- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- e2S-2149-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutarties vykdomojo rašto išdavimo klausimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. K.-J. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti vykdomojo rašto pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, pateikimo vykdyti senaties terminą, išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J., atitenka 40 000 Eur piniginė kompensacija gyvenamojo būsto įsigijimui, vykdymui bei priteisti iš D. J. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi nutarė atnaujinti pareiškėjai A. K.-J. praleistą terminą vykdomajam raštui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, pateikti ir išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J., atitenka 40000 Eur piniginė kompensacija gyvenamojo būