebuvo. Išdegė automobilio galinė sėdynė. Automobilio priekis nesudegė, tik aprūko. Automobilis draustas „Ergo" kasko draudimu. Ar automobilis pataisomas, galės pasakyti, kai apžiūrės meistrai. Nors minėtas automobilis yra registruotas jo motinos vardu, tačiau automobiliu naudojosi jis pats, turtinė žala padaryta jam. Kas galėjo apdeginti jo automobilį, nežino, nieko neįtaria, su nieko nesipyko ir neturi kas jam galėtų keršyti. Nieko įtartino kieme nematė. Prašo ištirti šį įvykį patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltus asmenis. Papildomai parodė, kad 2010 m. vasario 8 d. naktį buvo padegtas jo motinos T. N. vardu registruotas automobilis „Hyunday Coupe“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi jis. Kadangi minėtas automobilis buvo neremontuotinas, jis 2010 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintajame policijos komisariate pareiškė 30 200 Lt civilini ieškinį. Nori pasakyti, kad automobilis buvo draustas UABD „Ergo Lietuva" kasko draudimu. Ši draudimo bendrovė sudegusį automobilį įvertino 11 709,00 litų. Šią sumą draudimo bendrovė jam išmokėjo. Apdegusio automobilio jau neturi, jį pardavė į sąvartyną priklausantį UAB „Goblinada", kuris yra Minsko pl. 33, Vilniuje. Už automobilį ši įmonė jam sumokėjo 5000 Lt. Kadangi draudimo bendrovė jam išmokėjo išmoką, be to jis sudegusį automobilį pardavė į sąvartyną, tai už šį automobilį jam sumokėta ir turtinė žala nepadaryta. Todėl atsisako civilinio ieškinio, pareikšto 2010 m. vasario 8 d. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-00188-10, kadangi žala am atlyginta pilnai. 2010 m. vasario 8 d. ryte, jis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintąjį policijos komisariatą, kadangi norėjo informuoti policiją, kad sudegė automobilis, kuriuo naudojosi. Jam sėdint komisariate, pro jį praėjo nepažįstamas vyras, kuris paklausė, ką čia daro. To vyro visiškai nepažįsta. Nėra įsitikinęs, ar jį kada nors anksčiau matęs. Taip pat matė, kad komisariate buvo du iš matymo pažįstami vaikinai, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Šiuos vyrus pažįsta iš matymo, nes juos matęs Vilniaus mieste su draugu V. R.. Vienas iš jų buvo su randu, o antrasis su barzdele. Ar šie vyrai anksčiau buvo į jo butą atvažiavę, nurodyti negali. Anksčiau pas jį rinkdavosi draugai ir jie atsiveždavo dar draugų, kurių jis nepažįsta, kartais net ne visus pas jį apsilankiusius asmenis matydavo ar įsimindavo, nes kartais būdavo girtas, o kartais miegodavo. Internetinėje svetainėje „Delfi" matė kelių vyrų nuotraukas, kurie dalyvavo padegant jo automobili, tačiau jų nei vardų, nei pavardžių neįsidėmėjo. „Delfi" puslapyje matė už džipo vairo sėdinti vyrą, jei neklysta, tai tas pats vyras, kuris jį kalbino komisariate koridoriuje, po to vyrą su randu ant veido ir dar vieną šiek tiek žemesni vyrą su barzdele. Su vyru su barzdele ir su vyru su randu ant veido buvo keletą kartu susitikęs. Bendram jų pažįstamam V. R. buvo skolingas pinigų - apie 1 000 Lt. Šių metų žiemą, jei neklysta sausio mėnesį, V. R. sėdo į kalėjimą. Iki kol jį pasodino, jis nebuvo jam atidavęs visos skolos. Liko skolingas iki 500 Lt. Tuomet jam pradėjo skambinti V. R. draugai, kurie neprisistatė ir sakė, kad V. R. skolą atiduotų jiems. Jam skambindavo į jo mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini). Jis jiems taip pat skambindavo ir rašydavo sms. Jų telefonų numeriai dažnai keisdavosi. Jie sakė, kad jis atiduotų likusią skolos dalį. Su šiais asmenimis susiskambindavo, kad susitarti kaip atiduoti skolos dalį. Jiems atidavė skola per du kartus. Antrąjį kartą atidavė skolą 2010 m. vasario 5 d. vakare. Abu kartus du vyrai atvažiavo prie jo namų, M. Mažvydo g. 15, Vilniuje. Skolą atidavė iki jo automobilio padegimo. Kai atidavė skolą jokių konfliktų nekilo. Skolą visada atvažiuodavo pasiimti du vyrai – su randu ant veido ir su barzdele, tačiau jų vardų nežino. Šie vyrai jam niekada negrasino. Jie reikalavo skolą atiduoti greitai, bet negrasino. Šių asmenų gyvai atpažinti nenori, nenori su jais susidurti, kad nedarytų jam jokio poveikio (T.1, b. l. 143, 147, 48-49, 160-162, 164), patvirtino, jog jie teisingi. Jo motina tuo metu ne su juo gyveno, jis pats gyveno Mažvydo g. 15, naudojosi jos automobiliu. Tuo laiku dar „BMW 3“ turėjo, 2007 m. baltos spalvos, tą naktį jis buvo garaže, o minėtas automobilis, kieme. Pro buto langus galimybė matyti automobilį yra, tačiau jis nieko negirdėjo, miegojo. Degė šalia jo automobilio dar kitas BMW. Ar pilkas, ar šviesus. Kaimyną, kurio mašina taip pat degė, tik iš vaizdo pažįsta. Po įvykio kieme gal kiek kalbėjo su juo. Gal 15 m. atstumas tarp sudegusių automobilių, tas stovėjo iš kitos pusės, taip per kelią perėjus. Skolas jis visas atidavęs, telefonu su tais asmenimis gal porą kartų kalbėjo, su vienu gal kalbėjo. Neprisimena, ar pas jį buvo atvažiavę V. su M.. Su barzda vienas buvo. Sunku pasakyti, jie buvo su kepurėmis. Kas jam skambino dėl skolos, tiksliai negali atsakyti. Ar teismo posėdžių salėje yra asmuo, su kuriuo bendravo telefonu, negali atsakyti 100 proc. Kai skambino jam žmogus, vardo ir pavardės nežinojo, neprisistatė, neprisistatė ir atvažiavus skolos paimti. Jis R. buvo skolingas 500 ar 1000 Lt. Gal į kalėjimą jie vežė, dabar neprisimena. Nebuvo jokių konfliktų, dėl to negalvoja, kad galėjo taip būti, po įvykio nėra matęs nei vieno iš kaltinamųjų. Naktiniame klube „Metelica“ gal ir buvo, nieko nematė. Su R. susipažino klube. Kaltinamieji matyti. Asmens, kuris jį kalbino komisariate, tuoj pat po įvykio, posėdžių salėje nėra. Su V. Š. nėra susitikęs, pretenzijų neturi. G. P. nežino. Daugiau nieko neatpažino pas tyrėją, dėl tų, kuriuos atpažino, negali pasakyti 100 proc. Matė per „Delfi“ nuotraukas, gal dėl to galėjo atpažinti asmenis. Peržiūrėjęs kaltinamųjų nuotraukas, teigė M. neprisimenąs. Negali atsakyti į klausimą ar jo apklausa buvo prieš atpažinimą, ar po. Beveik viską supranta lietuviškai, nežino, ar apklausoje dalyvavo vertėja.

Nukentėjusioji T. N. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad sūnaus mašina buvo autoservise ir jis paėmė jos automobilį. Mašina apdrausta, sūnus dažnai ja naudojosi. Ji pati važinėja. Neturėjo jokių nesutarimų, jokių priešų. Tuo metu ji gyveno name, o sūnus Mažvydo g., todėl ji pati įvykio nematė. Sūnus tuo metu dirbo, jo draugų nepažinojo. Sūnui visada padeda pinigais. Skolų sūnus neturėjo, jie apsirūpinę žmonės. Kaltinamuosius pirmą kartą mato. Sūnus nesupranta, kodėl taip atsitiko. Tai atsitiko naktį, jis ryte atsikėlė ir mašina jau padegta buvo. Sūnus sakė, kad nėra matęs kaltinamųjų. Sūnus turi BMW. „Hyundai“ jos nauja iš salono. Tada buvo poros metų senumo. V. R. negirdėtas, nežino visų sūnaus draugų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog nežino, dėl ko yra iškviestas. Teismui BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatyta tvarka paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010 m vasario 8 d. darbo metu, patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu O. C.. apie 3.50 val, važiuodami Įsruties gatve, po ko, iš jos išsukę į M. Mažvydo gatvę, pastebėjo atvira liepsna degančius du automobilius. Vienas automobilis stovėjo prie gatvės, o kitas automobilis stovėjo prie namo automobiliams statyti skirtoje vietoje, aikštelėje. Jis iš karto per radijo ryšį perdavė Vilniaus aps. VPK OVS apie tai, kad prie M. Mažvydo g. 13, Vilniuje, atvira liepsna dega kaip jam tada pasirodė trys automobiliai. Jis nežiūrėjo, kokios tai markės automobiliai. Pamatęs degančius automobilius, pamatė, kad maždaug už 100 metrų bėga du vyrai. Jie bėgo nuo degančių automobilių link Pilaitės prospekto. Jie, pareigūnai, pasuko iš M. Mažvydo gatvės į Tolminkiemio gatvę, kad galėtų greičiau sulaikyti bėgančius vaikinus, kurie kaip įtarė galėjo padegti automobilius. Pasukę i Tolminkiemio gatvę, pamatė, kad Tolminkiemio gatvėje, netoli sankryžos su Pilaitės prospektu, stovi džipas - Jeep Grand Cheeroke, į kurį ir įsėdo abu bėgę vaikinai. Jie abu įsėdo į automobilio galą, į skirtingas puses. Pamatę, kad vyrai įsėdo į minėtą automobilį, jis pranešė Vilniaus apskr. VPK budėtojui. Automobilis iš vietos pajudėjo staigiai, net praslydo jo ratai. Kai vyrai įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, jie įjungė švyturėlius, norėjo sustabdyti jų automobilį. Kai pasivijo minėtą automobilį, jį aplenkė ir sustabdė. Priėjo abu su O. C. prie sustabdyto automobilio. O. C. priėjo prie keleivio pusės, o jis prie vairuotojo. Kai vairuotojas atidarė automobilio langą - iš automobilio pasklido labai stiprus benzino kvapas. Vyrai pradėjo šaukti ant jų už ką juos sustabdė. Pirmiausiai jis paprašė automobilį vairavusio vyro užgesinti automobilio variklį, o po to pateikti dokumentus - pastarasis juos pateikė. Dokumentus jam pateikė ir vairuotojas, ir keleivis. Vairuotojas pasakė, kad šalia sėdi mašinos savininkas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. Š.. Automobilis priklausė T. N., kuris sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Iš automobilio galo, iš už keleivio sėdėjęs vyras, išlipęs iš automobilio akivaizdžiai metė ant žemės juodos spalvos pirštines ir kepurę. Jis tuos daiktus numetė viduryje asfaltuotos gatvės. Jam iš karto buvo pasakyta, kad jis pakeltų, ką išmetė ir sugrįžtų į automobilį. Kadangi prie vairuotojo durelių jis (A. N.) stovėjo truputį palipęs ant pusnies, tai viską gerai matė. Tas vyriškis rėkė, kad jis nori nusišlapinti. Jam buvo paaiškinta, kad viešoje vietoje šlapintis draudžiama, pasakė, kad sėdėtų ramus automobilyje, o jei nevykdys jų reikalavimų, panaudos kovinius veiksmus. O. C. suėmė jį už rankos, kad pasodintų atgal į automobilį, tačiau vyriškis atmetė O. C. ranką, keikėsi, į reikalavimus sugrįžti į automobilį nereagavo, nubloškė ir jo ranką, nes norėjo O. C. padėti vyriškį pasodinti į automobili, todėl jis panaudojo to vyriškio atžvilgiu kovinius imtynių veiksmus, tačiau vyriškiui nepaklusus, buvo priverstas papurkšti tarnybinių dujų į veidą. Kaip tik tuo metu jis išgirdo, kaip atsidaro kairės pusės galinės automobilio durelės ir išgirdo ant asfalto nukritusio plastmasinio butelio garsą. Jis atsitraukė prie tų kairės pusės durelių ir pamatė ant asfalto gulintį plastmasinį 1.5 1 talpos butelį nuo Neste šaltos žalios arbatos su oranžiniu dangteliu. Jis prie kairių durelių sėdėjusiam vyriškiui, kaip vėliau išsiaiškino A. V. liepė pakelti tą buteli, kurį jis išmetė. A. V. pasakė, kad čia tuščias butelis nuo limonado, bet pakėlė jį, numetė sau po kojomis, ant kilimėlio. Kaip vėliau paaiškėjo, pirštines ir kepurę išmetė I. M.. Dar automobilio gale per vidurį sėdėjo G. P.. Kai sustabdė minėtą automobilį, jame niekas nemiegojo. Vyrai, išskyrus vairuotoją, buvo neblaivūs. Visi penki vyrai keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jiems į pagalbą atvyko kiti patrulių ekipažai. Paviršutinės apžiūros metu ant galinės automobilio sėdynės buvo rastas 1,5 l talpos butelis su benzino kvapu. Sulaikyti asmenys buvo pristatyti į 7 policijos komisariatą. V. Š. automobilį Grand Cherokee, jam (A. N.) sėdint kartu, atvairavo iki policijos komisariato (T.1, b. l. 141-142), liudytojas paaiškino, jog teisingai užrašyta. Atsimena, kad buvo spaudoje tas rodoma dėl tų mašinų. Kur kas tąkart sėdėjo, negali įvardinti. Kai automobilio langą atidarė, pasijuto aitrus benzino kvapas. Plastikiniam butelyje, matyt, buvo benzino. Sklido benzino kvapas ir nuo šio. Kai išmetė pirštines ir kepurę, buvo sugalvota, matyt, nukreipti dėmesį, kad išmestų butelį. Tas butelis po to pro galines dureles buvo išmestas. Mašina stovėjo pagal šaligatvį ir ant asfalto nukrito butelis, jis išgirdo ir pamatė. Gali būti, kad šiek tiek buvo skysčio butelyje. Kaltinamieji kai išmetė pasakė, kad tai ne jų. Pareikalavus, jie pasiėmė pirštines ir kepurę. Jie išlipo be leidimo iš mašinos ir pradėjo konfliktuoti. Ir išmetė pirštines su kepure. Nevykdė reikalavimų. Jie, pareigūnai, stengėsi kontroliuoti, kad niekas neišliptų iš mašinos. Jokio iškvietimo nebuvo, patys įvykį pastebėjo patruliuodami, pamatė, kad mašinos dega, priartėjus prie jų pamatė, kad bėga du žmonės. Atstumas nuo automobilių iki vaikinų, kurie bėgo, buvo gal 5 m. Bandė važiuoti paskui tuos žmones. Reikėjo pravažiuoti pro degančius automobilius. „Hyundai“ galinė dalis degė, o BMW priekinė dalis. Matėsi didesnė liepsna iš kapoto. Kokios spalvos buvo padegti automobiliai, negali pasakyti. Paties padegimo momento nematė. Tarp tų automobilių gal 10 ar 15 m. atstumas. Žmonės, kuriuos vijosi, įsėdo į mašiną, į galą. Kai vijosi automobilį, pasivijo greitai įjungę švyturėlius ir tie žmonės sustojo. Tačiau iš vietos automobilis greitai pajudėjo. Matė, kad priekyje du sėdi. Jis iš karto priėjo ir prašė dokumentų. Iš karto sustabdžius prašė pagalbos. Miegančių asmenų mašinoje nebuvo, tačiau negali patvirtinti, jog iki tol, kol tuos asmenis sustabdė, jie nemiegojo. Matėsi, kad šiek tiek koordinacija asmenų sutrikusi, jautėsi alkoholio kvapas. Kai buvo rodoma spaudoje, jokie spaudos atstovai prie sulaikytų asmenų nebuvo.

Liudytojas O. C. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog dirbo Pilaitės mikrorajone, pastebėjo liepsnojančius du automobilius, dar nedidelė liepsna buvo, ir du link autostrados bėgančius asmenis, juos sulaikė, asmenų neprisimena. Asmenys bėgo link kito automobilio, ten stovėjo džipukas, kur tuos asmenis ir sulaikė. Gal 2 ar 3 asmenys bėgo, kiti sėdėjo automobilyje, kiek jų buvo iš viso, nepamena. Jiems, pareigūnams, vejantis reikėjo apvažiuoti, tuo metu asmenys gal ir buvo dingę iš akiračio. Asmenis pastebėjo gal 200 m. nuo jų, pareigūnų. Atstumas nuo degančių automobiliu ir minėtų asmenų buvo gal 50, gal 100 m. Tai buvo nakties metas, tamsu. Mašinoje jie su kolega rado pirštines ir buteliuką su skysčiu, plaktukas dar buvo. Buvo benzino kvapas butelyje, ar buvo jame skysčio, nepamena. Nepamena, ar buvo asmenų, kurie miegojo automobilyje. Negali paneigti, kad automobilyje buvo asmenų, kurie miegojo iki šį sustabdant. Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2010 m vasario 8 d. darbo metu, patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. N., apie 3.50 val., važiavo Įsruties gatve, po ko iš jos išsukę i M. Mažvydo gatvę, pastebėjo atvira liepsna degančius du automobilius. Vienas automobilis stovėjo prie gatvės, o kitas automobilis stovėjo prie namo automobiliams statyti skirtoje vietoje. Jis nežiūrėjo kokios tai markės automobiliai. Pamatęs degančius automobilius, pamatė, kad daug už 100 metru bėga du vyrai. Jie bėgo nuo degančių automobilių link Pilaitės prospekto. Pareigūnai pasuko iš M. Mažvydo gatvės į Tolminkiemio gatvę, kad galėtų greičiau sulaikyti bėgančius vaikinus, kurie, kaip įtarė, galėjo padegti automobilius. Pasukę į Tolminkiemio gatve, pamatė, kad Tolminkiemio gatvėje, netoli sankryžos su Pilaitės prospektu, stovi džipas - Grand Cherokee, į kurį ir įsėdo abu bėgę vaikinai. Jie abu įsėdo į automobilio galą, į skirtingas puses. Kai pamatė, kad vyrai įsėdo į minėtą automobilį, kolega pranešė Vilniaus apskr. VPK budėtojui. Kai vyrai įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, jie įjungė švyturėlius, norėjo sustabdyti jų automobilį. Kai pasivijo minėtą automobilį, jį aplenkė ir sustabdė. Priėjo abu su A. N. prie sustabdyto automobilio Jeep Grand Cherokee, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priėjo prie keleivio pusės, o A. N. prie vairuotojo. Kai priekyje sėdėjęs keleivis atidarė automobilio langą - iš automobilio pasklido labai stiprus benzino kvapas. Vyrai pradėjo šaukti ant jų už ką juos sustabdė. Kai jo kolega paprašė automobilį vairavusio vyro pateikti dokumentus - pastarasis juos pateikė. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. S.. Automobilis priklausė T. N., kuris sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje. Iš automobilio galo, iš už keleivio sėdėjęs vyras išlipęs iš automobilio akivaizdžiai metė ant žemės juodos spalvos pirštines ir kepurę. O išlipęs iš automobilio galo, už vairuotojo sėdėjęs vyras norėjo išmesti plastmasinį buteli nuo Neste šaltos arbatos. Kiek matė butelis buvo tuščias, tačiau jį atidarius - užuodė benzino kvapą. Butelio išmesti neleido, todėl jis butelį padėjo atgal į automobilį. Kaip vėliau paaiškėjo, kad butelį norėjo išmesti A. V., o pirštines ir kepurę išmetė I. M.. Dar automobilio gale sėdėjo G. P.. Kai sustabdė minėtą automobilį - jame niekas nemiegojo. Vyrai, išskyrus vairuotoją, buvo neblaivūs. Visi penki vyrai keikėsi necenzūriniais žodžiais. I. M. teigė, kad nori eiti nusišlapinti. Jam buvo paaiškinta, kad viešoje vietoje šlapintis draudžiama, sakė, kad sėdėtų ramus automobilyje, o jei nevykdys jų reikalavimų - panaudos kovinius veiksmus. Kadangi I. M. išmetė pirštines ir kepurę, norėjo eiti, A. N. papurškė pastarajam į akis dujų. Jie išsikvietė pagalbą ir kai atvažiavo patruliai AP-61, AP-72, AP-64, visi bendrai sulaikytus asmenis ir Jeep Grand Cherokee tolimesniam aiškinimuisi pristatė į Septintąjį policijos komisariatą. Sulaikyti asmenys neaiškino, ką jie veikė Pilaitės mikrorajone, jie tik minėjo, kad važinėjo po Vilnių ir gėrė alų, tačiau jokių nusikalstamų veikų nevykdė. Kai apžiūrėjo automobilį, jame ant galinės sėdynės buvo plastikinis butelis nuo „Nestea" gėrimo, iš kurio sklido benzino kvapas. Kaip po to paaiškėjo, buvo padegti du automobiliai - BMW 530, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Huyndai Coupe“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jis pastebėjo degančius automobilius, daugiau jokių žmonių prie jų nebuvo. Aplinkui irgi jokių daugiau žmonių nesimatė, išskyrus anksčiau minėtus, kurie bėgo (T.1, b. l. 139-140), liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi.

Liudytoja D. K. apklausiama teismo posėdyje parodė, jog po tiek laiko sunku pasakyti ar atsimena kaltinamuosius. Buvo sudaryta tyrimo grupė, ji buvo toje grupėje. N. neatsimena, kaip vyko jo apklausa, nepamena. Mato, jog bylos medžiagoje, susijusioje su apklausa, jos raštas, matomai ji atliko veiksmą. Įprastai asmuo duoda parodymus, kiek trūksta, užduodami klausimai. Apklausų prisiminti negali. Šitame tyrime nebendravo su žurnalistais. Jei būtų pateiktos nuotraukos žurnalistams, turi būti prokuroro sutikimas. Jei nėra jos tarnybinio pranešimo, kad pateiktos nuotraukos, tai jos nebuvo teikiamos.

Kaltinamasis T. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Automobilį vairavo V. Š., kuris negėrė. Jis kartu su I., kurio pavardės neprisimena, G. P., kurį pažįsta nuo vaikystės ir A. V. jo automobiliu važinėjo po visą Vilnių, gėrė alų. Jie visi susitiko 2010 m. vasario 7 d. važinėjo iš vienų pas kitus, kol visi susitiko. Jis su G. P. buvo jau nuo ryto. Naktį į Pilaitės mikrorajoną jie važiavo tam, kad parvežtų A. V. pas jo draugę. A. V. buvo toks girtas, kad negalėjo tiksliai parodyti, kuriame name gyvena jo draugė, rodė vis į kitus namus. Jie važiavo pro prekybos centrą „Pupa", kur iš galo privažiavo policijos pareigūnų automobilis, kuris juos sustabdė. Prieš tai jie niekur sustoję nebuvo, o tik važinėjo po mikrorajoną. Jis automobilyje sėdėjo ant keleivio priekinės sėdynės. Jam atrodo, kad policijos pareigūnai sustabdė būtent jų automobilį, nes buvo naktis, o jų automobilis buvo vienas kelyje (T. 3, b. l. 87). Papildomos apklausos metu T. N. parodė, kad 2010 m. vasario 7 dieną, apie 11-12 val., pasiėmė savo broliui V. N. priklausantį automobilį „Jeep Grand Cheroke", Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dieną jis susitiko su G. P., dviese važinėjo po miestą. Po to pasiėmė V. Š.. Kai nuvažiavo pas V. Š., tas iškarto sėdo už automobilio vairo. Jis tuomet atsisėdo priekyje, į keleivio vietą. Gale sėdėjo G. P.. Po to nuvažiavo pasiimti I. M. – jis automobilyje taip pat atsisėdo į galą. Paskutinį pasiėmė A. V.. Kai pasiėmė A. V., tas taip pat atsisėdo į galą, tačiau kaip jo draugai susėdo gale - jau neprisimena. Kiek atsimena, jie sėdėdami gale, keitėsi vietomis. Išlipę parūkyti, jie į automobilį susėdavo pakeitę sėdimas vietas. Jis visada sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Ar jis pylė kuro į automobilį, neprisimena. Jei jis kuro pylėsi — tai pylėsi kol buvo vienas, susitikęs su draugais tikrai kuro nesipylė į brolio automobilį. Kurui pilti talpa, kuri buvo automobilio bagažinėje, priklauso V. Š.. Šis bakas jo automobilyje būna nuolat. Paskutini kartą šią kuro talpą, V. Š. į jo automobilį pasidėjo maždaug prieš savaitę laiko. V. Š. automobilyje kartais baigdavosi kuras, tuomet jis skambindavo, kad jam privežtų kuro. Tai jis nuvažiavęs į degalinę į jo kuro talpą pripildavo kuro ir nuveždavo V. Š.. Kai 2010 m. vasario 8 d. jį su draugais sulaikė policijos pareigūnai, minėta kuro talpa buvo tuščia, nes kuro talpoje jis niekados nesivežioja. Daugiau automobilyje jokiu talpų, kuriose būtų buvęs kuras, nebuvo. Jokio plastikinio butelio nuo „Neste" gėrimo jo brolio automobilyje nematė, kas jį atsinešė į automobilį, nežino. 2010 m. vasario 8 d. nakties metu, kai jie važinėjo automobiliu, gėrė alų. A. V. norėjo, kad jį nuvežtų namo, jis nurodė, kad reikia nuvežti į Pilaitės mikrorajoną, pas kažkokią draugę. Kokiu adresu jį reikėjo vežti, nežino. Jis buvo daug išgėręs, todėl kai vežė A. V. į Pilaite, jis užmigo. Kurioje Vilniaus miesto vietoje jis užsnūdo, nurodyti negali. Jis atsibudo tik tuomet, kai jį pažadino V.. Jis prašė automobilio dokumentų. Prie automobilio tuomet jau stovėjo policijos pareigūnai. Nuo tada, kai jis užsnūdo, iki kol sulaikė jį policijos pareigūnai, iš automobilio išlipęs nebuvo. Ar buvo jo draugai išlipę iš automobilio Pilaitės mikrorajone iki kol sulaikė policijos pareigūnai, nurodyti negali, nes kaip jau minėjo, jis tuo metu automobilyje miegojo. Pats jokios kategorijos ginklo neturi, nematė, kad kas nors iš jo draugų turėtų kokį nors ginklą. Jo brolis taip pat jokio ginklo neturi. Iš kur brolio automobilyje atsirado kulka, nežino. Ar automobilyje buvo jo kepurė, neprisimena. Jo kepurė galėjo būti automobilyje, nes dažnai naudojosi šiuo brolio automobiliu, tačiau neprisimena tiksliai ar ji tenai buvo ir jei buvo, tai kurioje vietoje. Pranešime apie įtarimą nurodyto V. N. nepažįsta. 2010 m. vasario 8 d. sulaikymo metu jis turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus, kuriuose buvo trys sim kortelės, tačiau šių kortelių numerių nežino. Telefono sim kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymo metu jis turėjo. Šiuo numeriu naudojasi iki dabar. Šiuo numeriu jis naudojasi jau labai ilgai. Kieno yra numeris (duomenys neskelbtini) nežino, kas iš jo numerio skambino į šį numerį, nežino. Jis pats į šį numerį kiek atsimena, neskambino. Jis pažįsta V. R., jis buvo kaimynas. Jei neklysta, tai jis nuo 2010 m. kovo mėnesio atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ar pranešime apie įtarimą nurodytas nukentėjusysis asmuo kada nors buvo V. R. draugų kompanijoje, nurodyti negali, nes toks asmuo jam nebuvo pristatytas. Su V. R. nebendravo, tik susitikę pasisveikindavo. Jokių bendrų reikalų su juo nebuvo (T. 3, b. l. 89).

Kaltinamasis V. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 2010 metų vasario 8 d. naktį, laiko neatsimena, važinėjo su savo draugais I., A., T. ir G.. Važiavo T. priklausančiu automobiliu „Grand Cherokee“. Jis vairavo automobilį. Jo draugai automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Važiuojant Pilaitės mikrorajone, norėjo A. nuvežti pas pastarojo draugę. Netoli prekybos centro „Iki“ jis sustojo, kad pasitartų, kur toliau važiuoti, nes kažkuris norėjo eiti nusišlapinti, kiti norėjo, kad vežtų į skirtingas vietas. Kokioje gatvėje stovėjo, pasakyti negali. A. automobilyje miegojo, ant galinės sėdynės už vairuotojo. Priekyje sėdėjo T.. Kai jis stovėjo, kažkas iš automobilio buvo išlipęs, tačiau neatkreipė dėmesio kas. Kai visi sulipo į automobilį, jis pradėjo važiuoti. Pasuko į pagrindinį kelią. Pamatė, kad už jo važiuoja policijos automobilis. Pareigūnai įjungė švyturėlį ir jį sustabdė. Jis iškarto sustojo ir paklausė pareigūnų, kodėl jį sustabdė. I. norėjo išlipti iš automobilio, nes pasakė, kad nori šlapintis. Pareigūnai neleido niekur I. eiti ir papurškė į akis dujų. Daugiau niekas iš automobilio nelipo. Jokių automobilių nepadeginėjo, jokių degančių automobilių tą vakarą nematė. V. N. nepažįsta. Pats į T. automobilį buvo įsidėjęs baltos spalvos plastmasinį baką, apie 30 l talpos, skirta pilti dyzelinui, nes norėjo važiuoti į užsienį užsipilti degalų. Daugiau jokių bakelių automobilyje nematė. (T. 3, b. l. 136).

Nukentėjusysis P. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2010 m. vasario 7 d., apie 21 val. pastatė savo automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. Mažvydo g. tarp 13 ir 15 namų, Vilniuje. Paliko automobilį tvarkingą, pačios gatvės pakraštyje, įjungė signalizaciją. Automobilis priklauso UAB „Hansa lizingas“, jis asmeniškai moka už automobilį. 2010 m. vasario 8 d., apie 13.30 val. jis išėjo į lauką ir pamatė, kad jo automobilis yra apdegęs. Sudegęs automobilio priekis, uždegęs variklio skyrius, buvo atidarytas variklio dangtis. Automobilis sudegė nepataisomai. Naktį jis buvo namuose ir nieko negirdėjo. Automobilio vertė 25000 litų, jis draustas Kasko draudimu. Kas padegė automobilį nežino, nieko neįtaria, su niekuo nesipyko ir niekas jam neturėtų keršyti (T. 3, b. l. 1).

2010 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK NTS tyrėjo G. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2010 m. vasario 8 d. 3.53 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, M. Mažvydo g. 13 dega trys automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą, prie M. Mažvydo g. 15 namo buvo aptikti du apdegę automobiliai – stipriai apdegęs automobilis „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo stipriai išdegęs variklio skyrius ir automobilis „Hyundai Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (T. 1, b. l. 1).

2010 m. vasario 8 d. BPC įvykio ataskaitos kortelėje nurodyta, jog AP-70 pranešė, kad Mažvydo g. prie 13-o namo dega trys automobiliai, padegėjai pasišalino automobiliu JEEP V/N (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sulaikytas Karaliaučiaus-Pajautos g., automobilyje 5 įtariamieji. Su kitais ekipažais vyksta į 7PK. Įvykio pradžia nurodyta 2010 m. vasario 8 d., 3.59 val. (T. 1, b. l. 44).

2010 m. vasario 8 d. apžiūros protokole užfiksuoti apdegusio automobilio „Hyundai Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai, pridėtos automobilio nuotraukos. Apžiūrint padegtą automobilį „Hyundai Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos aprūkusios stiklo šukės (T. 1, b. l. 45-50).

2010 m. vasario 8 d. apžiūros protokole užfiksuoti apdegusio automobilio „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai, pridėtos automobilio nuotraukos. Apžiūrint padegtą automobilį „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas gabaliukas apdegusio bamperio (T. 1, b. l. 51-55).

2010 m. vasario 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint įtariamųjų automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimta kepurė ir porą pirštinių (nuo pirštinių ir kepurės sklido stiprus benzino kvapas), kurios gulėjo ant kelio prie automobilio; iš automobilio paimti 1 guminis plaktukas, metalinis raktas, du šoviniai 9 mm kalibro UMA p.a.k., iš kurių vienas gulėjo ant priekinės keleivio sėdynės, kitas ant grindų, ant guminio kilimėlio. Taip pat automobilyje rasta tuščia talpa su aitriu kvapu, plastmasinė talpa su užrašu „Nestea Vitao“. Pridėta foto lentelė (T. 1, b. l. 56-66).

2010 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš įtariamųjų I. M., V. Š., G. P., A. V. ir T. N. pareikalauta pateikti drabužius, kuriuos šie vilkėjo įvykio metu (T. 1, b. l. 79-83).

Atlikus objektų tyrimą, 2010 m. vasario 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-394 (10) nurodyta, kad:

1. pateiktame degėsių pavyzdyje iš automobilio BMW, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), ir stiklo šukių pavyzdyje, paimtame iš automobilio Hyundai Coupe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ypač degaus skysčio-benzino-pėdsakų.

2. Ant tirti pateiktų įtariamojo A. V. drabužių yra ypač degaus skysčio-benzino-pėdsakų. Ant įtariamųjų I. M., T. N., G. P. ir V. Š. drabužių degių skysčių pėdsakų neaptikta.

3. Ant pateiktų tyrimui pirštinių poros yra ypač degaus skysčio-benzino-pėdsakų.

4. Tirti pateiktame butelyje su etikete „Nestea Vitao“ esantis skystis yra ypač degus skystis-benzinas.

Tirti pateiktame 20 l talpos bakelyje yra ypač degaus skysčio-benzino-pėdsakų.

Tirti pateiktame butelyje yra labai degus skystis-acetonas.

Tirti pateiktame metaliniame inde su etikete „Paint“ esančio skysčio sudėtyje yra labai degaus skysčio -metanolio.

5. Nustatyti ar benzinas, esantis degėsių pavyzdyje, stiklo šukių pavyzdyje, ant įtariamojo A. V. drabužių, ir ant pirštinių poros, yra iš butelio su etikete „nestea Vitao“ ar 20 litrų talpos bakelio, negalima (T. 1, b. l. 86-90)

Atlikus biologinį tyrimą Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. gegužės 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2994)-IS1-3628 nurodyta, kad ant kepurės, paimtos 2010 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu netoli automobilio Jeep Grand Cherokee, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Pilaitės pr., rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. N. genotipu (T. 1, b. l. 107-109).

2015 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6224)-IS1-5538 nurodyta, kad ant tirti pateiktos pirštinės, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2010 m. vasario 8 d. apžiūrint įvykio vietą, mėginyje Nr.1, rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, mėginyje Nr. 2 rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių identifikuoti galima vieną asmenį, vyrą. Ant tirti pateiktos pirštinės, pažymėtos Nr. 2, paimtos apžiūrint įvykio vietą, rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik vieną asmenį, vyrą. Ant tirti pateiktų dviejų pirštinių rasti, asmeniui identifikuoti tinkami, žmogaus biologiniai pėdsakai priklauso vienam vyrui (T. 1, b. l. 116-119).

2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro biologinių tyrimų skyriaus viršininko pranešime nurodyta, kad žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant dviejų pirštinių, paimtų apžiūrint įvykio vietą ir pateiktų tirti, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: T. N. (T. 1, b. l. 119).

2010 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 7-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2010 m. vasario 8 d., apie 3.50 val., patruliuodami kartu su patruliu O. C., važiuodami Įsruties gatve ir pasukdami į Mažvydo g., pastebėjo atvira liepsna degančius du automobilius, kokios markės, dėmesio neatkreipė, nes per laukus pastebėjo bėgančius du vyrus, kurių Tolminkiemio g. laukė automobilis „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyrai, kurie bėgo, įsėdo į minėtą automobilį pro galines duris iš dešinės ir kairės pusės. Jeep automobilis staigiai pajudėjo iš Tolminkiemio g. į Pilaitės pr. Karaliaučiaus g. link. Apie visą tai nedelsiant pranešinėjo Vilniaus aps. VPK OVS BD nuo pat pradžios. Jeep automobilis buvo stabdomas nuo Tolminkiemio g. švyturėlių pagalba ir jau blokuojant tarnybine mašina sustabdytas Pilaitės pr. ties Karaliaučiaus g. sankryža. Jeep automobilyje sėdėjo 5 vyrai, iš karto buvo iškviesta pagalba, nes vyrai elgėsi agresyviai. Kaip paaiškėjo, Jeep automobilį vairavo V. Š., šalia jo sėdėjo T. N., gale iš kairės sėdėjo A. V., per vidurį – G. P., o iš dešinės I. M.. Jam, A. N., stovint šalia vairuotojo, jis pamatė, kaip iš dešinės galinės pusės išlipo I. M., kuris pradėjo šaukti, kad nori „myžti“ ir ant kelio išmetė kepurę bei pirštines, į reikalavimus atsisėsti atgal į automobilį nereagavo, pradėjo stumdytis, keiktis necenzūriniais žodžiais, buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir dujos. Pirmi į pagalbą atvyko Dainava 55, kurie I. M. padėjo sulaikyti. Tuo metu, kai sulaikinėjo I. M., iš galinės Jeep pusės A. V. bandė išmesti plastikinį butelį su benzino kvapu, tačiau pamatęs, kad jie tai mato, neišmetė. Į pagalbą atvyko dar trys ekipažai. Visi sulaikyti piliečiai elgėsi labai agresyviai, garsiai keikėsi, buvo neblaivūs, išskyrus vairuotoją. Automobilyje Jeep salone ant priekinės keleivio sėdynės buvo rastas pistoleto šovinys, po priekine keleivio sėdyne – didelis guminis plaktukas, tarp priekinių sėdynių – didelis metalinis raktas. Ant galinės sėdynės – plastikinis butelis 1,5 l talpos su benzino kvapu. Nuo A. V. ir I. M. labai smarkiai sklido benzino kvapas. Sulaikyti piliečiai ir automobilis, kitų ekipažų pagalba buvo pristatyti į 7PK apie 4.20 val. Kaip vėliau paaiškėjo, M. Mažvydo g. buvo padegti automobiliai BMW 530, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini), ir Hyundai Coupe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pas sulaikytą A. V. buvo randas ant kaktos, siuvimo žymės (T. 1, b. l. 137-138).

Asmens parodymo atpažinti iš jų nuotraukų metu (buvo parodyti įtariamieji T. N., V. Š., I. M. ir A. V.), nukentėjusysis V. N. atpažino I. M., ir A. V., kaip asmenis, kurie buvo atvažiavę pas jį paimti pinigų (skolos V. R.) (T. 1, b. l. 156-163).

2010 m. vasario 8 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2010 m. vasario 8 d., 11 val., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo m-gą Nr. 18-1-00188-10, iš laikino sulaikymo kameros apklausai pas tyrėją D. K. vedamas įtariamasis V. Š., 7-ojo PK koridoriuje pamatęs laukiantį nukentėjusįjį V. N., pastarojo paklausė „ką tu policijoje darai ?“. V. Š., atvestas į 209 kabinetą, paaiškino, jog pažįsta nukentėjusįjį, nes yra buvęs pas jį namuose, kur su draugais baliavojo. Tačiau nukentėjusysis V. N., paklaustas, ar pažįsta įtariamąjį, kuris jį šnekino, paaiškino, kad nepažįsta ir nėra niekada matęs (T. 2, b. l. 16).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus vyr. tyrėjos J. L. 2010 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog iki teisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-00188-10 buvo išnagrinėtos mobiliojo ryšio telefono Nr. 37065377776 išklotinės. Minėtas mobiliojo ryšio telefonas rastas automobilio Jeep Grand Cherokee V/N (duomenys neskelbtini) apžiūros metu 2010-02-08, rankinėje, kurioje buvo įtariamojo T. N. asmeniniai daiktai ir dokumentai. Išnagrinėjus minėto mobiliojo ryšio telefono išklotines nustatyta, kad iš T. N. priklausančio minėto mobiliojo ryšio telefono 2010-01-19 21:34:44 buvo skambinta į nukentėjusiajam V. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis truko 46 s. (T.2, b. l. 159).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Nusikaltimų skyriaus vyr. tyrėjos J. L. 2010 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 18-1-00188-10 buvo išnagrinėtos mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės. Minėtas mobiliojo ryšio priklauso įtariamajam I. M.. Išnagrinėjus minėto mobiliojo ryšio telefono išklotines nustatyta, kad I. M. skambino ir rašė sms žinutes nukentėjusiajam V. N., taip pat ir šis skambino įtariamajam I. M.. Skambučiai užfiksuoti nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2010 m. vasario 5 d. 20:50:54 (T.2, b. l. 160).

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog G. P. 2010 m. vasario 8 d. užfiksuotas 0,51 promilės neblaivumas (T. 3, b. l. 39).

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog T. N. 2010 m. vasario 8 d. užfiksuotas 3,25 promilės neblaivumas (T. 3, b. l. 83).

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog V. Š. 2010 m. vasario 8 d. buvo blaivus (T. 3, b. l. 132).

Iš tikrinimo alkotesteriu pažymos matyti, jog A. V. 2010 m. vasario 8 d. užfiksuotas 1,52 promilės neblaivumas.

Valstybinis kaltintojas teismo posėdžio metu į bylą pateikė aptariamos vietovės žemėlapį, kurį teismas nutarė prijungti prie bylos medžiagos (T. 6, b. l. 6).

BK 187 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė ir tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Pažymėtina, kad formuluojant kaltinimą, nurodoma, kad kaltinamieji T. N., V. Š., G. P. ir I. M. veikė bendrai su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu byla teisme jas išskyrus nagrinėjama atskirai. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vertinama tik nusikalstamos veikos inkriminuotos T. N., V. Š., G. P. ir I. M..

Kaltinamieji T. N., V. Š., G. P. ir I. M. neprisipažino veikę bendrai bei su A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, šiuo metu nagrinėjama teisme, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apie nukentėjusiųjų P. Š. ir V. N. automobilių padegimą tvirtino nieko nežinantys, automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) penkiese važinėjosi po miestą, gėrė alų (išskyrus vairuotoją), Pilaitės mikrorajone atsidūrė dėl to, kad vežė A. V. namo (pas draugę), ne per toliausiai nuo padegtų automobilių, kurie valdytojų buvo palikti M. Mažvydo g., t. y., Tolminkiemio g. buvo sustoję todėl, kad I. M. ir G. P. išlipo atlikti gamtinių reikalų. T. N. apskritai teigė iki automobilį sustabdant pareigūnams miegojęs, tai, kad buvo užmigęs nurodė ir I. M., parodymus, jog byloje aktualiu metu miegojo, davė ir A. V.. Taigi, kaltinamieji iš esmės tvirtino atsidūrę ne laiku ir ne vietoje, pareigūnų, pasak jų, matyt, buvo sustabdyti dėl to, kad aplinkui daugiau nieko nebuvo, nuo pastarųjų bėgti nebandė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamųjų T. N., I. M., V. Š., G. P. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, A. V., parodymai tik maža dalimi atitinka objektyvią tiesą, esminėse detalėse jie neatitinka kitų bylos įrodymų, išsiskyrė pačių kaltinamųjų parodymai duoti teisme ir tyrimo metu, jų ir A. V., kurio atžvilgiu byla atskirta, parodymai prieštaringi ir tarpusavyje, todėl teismas jų parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų įrodymų turinį, o parodymų dalį, kurioje jie neigė kiekvienas savo ir vienas kitų nusikalstamus veiksmus, atmeta kaip kitais įrodymais paneigtą gynybinę versiją.

Kaltinamasis T. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog automobiliu „JEEP Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjosi po miestą su V. Š., kuris vairavo, A. V., I. M. ir G. P., gėrė alų (išskyrus vairuotoją), o naktį vežė A. V. į namus Pilaitėje. Jis, T. N. sėdėjo šalia vairuotojo. Būdamas neblaivus, užmigo, kiek laiko miegojo, nežino. Jį, kol dar nebuvo sustoję, pažadino V. Š., kuris pasakė, jog iš paskos važiuoja policija, paprašė duoti dokumentus. Tik nubudęs suprato, jog yra Pilaitėje ir vežė A. V. namo. Neprisimena, ar iki tol važiuojant buvo sustoję, nežino, kokiomis gatvėmis važiavo, gal kas ir buvo išlipęs parūkyti ar atlikti gamtinių reikalų, kad jis pats būtų lipęs iš automobilio, nepamena. Apie įvykį nieko nežino. Apklausiamas iš karto po įvykio, 2010 m. vasario 8 d., T. N. nurodė kitokias aplinkybes – naktį į Pilaitės rajoną važiavo tikslu nuvežti neblaivų A. V. pas jo draugę, pastarasis buvo neblaivus, Pilaitėje rodė vis į kitus namus, važiuojant pro prekybos centrą „Pupa“, juos sustabdė policijos pareigūnai, iki tol jie sustoję niekur nebuvo, o tik važinėjo po mikrorajoną. Vėliau apklaustas tyrimo metu parodymus pakeitė, davė parodymus, kad A. V. išties prašė jį nuvežti į Pilaitę, pas draugę, ir pastarąjį bevežant, jis pats užsnūdo, buvo daug išgėręs, kurioje tiksliai vietoje užsnūdo, nurodyti negali, atsibudo tik tuomet, kai jį pažadino V. Š. ir paprašė dokumentų, tačiau nurodė, jog prie automobilio tuomet jau stovėjo policijos pareigūnai. Taigi, kaltinamasis pirminėje apklausoje apie tai, jog iki automobilį „JEEP Grand Cherokee“ sustabdė policijos pareigūnai jie būtų stabtelėję, neužsiminė, priešingai, tvirtino, kad niekur nestojo, važinėjosi po Pilaitės mikrorajoną, taipogi neužsiminė ir apie tai, jog būtų miegojęs, šis jo paaiškinimas atsirado tik vėlesnės apklausos metu, be to, išsiskyrė ir jo parodymai dėl momento, kada, pasak T. N., jam miegant, jį pažadino V. Š. – vienu atveju, teigė, jog kai atsibudo, prie automobilio jau stovėjo policijos pareigūnai, kitu, kad atsibudo kol jų automobilis, pastarąjį stabdant policijos pareigūnams, dar nebuvo sustojęs. Taip pat ypač svarbi jo pirminėje apklausoje nurodyta aplinkybė apie A. V., kuris, T. N. teigimu, Pilaitės mikrorajone rodė, kur reiktų važiuoti – vis į kitus namus, taigi, kaltinamasis neužsiminė, jog A. V. būtų miegojęs, kaip kad nuo pat pradžių tvirtino ir pastarasis bei kiti kaltinamieji, duodami parodymus teisme, priešingai, nors ir apibūdino jį kaip neblaivų, bet kartu gan aktyvų. Automobilį „JEEP Grand Cherokee“ vairavęs kaltinamasis V. Š. teisme paaiškino, jog sustojęs buvo tik todėl, kad G. P. ir I. M. išlipo atlikti gamtinių reikalų. A. V. miegojo ant galinės sėdynės už jo. T. N. sėdėjo šalia jo, taip pat knapsėjo, pastarąjį pažadino prašydamas išsiimti dokumentus, kuomet juos stabdė policijos pareigūnai. G. P. ir I. M. norėjo, kad jis sustotų anksčiau, tačiau liepė šiems palaukti, kol privažiuos vietą, kur niekas nematytų ir kad dėl to nebūtų iškviesti policijos pareigūnai. Matė, kad gamtinių reikalų išlipę atlikti draugai buvo nuėję gal puse metro nuo bagažinės, kaip išlipo, taip ir įlipo pro tas pačias automobilio dureles. Pareigūnams juos sustabdžius, G. P. sėdėjo per vidurį, šalia, iš dešinės, I. M.. Apklausiamas tyrimo metu teigė, jog Pilaitėje, vežant A. V. pas pastarojo draugę, sustojo tam, kad pasitartų, kur toliau važiuoti, kažkuris iš draugų norėjo nusišlapinti, A. V. miegojo gale už vairuotojo, kažkas iš automobilio buvo išlipęs, tačiau neatkreipė dėmesio kas, visiems sulipus į automobilį, jie pajudėjo, pasukus į pagrindinį kelia, juos ėmė stabdyti policijos pareigūnai. Taigi, apklausiamas po įvykio kaltinamasis V. Š. asmenų, išlipusių iš automobilio, jo teigimu, nusišlapinti, įvardinti negalėjo, tuo tarpu bylą nagrinėjant teisme jau teigė, jog tai buvo G. P. ir I. M., nurodydamas ir kokiu atstumu pastarieji buvo atsitraukę nuo automobilio. Pastebėtina ir tai, jog pirminės apklausos metu aplinkybės, jog T. N., sėdėjęs šalia, miegojo, jis taip pat neminėjo. Kaltinamasis G. P. apklausiamas teisme patvirtino, kad asmenys džipe sėdėjo taip, kaip teisme nurodė V. Š., jis pats sėdėjo gale per vidurį, A. V. gale jam iš kairės, už vairuotojo, iš dešinės – I. M., priekyje, šalia vairuotojo – T. N.. Pasak kaltinamojo, besivažinėdami sustojo kažkur Pilaitėje, greičiausiai buvo išlipę iš automobilio atlikti gamtinių reikalų, sustojimas truko 3-5 min., A. V. iš kairės išlipęs nebuvo, jis pats nuo automobilio buvo nutolęs gal per žingsnį. Atlikęs gamtinius reikalus, į automobilį įlipo pro dešinės pusės galines dureles. Greičiausiai buvo išlipęs ir I. M., neatsimena, ar matė. Pirminės apklausos metu G. P. nurodė, jog važinėdami išties buvo sustoję atlikti gamtinių reikalų, tačiau ar pats buvo išlipęs, nebeprisimena, nežiūrėjo, kas išlipo iš automobilio, atrodo, kad sustoję buvo apie 10 min. Vėlesnės apklausos metu paaiškino, kad A. V. vežė į Pilaitę namo, pastarasis snaudė, ar buvo užmigęs I. M., nepamena. Pilaitės mikrorajone buvo sustoję atlikti gamtinių reikalų, keliese buvo išlipę iš automobilio nurodyti negali, jis pats tiksliai buvo išlipęs. Teigė negalįs nurodyti, ar kol važiavo nuo tos vietos, kur buvo sustoję, iki ten, kur juos sustabdė policijos pareigūnai, kas nors buvo užsnūdęs. Pažymėtina, jog kaltinamasis tokius savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apklausiamas teisme patvirtino. Matyti, jog jo parodymai nenuoseklūs, vienu atveju jis neprisiminė, jog būtų išlipęs pats, kitu atveju, teigė lipęs iš automobilio, tačiau neprisimenąs, kas dar tuo metu išlipo kartu, teisme tvirtino, kad jis pats buvo išlipęs, A. V. tikrai nebuvo išlipęs, o I. M. greičiausiai buvo išlipęs, neprisimena, ar matė, nors vadovaujantis jo paties pateikta versija ir atsižvelgus į paties nurodytą automobilio gale buvusių asmenų sėdėjimo poziciją, būtų logiška, jog pirmas turėjo išlipti I. M. ir G. P. tai neišvengiamai turėjo matyti. Taigi, paties G. P. pozicija, priešingai nei užtikrintai teisme teigė V. Š., dėl išlipimo iš automobilio viso proceso metu išliko netvirta, kito. Pažymėtina ir tai, kad pirminėje apklausoje tyrimo metu G. P. apie tai, jog A. V. ar T. N. miegojo, neužsiminė, versija, jog A. V. snaudė, atsirado tik vėlesnės ikiteisminio tyrimo apklausos metu, o aplinkybės, kad miegojo T. N., duodamas parodymus šiuo klausimu dėl A. V., G. P. vėlgi nenurodė, be to, paaiškino, jog to, ar iki juos sustabdant policijos pareigūnams automobilyje kas nors miegojo, nurodyti negali. Kaltinamasis I. M. teisme parodė, kad išties važinėjosi po miestą, o tuomet A. V. vežė į namus. T. N. sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo V. Š., neprisimena, kas miegojo automobilyje, gal miegojo A. V., teigė nepamenąs ir to, kas sėdėjo šalia jo, tvirtino, kad Pilaitėje jie sustojo jo paties prašymu, kadangi norėjo atlikti gamtinius reikalus, teigė išlipęs, nuėjęs nuo automobilio kažkur apie metrą. Nematė, ar dar kažkas išlipo iš automobilio. Pasak kaltinamojo, jis automobilyje tikrai buvo užmigęs, gal net tame tarpe kai grįžo į automobilį, atlikęs gamtinius reikalus iki kol juos sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams juos sustabdžius, jis vėl norėjo šlapintis, tačiau pareigūnai jam iš automobilio lipti neleido, jis nepakluso, todėl pareigūnai panaudojo dujas. Pirminės apklausos metu I. M. paaiškino, jog jam su draugais važiuojant Pilaitės mikrorajonu, prie jų privažiavo policijos automobilis, sustabdė, jis norėjo šlapintis, todėl išlipo iš automobilio, o pareigūnai to daryti neleido. Taigi, apklaustas po įvykio kaltinamasis I. M. apskritai nenurodė, kad dar prieš automobilį sustabdant policijos pareigūnams, jis buvo išlipęs atlikti gamtinius reikalus ir būtent dėl šios priežasties V. Š. buvo pastarąjį sustabdęs. Ši kaltinamojo pozicija, kurios jis laikėsi ir apklausiamas teisme, atsirado jau vėlesnės apklausos, atliekant tyrimą, metu, tąkart jis nurodė išlipęs vienas, ar kiti jo draugai buvo išlipę, nežiūrėjęs, grįžus į automobilį ir šiek tiek pavažiavus, juos pasivijo policijos pareigūnai. Iš I. M. parodymų, be kita ko, išplaukia išvada, jog jis iš esmės negalėjo patvirtinti ir teisme V. Š. nurodytos aplinkybės, kad su I. M. iš automobilio buvo išlipęs būtent G. P., juolab kad ir pastarojo pozicija, kaip aptarta pirmiau, šioje dalyje, proceso metu nebuvo tvirta. Teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog G. P. byloje aktualiu momentu iš automobilio išlipęs nebuvo, stiprina ir aplinkybė, kad I. M. apklausiamas teisme, teigė nuėjęs nuo automobilio kažkur apie metrą, tuo tarpu G. P. teisme tikino nuo automobilio buvo nutolęs gal per žingsnį (tyrimo metu teigė apie kelis metrus), taigi, net vadovaujantis tiek V. Š., tiek jų pačių versija, kad jie kartu išlipo per tas pačias dureles, logiška manyti, jog I. M. negalėjo nepastebėti ne tokiu dideliu atstumu nuo jo buvusio G. P.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas tyrimo metu I. M. aplinkybių, jog A. V. ar T. N. automobilyje snaudė, neminėjo, tik apklausiamas teisme, svarstė, jog galbūt A. V. buvo giliai įmigęs, be to, proceso metu tvirtino pats buvęs užsnūdęs, gal net tuo tarpu, kai grįžo į automobilį, atlikęs gamtinius reikalus, iki kol juos sustabdė policijos pareigūnai, tačiau to, kaip matyti iš pirmiau vertintų kaltinamųjų paaiškinimų, nei vienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė. Teismas kritiškai vertina versiją, teisinančią I. M. lipimą iš automobilio ir dėl to, kad, kaip nurodė ir pats kaltinamasis, policijos pareigūnams juos sustabdžius, jis vėl pareiškė norą šlapintis, nevykdydamas pareigūnų teisėtų reikalavimų, lipo iš automobilio, nors logiška, kad laiko tarpas nuo pirmo išlipimo, neva tuo pačiu tikslu, iki automobilio sustabdymo, buvo visai neilgas. Asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, A. V., teisme laikėsi pozicijos, jog bevažinėjant automobiliu, buvo užmigęs, tikino nepamenąs, kurioje vietoje užmigo, nežinąs, kurioje vietoje buvo sustojęs automobilis, nematęs, kaip draugai išlipo atlikti gamtinių reikalų, atsibudęs tik tada, kai prie automobilio jau buvo pareigūnai. Gal ir prašė, kad jį nuvežtų į Pilaitę. Asmenų išsidėstymą automobilyje nurodė analogišką, kaip kaltinamieji, pats patvirtino sėdėjęs automobilio gale iš kairės pusės, prie durelių. Išanalizavus šio asmens parodymus tyrimo metu, matyti, kad A. V. iš esmės nuo pat pradžių tvirtino byloje aktualiu metu miegojęs, tik pirminėje apklausoje paminėjo nelabai žinąs, kaip jie atsidūrė Pilaitėje, jo manymu, jį vežė namo, taigi, priešingai nei pastarieji, nenurodė prašęs kitų, automobilyje buvusių asmenų jį būtent ten pristatyti. Teismas, sugretinęs ir ištyręs pirmiau aptartus nenuoseklius kaltinamųjų bei A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parodymus, nėra linkęs nei pastarųjų, nei A. V. pozicija tikėti, priešingai, sprendžia, jog jų nurodytos aplinkybės apie tai, kad įvykio vietoje jie atsidūrė atsitiktinai, vežė A. V. į Pilaitės mikrorajoną, sustojo tik todėl, kad keli asmenys išlipo atlikti gamtinius reikalus, kad iš automobilio išlipę buvo būtent G. P. ir I. M., kad A. V. iš automobilio išlipęs apskritai nebuvo, nes miegojo, kad byloje aktualiu metu miegojo ir T. N. bei galimai I. M., yra gynybinė versija, pateikta siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus bei išvengti atsakomybės. Tai, kad tiek kaltinamieji, tiek A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, klaidino tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismą patvirtina ne vien jų parodymų analizė, bet ir nuoseklus bei išsamus pareigūnų, sulaikiusių kaltinamuosius bei A. V., parodymų turinys. Liudytojas A. N. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m vasario 8 d., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu O. C., apie 3.50 val, važiuodami Įsruties gatve, po ko, iš jos išsukę į M. Mažvydo gatvę, pastebėjo atvira liepsna degančius du automobilius. Per radijo ryšį perdavė Vilniaus aps. VPK OVS apie tai, kad prie M. Mažvydo g. 13, Vilniuje, atvira liepsna dega kaip jam tada pasirodė trys automobiliai. Be to, pamatė, kad maždaug už 100 metrų, nuo degančių automobilių link Pilaitės prospekto bėga du vyrai. Siekdami sulaikyti bėgančius asmenis, kurie, kaip įtarė, padegė automobilius, pasuko iš M. Mažvydo gatvės į Tolminkiemio gatvę, kad galėtų greičiau sulaikyti bėgančius vaikinus, kurie kaip įtarė galėjo padegti automobilius. Pasukę i Tolminkiemio gatvę, pamatė, kad Tolminkiemio gatvėje, netoli sankryžos su Pilaitės prospektu, stovi džipas – „Jeep Grand Cheeroke“, į kurį, pasak pareigūno, per galines automobilio dureles, iš skirtingų pusių ir įsėdo abu bėgę vaikinai. Pareigūno A. N. teigimu, automobilis iš vietos pajudėjo staigiai, net praslydo jo ratai. Įjungę švyturėlius, vijosi minėtą automobilį, jį aplenkė ir sustabdė. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. Š.. Automobilis priklausė T. N., kuris sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, nustatyta, jog gale per vidurį sėdėjo G. P., jam iš kairės, už vairuotojo, A. V., iš dešinės, už keleivio – I. M.. Liudytojo tvirtinimu, kai sustabdė minėtą automobilį, jame niekas nemiegojo. Vyrai, išskyrus vairuotoją, buvo neblaivūs. Teisme A. N. savo parodymus papildė nurodydamas, kad atstumas nuo automobilių iki vaikinų, kurie bėgo, buvo gal 5 m. Vejantis minėtus asmenis, reikėjo pravažiuoti pro degančius automobilius, vieno degė galinė dalis, kito – priekinė, tarp tų automobilių gal 10 ar 15 m. atstumas. Pažymėtina, jog iš esmės analogiškas aplinkybes liudytoju apklaustas pareigūnas A. N. užfiksavo ir savo 2010 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime (T. 1, b. l. 137-138). BPC įvykio ataskaitos kortelėje pažymėta, jog AP-70 pranešė, kad Mažvydo g. dega trys automobiliai, padegėjai pasišalino automobiliu JEEP V/N (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis sulaikytas, automobilyje 5 įtariamieji (T. 1, b. l. 44). Teisme liudytoju apklausto pareigūno O. C. parodymai (patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus) esminėse detalėse sutapo su pareigūno A. N. parodymais. Tiesa, liudytojas papildė, jog asmenis pastebėjo gal 200 m. nuo jų, pareigūnų, o atstumas nuo degančių automobilių ir minėtų asmenų buvo gal 50, gal 100 m., tačiau nebuvo užtikrintas, ir vis tik, teismas, vertindamas kitą jo nurodytą aplinkybę apklausoje po įvykio, kad daugiau jokių žmonių prie degančių automobilių nebuvo, aplinkui pašalinių taip pat nesimatė, išskyrus tuos asmenis, kurie bėgo, taip pat bendrai nuoseklų duotų parodymų turinį, sprendžia, kad apklausiamas teisme, prisimindamas įvykio aplinkybes, šioje dalyje pareigūnas galėjo sąžiningai klysti šiuo metu neatsiminti kai kurių aplinkybių, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos paskelbus, jie jų turinį patvirtino kaip teisingą. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais, jie visumoje vieni kitiems neprieštarauja, yra nuoseklūs, informatyvūs. Apibendrinant, pareigūnai patruliavimo metu M. Mažvydo g., Vilniuje, pastebėjo du degančius automobilius bei netolimu atstumu nuo jų Pilaitės prospekto link bėgančius vyrus, vykdant pastarųjų persekiojimą abu vienareikšmiškai tvirtino matę, kaip šie pro galines automobilio dureles iš abiejų pusių įsėdo į Tolminkiemio g. stovėjusį automobilį „JEEP Grand Cherokee“, kurį pasiviję sustabdė. Vertindamas minėtų liudytojų parodymus teismas atmeta kaltinamojo V. Š. argumentus, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti, kaip asmenys (jo tvirtinimu, G. P. ir I. M.) įlipo į automobilį vien atsižvelgus į aktualios teritorijos kelių (gatvių) išsidėstymą, pareigūnų judėjimo automobiliu kryptį. Kaip matyti, pareigūnai judėjo Įsruties g., išsuko į M. Mažvydo g. ir būdami šioje gatvėje pamatė tiek degančius automobilius, tiek kita kryptimi nuo jų bėgančius vyrus, pasukę kairėn, atsidūrė Tolminkiemio g., kur stovėjo aptariamas automobilis ir tvirtino aiškiai matę į pastarąjį lipančius vyrus. Pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad du vyrai bėgo per laukus. Minėtos aplinkybės analizuotinos vertinant ir į bylą pateiktą aktualios vietovės žemėlapį, remiantis kuriuo spręstina, kad pareigūnams matomumo zona nebuvo apribota – žemės sklypas, kurį stačiakampiu juosia Pilaitės pr., Įsruties g., M. Mažvydo g. ir Tolminkiemio g. ir per kurį, pasak pareigūnų, nuo M. Mažvydo g. link Pilaitės pr. judėjo bei į Tolminkiemio g. (žemėlapyje automobilio stovėjimo vietą pažymėjo ir kaltinamasis V. Š.) stovėjusį automobilį įsėdo du bėgę vyrai, neapstatytas jokiais pastatais, didelių gabaritų konstrukcijomis ar pan. Teismas sprendžia, jog buvo galimybė stebėti aptariamą teritoriją ir asmenims, laukusiems automobilyje, tame tarpe – ir galimą pašalinių judėjimą iš Tolminkiemio g. Mažvydo g. link. Pažymėtina ir tai, jog V. Š. teigė, kad iš vairuotojo pusės nieko nebuvo įmanoma pamatyti vien todėl, kad toje vietoje buvo didelės pusnys, tačiau, kaip matyti iš A. N. parodymų, prie vairuotojo durelių jis stovėjo truputį palipęs ant pusnies, taigi sniego negalėjo būti tiek daug, kiek nurodė V. Š.. Nors liudytojas O. C. atsakydamas į klausimus teisme svarstė, jog kai jiems, vejantis reikėjo apvažiuoti, tuo metu asmenys gal ir buvo trumpam dingę iš akiračio, teismo vertinimu, jei pareigūnai buvo pastaruosius pametę iš matymo lauko, tai tik labai trumpam, kol suko iš M. Mažvydo g., į Tolminkiemio g., be to, atsižvelgus į aplinkybę, kad daugiau jokių pašalinių asmenų aplinkui pastebėta nebuvo, taip pat į persekiotų asmenų judėjimo kryptį, atstumus, nėra pagrindo abejoti, jog į automobilį, stovėjusį Tolminkiemio g., įlipo ne tie patys asmenys, kuriuos pareigūnai matė bėgant nuo degančių automobilių. Dar daugiau, išanalizavęs liudytojų – policijos pareigūnų parodymus, kuriuos, kaip jau minėta, teismas pripažįsta esant patikimus, dalyje, kurioje jie parodė, kad bėgę vyrai į automobilio galą įsėdo pro skirtingas automobilio dureles, o taip pat pareigūnų nustatytas asmenų sėdėjimo minėtame automobilyje pozicijas, kurias iš esmės proceso metu patvirtino tiek patys kaltinamieji, tiek A. V., teismas daro išvadą, kad pareigūnų persekioti vyrai, įlipę į automobilį, buvo A. V. (įlipęs iš kairės) ir I. M. (įlipęs iš dešinės). Atkreiptinas dėmesys, kad apklausiamas tyrimo metu, kaltinamasis T. N. užsiminė, jog automobilio gale sėdėję asmenys keitėsi vietomis, tačiau teisme pirmiau aptartų aplinkybių dėl to, kas kaip sėdėjo automobilyje iš esmės neginčijo. Byloje iškelta versija, jog iš automobilio, neva tikslu atlikti gamtinius reikalus, pro dešines galines dureles buvo išlipęs I. M. ir G. P., nepagrįsta. Pastarąja išvada patvirtina pirmiau aptarti prieštaravimai, nesutapimai, išryškėję kaltinamųjų ir A. V. parodymų, duotų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo apklausose, lyginamosios analizės metu. Kreiptinas dėmesys ir į tai, jog, nors V. Š. teigė greičio pedalo nespaudęs, pasak apklausto pareigūno A. N. automobilis, į pastarąjį įlipus minėtiems asmenims, iš vietos pajudėjo greitai, taigi buvo pasiruošęs pasišalinti. Analizuojant pareigūnų A. N. ir O. C. parodymus pažymėtina, jog teigdami, kad sustabdžius automobilį jame niekas nemiegojo, teisme pastarieji negalėjo neginčytinai paneigti, kad iki sustabdant persekiotą automobilį šiame nebuvo miegančių asmenų, tačiau, kaip minėta, teismas jau anksčiau šią versiją atmetė, laikydamas ją bandymu klaidinti tiek tyrimą, tiek teismą, nuslepiant tikrąsias įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog remiantis tiek pačių kaltinamųjų bei A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, paaiškinimais, tiek policijos pareigūnų parodymais, o kartu ir byloje esančiais objektyviais duomenimis (neblaivumo pažymomis), konstatuotina, jog kaltinamieji ir A. V. buvo apsvaigę nuo alkoholio, T. N. – sunkiai. Vis tik, teismas pažymi, kad alkoholio poveikis kiekvieno žmogaus organizmui yra individualus, o ir jo vertinimas gan subjektyvus, todėl, atsižvelgus į pirmiau aptartas išvadas, sprendžia, kad šiuo atveju neblaivumo faktoriumi kaltinamieji ir A. V. veikiau grindė savo gynybines versijas, teisino tarp parodymų, duotų teisme ir tyrimo metu, kilusius prieštaravimus. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojai A. N. ir O. C. proceso metu neužsiminė, jog sulaikyti asmenys nesiorientavo aplinkoje, sunkiai valdė judesius ar pan., pareigūnas A. N. kaip tik pažymėjo, kad matėsi, jog asmenų koordinacija sutrikusi šiek tiek, taigi ne tiek, kad sudarytų pagrindą kvestionuoti galimybę realizuoti kaltinime nurodytus veiksmus.

Pažymėtina, jog, ištyrus apdegusių automobilių „Hyundai Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 530“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu tyrimui paimtus mėginius (T. 1, b. l. 45-50, 51-55), nustatyta, kad juose yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų (T. 1, b. l. 86-90) ir tai sudaro pagrindą manyti, kad automobiliai buvo padegti apipilant juos būtent benzinu. Pasak liudytojais apklaustų policijos pareigūnų O. C. ir A. N., sustabdžius automobilį Jeep Grand Cherokee, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisiartinus, priekyje sėdėjusiems asmenims atidarius langus, iš automobilio pasklido stiprus benzino kvapas. Iš automobilio galo, iš už keleivio sėdėjęs vyras, kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo I. M., išlipęs akivaizdžiai metė ant žemės juodos spalvos pirštines ir kepurę. Liudytojas A. N. akcentavo, jog kadangi prie vairuotojo durelių jis stovėjo truputį palipęs ant pusnies, tai viską gerai matė. Iš automobilio galo, už vairuotojo sėdėjęs vyras (A. V.) išlipęs bandė išmesti plastmasinį buteli nuo „Nestea“ šaltos arbatos iš kurio sklido benzino kvapas. Pareigūnas A. N. patikslino, jog išgirdo, kaip atsidaro kairės pusės galinės automobilio durelės bei ant asfalto nukritusio plastmasinio butelio garsą, atsitraukęs prie tų kairės pusės durelių, pamatė ant asfalto gulintį minėtą butelį, liepė jį A. V. pakelti, kuris, paklusęs, numetė sau po kojomis, ant kilimėlio. Pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo A. V. ir I. M. labai smarkiai sklido benzino kvapas. 2010 m. vasario 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimta kepurė ir pora pirštinių (nuo pirštinių ir kepurės sklido stiprus benzino kvapas), kurios gulėjo ant kelio prie automobilio; iš automobilio, be kita ko, rasta ir paimta tuščia talpa su aitriu kvapu, butelis su užrašu „Acetonas“, su 300 ml skysčio, metalinė talpa su užrašu „Mangers Paint“, plastmasinė talpa su užrašu „Nestea Vitao“ (T. 1, b. l. 56-66). Atlikus šių objektų tyrimą, nustatyta, jog ant pateiktų tyrimui pirštinių poros yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų; tirti pateiktame butelyje su etikete „Nestea Vitao“ esantis skystis yra ypač degus skystis – benzinas; tirti pateiktame 20 l talpos bakelyje yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų; tirti pateiktame butelyje yra labai degus skystis-acetonas; tirti pateiktame metaliniame inde su etikete „Paint“ esančio skysčio sudėtyje yra labai degaus skysčio – metanolio (T. 1, b. l. 86-90). Atlikus biologinį rastos ir paimtos kepurės tyrimą nustatyta, kad ant pastarosios rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su T. N. genotipu (T. 1, b. l. 107-109), tuo tarpu ant tirti pateiktų pirštinių rasta susimaišiusių daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių galima identifikuoti tik vieną asmenį, vyrą, minėtų pėdsakų genotipas DNR duomenų registre sutapo su T. N. genotipu (T. 1, b. l. 116-119), taigi, nors negalima konkrečiai nustatyti antrojo asmens, matyti, kad jomis naudojosi ne tik T. N.. Ištyrimui buvo pateikti ir A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, drabužiai, vilkėti sulaikymo metu, nustatyta, kad ant drabužių yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų (T. 1, b. l. 86-90). Tiek kaltinamieji, tiek A. V. ir dėl daiktų, su degių, kaip nustatyta kompetentingų asmenų, medžiagų pėdsakais (turiniu), pateikė paaiškinimus, prieštaraujančius bendrai įrodymų visumai. Štai kaltinamasis T. N., duodamas parodymus teisme tvirtino, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“ bagažinėje buvo ir „Wd“, skirta nuiminėti rūdims, taip pat „Vait“ spiritas, pastarieji buvo originaliuose buteliukuose, šie daiktai buvo jo, tuo tarpu plastmasinė talpa, buvusi bagažinėje iš tiesų priklausė V. Š., ji skirta degalams. Pasak kaltinamojo, V. Š. automobilio spidometras blogai rodė, šis jam kartą paskambino ir pasakė, kad baigėsi kuras, nuvažiavo į degalinę, nupirko ,,bačioką“ degalų. Tada nuvažiavo prie V. Š. automobilio, įpylė. Jis, T. N. ,,bačioką“ paliko pas save, o po poros dienų V. Š. vėl paskambino dėl tos pačios priežasties, jie vėl pripylė degalų iš to ,,bačioko‘‘. V. Š. galiausiai tą ,,bačioką‘‘ paliko pas jį šis buvo tuščias, gal ten kažkiek ir buvo to benzino, nežino. Tvirtino nieko nežinąs apie „Nestea“ buteliuką. Dėl kepurės ir pirštinių, kurias, pareigūnų parodymais, iš automobilio išmetė I. M. – T. N. neneigė, jog automobilyje buvo jo kepurė ir pirštinės, neva, jas apsimaudavęs degalinėje, kad neišsipurvintų rankų, nematė, jog kas nors šiuos daiktus iš automobilio būtų išmetęs. Panašios pozicijos kaltinamasis laikėsi ir tyrimo metu. Kaltinamasis V. Š. teisme patvirtino T. N. parodymus dėl plastmasinio bakelio, kita vertus, pažymėtina, jog apklausiamas tyrimo metu nurodė, kad pats į T. N. automobilį buvo įsidėjęs baltos spalvos plastmasinį baką, apie 30 l talpos, skirta pilti dyzelinui, nes norėjo važiuoti į užsienį užsipilti degalų. Kreiptinas dėmesys, kad atlikus tyrimą, plastmasiniame bakelyje buvo aptikta benzino pėdsakų. V. Š. taip pat pateikė paaiškinimą ir dėl automobilyje rasto „Nestea“ buteliuko su benzino pėdsakais. Nurodė, jog prieš tai iš T. N. buvo paėmęs automobilį, įsipylė benzino į tą buteliuką, išpylė į baką, kad lengviau užsivestų, jo neišmetė dėl nepatogumo, laikė T. N. automobilio bagažinėje. Nebuvo nuoseklus, vienu atveju svarstė, jog kažkas lindo į bagažinę ir iš to buteliuko išsipylė benzino likutis, todėl ir buvo kvapas, kitu – kad tas buteliukas buvo tuščias, kažkas numetė, jis atsidarė ir pasijautė kvapas, čia pat nurodė, kad prie Pilaitės kažkas užsimanė atsigerti ir griebė tą buteliuką, jis pajuto kvapą ir sakė nieko nedaryti, kas pasiėmė iš bagažinės buteliuką, nurodyti negalėjo. Teigė, jog bagažinėje nėra jokių pertvarų, ten buvo ir alus, kurį ėmė, ir tas buteliukas, todėl ir buvo kvapas. Šiame kontekste pastebėtina, kad apklausiamas T. N., priešingai nei nurodė V. Š., tvirtino, jog pastarasis nagrinėjamu atveju vairavo automobilį tik tą kartą, nes vienintelis buvo blaivus, šiaip jis jam savo automobilio neduodavo. V. Š. tvirtino, kad I. M. lipant iš automobilio, pirštinės iškrito netyčia, matė tai per šoninius veidrodžius. Tai, jog metė pirštines ir kepurę, neigė ir pats I. M., nurodė nepastebėjęs, kad kažkas būtų iškritę iš automobilio, nors pareigūnai vienareikšmiškai teigė, kad metimo faktas buvo akivaizdus. I. M. taip pat paaiškino nieko nežinąs nei apie „Nestea“ plastikinį butelį nei apie bakelį, benzino kvapo automobilyje nejautęs. Kaltinamasis G. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog apie pirštines ir kepurę nieko pasakyti negali, o iš bagažinės gal ir ėmė kokį plastikinį buteliuką. Teismui paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad automobilio salone, po kojomis mėtėsi tuščias limonado butelis, šiuos savo parodymus iš esmės patvirtino, tačiau paaiškinti minėtos aplinkybės negalėjo. A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, apklausiamas teisme tvirtino jokio buteliuko iš automobilio nemetęs, neatsimenąs, ar pastarasis galėjo iškristi. Benzino kvapo automobilyje teigė nejautęs, dėl ant jo drabužių rastų benzino pėdsakų iškėlė versiją, jog galimai jo galėjo užtikšti, kadangi dažnai važiuodavo į Baltarusiją degalų, nors šiaip, jo manymu, jie buvo švarūs. Pažymėtina, jog pirminėje apklausoje A. V. teigė nieko nenorėjęs iš automobilio išmesti, vėliau tyrimo metu paaiškino, kad plastikinis butelis išriedėjo netyčia, kai lipo pas draugus į automobilį šis jau buvo po kojomis ant kilimėlio. Teismo tokie kaltinamųjų ir A. V. paaiškinimai neįtikino, vertinant juos pirmiau aptartų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumoje, jie taipogi pripažintini tik gynybiniais argumentais, siekiant išvengti atsakomybės.

Teismas bendrame kontekste vertina ir nukentėjusiojo V. N. poziciją tiek bylos nagrinėjimo teisme, tiek tyrimo metu, kuri nebuvo nuosekli, procese kito. Nukentėjusysis, apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamieji jam kažkur matyti, tačiau pasakyti iš kur, negalėjo, nei vardų nei pavardžių teigė nežinąs. Įvykio metu degė jo mašina „Hyundai Coupe“, kuri oficialiai priklausė jo motinai, pastarąją tvarkingą, su įjungta signalizacija paliko stovėti prie namo, Mažvydo g. Įvykio pasekmes pamatė atsikėlęs ryte, mano, jog jo automobilį kažkas sudegino, tačiau ar turėjo priešų, nežino, nesutarimų, skolų teigė neturėjęs. Tai, jog automobilio „Hyundai Coupe“ faktinis valdytojas buvo jos sūnus V. N., patvirtino ir teisme apklausta nukentėjusioji T. N., kuri, be kita ko, paaiškino, kad tiesiogiai įvykio nematė, apie jį sužinojo iš sūnaus. T. N. analogiškai teigė, jog skolų jos sūnus V. N. neturėjo. Vis tik, nukentėjusiojo pozicija, apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, dalyje dėl sąsajų su kaltinamaisiais ir asmeniu, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta – A. V., buvo kitokia, tąkart pastarasis parodė, kad policijos komisariate po įvykio matė du iš matymo pažįstamus vaikinus, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino, tačiau yra juos matęs Vilniaus mieste su draugu V. R., vienas iš jų buvo su randu, o antrasis su barzdele, ar šie vyrai pas jį yra buvę bute, nepamena, tačiau su vyru su barzdele ir su vyru su randu ant veido buvo keletą kartu susitikęs. Bendram jų pažįstamam V. R. buvo skolingas pinigų – apie 1 000 Lt, 2010 m. žiemą V. R. sėdo į kalėjimą, o jis pastarajam nebuvo atidavęs visos skolos, liko skolingas iki 500 Lt. Tuomet jam, V. N., į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti V. R. draugai, kurie neprisistatė ir sakė, kad V. R. skolą atiduotų jiems. Jis jiems taip pat skambindavo ir rašydavo sms žinutes. Atidavė skolą per du kartus. Antrąjį kartą atidavė skolą 2010 m. vasario 5 d. vakare. Abu kartus du vyrai atvažiavo prie jo namų, M. Mažvydo g. 15, Vilniuje, skolą visada atvažiuodavo pasiimti du vyrai – su randu ant veido ir su barzdele, kurių vardų nežino. Teismui šiuos nukentėjusiojo parodymus paskelbus posėdžio metu, pastarasis patvirtino, jog jie teisingi, tačiau, čia pat paaiškino, jog jis V. R. išties buvo skolingas 500 ar 1000 Lt, bet jau nepamena, ar pas jį buvo atvažiavę V. su M., su barzda vienas buvo, sunku pasakyti, vyrai buvo su kepurėmis, kas jam skambino, tiksliai taip pat pasakyti negali, vyrai neprisistatė ir atvažiavus skolos paimti, gal pastarieji į kalėjimą skolą vežė. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino I. M., ir A. V., kaip asmenis, apie kuriuos ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir kurie buvo atvažiavę iš jo paimti skolos V. R. (1 tomas, b. l. 156-163), tiesa, apklausiamas teisme dėl atpažinimo dvejojo, nebuvo užtikrintas. Liudytoja D. K. apklausiama teismo posėdyje dėl apklausų ir kitų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog po tiek laiko sunku pasakyti ar atsimena kaltinamuosius. Buvo sudaryta tyrimo grupė, ji buvo toje grupėje. N. neatsimena, kaip vyko jo apklausa, nepamena. Mato, jog bylos medžiagoje, susijusioje su apklausa, jos raštas, matomai ji atliko veiksmą. Įprastai asmuo duoda parodymus, kiek trūksta, užduodami klausimai. Apklausų prisiminti negali. Šitame tyrime nebendravo su žurnalistais. Jei būtų pateiktos nuotraukos žurnalistams, turi būti prokuroro sutikimas. Jei nėra jos tarnybinio pranešimo, kad pateiktos nuotraukos, tai jos nebuvo teikiamos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. vasario 8 d., 11 val., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo m-gą Nr. 18-1-00188-10, iš laikino sulaikymo kameros apklausai pas tyrėją D. K. vedamas įtariamasis V. Š., 7-ojo PK koridoriuje pamatęs laukiantį nukentėjusįjį V. N., pastarojo paklausė „ką tu policijoje darai ?“ ir, V. Š., atvestas į 209 kabinetą, paaiškino, kad pažįsta nukentėjusįjį, nes yra buvęs pas jį namuose, kur su draugais baliavojo (T. 2, b. l. 16). Tuo tarpu nukentėjusysis tiek tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme teigė V. Š. nepažįstantis, teismo posėdžio metu tvirtino, kad asmens, kuris jį tąkart kalbino komisariate, posėdžių salėje nėra. Tyrimo metu nustatytos ir aktualios bylai aplinkybės, jog kaltinamieji T. N. ir I. M. bendravo su nukentėjusiuoju V. N. telefonu – išnagrinėjus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam T. N., išklotines, nustatyta, kad iš T. N. priklausančio minėto mobiliojo ryšio telefono 2010-01-19 21:34:44 buvo skambinta į nukentėjusiajam V. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b. l. 159), o išanalizavus mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamajam I. M., išklotines nustatyta, kad pastarasis skambino ir rašė sms žinutes nukentėjusiajam V. N., taip pat ir nukentėjusysis skambino įtariamajam I. M.. Skambučiai užfiksuoti nuo 2010 m. vasario 3 d.13:16:39 iki 2010 m. vasario 5 d. 20:50:54 (T.2, b. l. 160). Pažymėtina, jog paskutinis pokalbis tarp kaltinamojo I. M. ir nukentėjusiojo I. N. fiksuotas 2010 m. vasario 5 d. 20:50:54, t. y. šis laikas sutampa su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad antrąjį kartą jis skolą atvykusiems jos pasiimti vyrams atidavė 2010 m. vasario 5 d. vakare. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, jog dalis kaltinamųjų nurodė turėję vienokį ar kitokį ryšį (pažįsta, yra matę) su nukentėjusiojo nurodytu asmeniu V. R.. Apibendrinus, vertinant nukentėjusiojo V. N. poziciją, matyti, jog, duodamas parodymus teisme, jis iš esmės bandė paneigti ryšius su kaltinamaisiais ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – A. V., viena vertus, siekė nutylėti ar paneigti dalį byloje reikšmingų aplinkybių, kurias išdėstė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo apklausose, kita vertus – kategoriškai neginčijo, jog tokie jo duoti parodymai teisingi. Vis tik, išanalizavęs prieštaringus nukentėjusiojo parodymus bei sugretinęs juos su kitais, pirmiau aptartais, tyrimo metu surinktais šiame kontekste aktualiais duomenimis, sprendžia, jog yra sąsaja tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – A. V. (vienų atžvilgiu tiesioginė, kitų – netiesioginė). Teismas neatmeta galimybės, jog nukentėjusysis parodymus iš dalies keitė, bylą nagrinėjant teisme buvo linkęs nutylėti tikrąsias įvykio aplinkybes, o ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu veikiau nurodė aplinkybes, tik iš dalies atitinkančias objektyviąją tiesą, siekdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių. Teismo vidinį įsitikinimą tuo stiprina dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. N. išreikšta valia nesusitikti su asmenimis, kuriems pareikštas įtarimas dėl jo turto sugadinimo, atsisakymas asmenis atpažinti gyvai, kad pastarieji nedarytų jam jokio poveikio. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, atitinkamai paneigtina ir pačių kaltinamųjų versija, jog jie neturėjo jokių ryšių su nukentėjusiuoju V. N., todėl atitinkamai nebuvo ir motyvo pastarajam kenkti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog kaltinamieji, kartu su A. V., kaltinami veikę bendrininkų grupe, todėl, teismo vertinimu, nustačius bent vieno iš jų sąsają su nukentėjusiuoju, tai jau sudarytų pagrindą svarstyti dėl teisei priešingos veikos prieš nukentėjusįjį (jo turtą), įgyvendintos bendrais kaltininkų veiksmais, motyvo egzistavimo, kita vertus, pastebėtina, jog veikos kvalifikavimas pagal kaltinamiesiems inkriminuotą baudžiamojo įstatymo straipsnį, motyvo nustatyti neįpareigoja. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatavus esant aukščiau aptartąjį sąryšį tarp nukentėjusiojo V. N. ir kaltinamųjų bei asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – A. V., neatmestina valstybinio kaltintojo bylą nagrinėjant teisme iškelta versija, jog nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo V. N. ir jo turto atžvilgiu įtakoti tarpasmeninių santykių ir buvo nukreipti būtent į V. N. bei jo turtą, o nukentėjusiojo P. Š. turtas – automobilis „BMW 530“ buvo sugadintas per klaidą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. N. parodymų, kuriuos patvirtino ir liudytoja T. N., byloje aktualiu laikotarpiu jis turėjo ne tik automobilį „Hyundai Coupe“, kuris buvo sugadintas įvykio metu, bet ir „BMW 3“, kurį tą naktį laikė garaže. Remiantis paties P. Š. parodymais, su nukentėjusiuoju V. N. jo niekas nesieja, kas galėjo sugadinti jo automobilį „BMW 530“, neįtaria, nenumano, kas jam norėtų keršyti ar pan., atitinkamai ir kaltinamieji bei A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, teigė nukentėjusiojo P. Š. nepažįstantis, ištyrus kitą bylos medžiagą, tokių parodymų turinys iš esmės pasitvirtino, joks ryšys tarp kaltininkų bei nukentėjusiojo P. Š. nenustatytas.

Teismas, įvertinęs tiek pačių kaltinamųjų bei A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, prieštaringus parodymus, tiek liudytojų A. N. ir O. C. parodymus, kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei objektyvius duomenis, taip pat nustatytą ryšį su nukentėjusiuoju V. N., sujungęs visas aptartas aplinkybes į bendrą visumą, sprendžia, jog byloje pakanka įrodymų nustatyti, kad 2010 m. vasario 8 d., apie 3.50 val. I. M. veikdamas kartu su A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia padegė automobilį „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. Š. bei automobilį „Hyundai Coupe“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį T. N., kuriuo naudojosi jos sūnus V. N., tuo tarpu jų automobilyje „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) liko laukti ir stebėti aplinką T. N., G. P. ir V. Š. (sėdėjęs už vairo). Kaip nustatyta, I. M. ir A. V. grįžus į jų laukusį automobilį, visi jame buvę asmenys bandė pasišalinti, bet buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas kaltinime nurodė, jog automobilis „Jeep Grand Cherokee“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame likę asmenys stebėjo aplinką, stovėjo prie namo M. Mažvydo g. 13, tačiau kaip nurodė tiek pats kaltinamasis V. Š., tiek liudytojai A. N. ir O. C., automobilis stovėjo Tolminkiemio g., todėl teismas savo iniciatyva, nekeisdamas kaltinimo esmės, šią aplinkybę tikslina. Taip pat tikslintina ir padegtų automobilių buvimo vieta. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vienu atveju ši vieta nurodyta prie namo adresu M. Mažvydo g. 13, Vilniuje, kitu – tarp namų M. Mažvydo g. 13 ir 15, Vilniuje, dar kitu – prie namo M. Mažvydo g. 15, Vilniuje. Teismas, tikslindamas šią aplinkybę, remiasi apgadintų automobilių apžiūros protokolais (T. 1 b. l. 45-50, 51-55), kuriuose apžiūros vieta nurodyta M. Mažvydo g. 15.

Kaltinamieji kaltinami veikę bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes, kaltinamųjų veiksmai nurodyti kaltinime reiškėsi kaltinamųjų bendru susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais, aiškus kiekvieno indėlis – kol I. M., veikdamas kartu su A. V., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia padegė nukentėjusiųjų automobilius, T. N., V. Š. ir G. P. laukė pastarųjų automobilyje gana patogioje vietoje, stebėjo aplinką, tame tarpe ir galimą pašalinių judėjimą iš Tolminkiemio g. link M. Mažvydo g., kur ir buvo padegti automobiliai. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad kuris nors iš kaltinamųjų būtų nesutikęs su kitų bendrų teisei priešingais veiksmais, spręstina, jog jie visi veikė vieninga tiesiogine tyčia – žinojo atliekamų savo veiksmų esmę, pasekmes, jų siekė, visi prie nagrinėjamos veikos prisidėjo.

Veiką kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, apibūdinantis veikimo būdą yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas įpareigotas spręsti dėl pastarojo buvimo atsižvelgus į bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog nukentėjusiųjų automobiliai buvo sugadinti miegamajame rajone, prie daugiabučio namo, juos padegant, buvo sukeltas realus pavojus užsidegti vien jau kitų asmenų transporto priemonėms. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog nukentėjusiųjų turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu, veiką kvalifikuojantis požymis tyrimo metu nustatytas pagrįstai ir atitinkamai veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju taikytina nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi straipsnio redakcija, kadangi iki tol, taip pat ir veikos padarymo metu, galiojusios redakcijos straipsnio sankcijoje buvo numatytos dvi bausmės rūšis – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas, tuo tarpu nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi straipsnio redakcija numato galimybę skirti ir baudą bei laisvės apribojimą. Tokiu būdu ši straipsnio redakcija laikytina lengvinančia kaltinamųjų teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis V. N. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos 30200 litų (8746,52 eurų) atlyginimo (T. 1, b. l. 145), tačiau apklausiamas 2010 m. rugpjūčio 10 d. ieškinio iš esmės atsisakė, parodė, kad jo motina, T. N., kurios vardu buvo registruotas automobilis „Hyundai Coupe“ gavo išmoką iš „Ergo Lietuva“ draudimo, taip pat jis gavo lėšų pardavęs apdegusį automobilį į sąvartyną, pastarąsias taip pat atidavė T. N., taigi jokia žala nepadaryta. Pažymėtina, jog tiek pats faktinis automobilio valdytojas V. N., tiek nukentėjusioji V. N., kuriai oficialiai automobilis priklausė, apklausiami teisme taip pat nurodė pretenzijų neturintys.

Byloje liko pareikštas nukentėjusiojo P. Š. civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 25000 litų (7240,50 eurų) atlyginimo (T. 2, b. l. 3).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vis tik, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis P. Š. nurodė, kad jo automobilis „BMW 530“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pirktas lizingu, draustas „Kasko“ draudimu. Remiantis bylos medžiaga, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“. Iš nukentėjusiojo parodymų išplaukia išvada, kad draudikas dėl sugadinto automobilio yra išmokėjęs pastarajam išmoką, jis pats buvo net pamiršęs, kad tai jis, o ne draudikas byloje reiškė civilinį ieškinį, pasak P. Š., jam padaryta žala nebent būtų prilyginta automobilio likutinei vertei, jos tiksliai nežino, jokių apskaičiavimų nepateikė. Atsižvelgus į tai, kad žala nagrinėjamu atveju padaryta draudikui AB „Lietuvos draudimas“ ir pastarasis turi teisę regreso tvarka išieškoti patirtą žalą iš atsakingo asmens civilinio proceso keliu, o pats nukentėjusysis jam padarytos žalos įvardinti iš esmės negalėjo ir nepagrindė, teismas neturi pagrindo pareikštą civilinį ieškinį patenkinti, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta kaltinamųjų T. N., V. Š., I. M. ir G. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltininkų girtumo (išskyrus V. Š.) teismas šiuo atveju nepripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi pagal nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, jog tai turėjo esminės reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, visuotinai pavojingu būdu sugadintas dviejų nukentėjusiųjų turtas). Atsižvelgtina ir į tai, jog I. M. vaidmuo buvo aktyvus – jis, veikdamas su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ir padegė nukentėjusiųjų automobilius. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika padaryta seniai, tyrimas truko ilgą laiką. Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis byloje aktualiu laikotarpiu – administracine tvarka nebuvo baustas (T. 4, b. l. 8), veikos padarymo metu buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą (T. 4, b. l. 17-18), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (T. 4, b. l. 14), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nebuvo įrašytas (T. 4, b. l. 13). Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam I. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, numatyto BK 48 straipsnio 2 dalyje, nustatant artimą vidurkiui. Atitinkamai skirtini ir tam tikri įpareigojimai. Teismo vertinimu, tokia bausmė atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. kovo 8 d. (T. 3, b. l. 1, 20-21).

Kaltinamajam I. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina (T.3, b. l. 36).

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. P., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, visuotinai pavojingu būdu sugadintas dviejų nukentėjusiųjų turtas). Atsižvelgtina ir į tai, jog G. P. vaidmuo, lyginant su I. M., nebuvo toks aktyvus – jis, su kitais kaltinamaisiais liko laukti automobilyje ir stebėti aplinką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika padaryta seniai, tyrimas truko ilgą laiką. Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo G. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis byloje aktualiu laikotarpiu – administracine tvarka buvo baustas kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (T. 4, b. l. 56), veikos padarymo metu nebuvo teistas (T. 4, b. l. 58), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (T. 4, b. l. 61), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nebuvo įrašytas (T. 4, b. l. 62). Šiuo metu išsiskyręs, dirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam G. P. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, numatyto BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, nustatant mažesnį nei pastarasis. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrins įstatyme numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

Kaltinamajam G. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina (T. 3, b. l. 60-61).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, visuotinai pavojingu būdu sugadintas dviejų nukentėjusiųjų turtas). Atsižvelgtina ir į tai, jog V. Š. vaidmuo, lyginant su I. M., nebuvo toks aktyvus – jis, su kitais kaltinamaisiais liko laukti automobilyje ir stebėti aplinką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika padaryta seniai, tyrimas truko ilgą laiką. Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis byloje aktualiu laikotarpiu – administracine tvarka buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (T. 4, b. l. 132-133), iki veikos padarymo buvo teistas kitos valstybės teismo, atliko gana ilgą laisvės atėmimo bausmę (T. 4, b. l. 143-144), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (T. 4, b. l. 136), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nebuvo įrašytas (T. 4, b. l. 137). Šiuo metu vedęs. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, numatyto BK 49 straipsnio 3 dalyje, nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Šiuo nuosprendžiu V. Š. skirtina bausmė bendrintina su 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme. Atsižvelgus į veikų, už kurių padarymą jis nuteistas 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pavojingumą, nagrinėjamu atveju taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis).

Kaltinamajam V. Š. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina (T. 3, b. l. 150-152).

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. N., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, visuotinai pavojingu būdu sugadintas dviejų nukentėjusiųjų turtas). Atsižvelgtina ir į tai, jog T. N. vaidmuo, lyginant su I. M., nebuvo toks aktyvus – jis, su kitais kaltinamaisiais liko laukti automobilyje ir stebėti aplinką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veika padaryta seniai, tyrimas truko ilgą laiką. Įvertinama ir tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis byloje aktualiu laikotarpiu – administracine tvarka buvo kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (T. 4, b. l. 71), iki veikos padarymo buvo ne kartą teistas, matyti jog T. N. turi polinkį nusikalsti, išvadų iš savo teisei priešingo elgesio nedaro, aptariamą veiką padarė tuo metu, kai ankstesniu nuosprendžiu jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (T. 4, b. l. 80-85), VŠĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (T. 4, b. l. 73), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nebuvo įrašytas (T. 4, b. l. 74). Šiuo metu vedęs. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam T. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, numatyto BK 49 straipsnio 3 dalyje, nustatant mažesnį nei pastarasis. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus, užtikrins įstatyme numatytos bausmės paskirties įgyvendinimą.

Šiuo nuosprendžiu T. N. skirtina bausmė bendrintina su 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgus į veikų, už kurių padarymą jis nuteistas 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pavojingumą, nagrinėjamu atveju taikytinas bausmių apėmimo būdas (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis).

Kaltinamajam T. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina (T. 3, b. l. 109).

Teismas pasisako ir dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pastarieji – 2010 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas apdegusio bamperio gabaliukas; iš automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos aprūkusios stiklo šukės; iš automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta plastmasinė talpa, 1,5 l plastmasinis butelis su užrašu "Nestea Vitao", perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b.l. 91-94), I. M. seilių mėginys, perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 103-104), 2010 m. balandžio 15 d. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimti T. N. DNR (seilių) pavyzdžiai, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 128-129), 0,5 litro talpos stiklainis su foniniu kvapu, perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 133-134); 2010 m. vasario 8 d. iš automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta metalinė talpa su užrašu ,,Mangers paint & Varnish Stripper", stiklinis butelis su užrašu ,,acetonas", prie automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos pirštinės "Nike", perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b.l. 91-94, 128-129), megzta kepurė, perduota saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 103-104), 2010 m. vasario 8 d. automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtas guminis plaktukas ir geležinis strypas, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 120-121), 2010 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu paimti I. M. ir A. V. striukės, kelnės ir megztiniai, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 91-94), 2010 m. vasario 8 d. asmens kratos metu paimtas V. Š. mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung SGH J600" ir dvi sim kortelės, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 2, b.l. 167- 168), automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rasti du šoviniai, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 128-129), paliktini saugoti saugojimo vietoje iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas A. V. atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3029-806/2017 ir atitinkamai išpręstas šių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią I. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. kovo 8 d., vieną sulaikymo ar suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam I. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 80 MGL (3012,8 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į skirtiną bausmę, įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. vasario 26 d., ir, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio nuostatas, laikyti G. P. nubaustu 42 MGL (1581,72 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamajam G. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. Š. (V. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą šešiasdešimt parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu V. Š. paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir V. Š. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią V. Š. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. kovo 8 d., taip pat pagal 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Kaltinamajam V. Š. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. N. (T. N.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam areštą aštuoniasdešimt parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu T. N. paskirtą bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir T. N. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią T. N. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 8 d. 4.20 val. iki 2010 m. kovo 8 d., taip pat pagal 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį atliktos bausmės dalį ir šiuo nuosprendžiu įskaičiuotus laikotarpius.

Kaltinamajam T. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo P. Š. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti 2010 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros metu, iš automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtus apdegusio bamperio gabaliuką; iš automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas aprūkusios stiklo šukes; iš automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta plastmasinę talpą, 1,5 l plastmasinį butelį su užrašu ,,Nestea Vitao", perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b.l. 91-94), I. M. seilių mėginį, perduotą saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 103-104), 2010 m. balandžio 15 d. pagal pavyzdžių lyginamajam tyrimui paimti T. N. DNR (seilių) pavyzdžiai, perduoti saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 128-129), 0,5 litro talpos stiklainį su foniniu kvapu, perduotą saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 133-134); 2010 m. vasario 8 d. iš automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtą metalinę talpą su užrašu ,,Mangers paint & Varnish Stripper", stiklinį butelį su užrašu ,,acetonas", prie automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas pirštines "Nike", perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b.l. 91-94, 128-129), megztą kepurę, perduotą saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 103-104), 2010 m. vasario 8 d. automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu paimtą guminį plaktuką ir geležinį strypą, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 120-121), 2010 m. vasario 8 d. reikalaujamų daiktų pateikimo metu paimtus I. M. ir A. V. striukes, kelnes ir megztinius, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 91-94), 2010 m. vasario 8 d. asmens kratos metu paimtą V. Š. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung SGH J600" ir dvi sim kortelės, perduotas saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 2, b.l. 167- 168), automobilio Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastus du šoviniai, perduotus saugoti į Vilniaus apskr. VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (T. 1, b. l. 128-129) palikti saugoti saugojimo vietoje (Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje) iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas A. V. atžvilgiu išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-3029-806/2017.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti I. M., kad:

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti G. P., kad :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, baudos bausmė savanoriškai turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801 bei baudžiamosios bylos numerį.

Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė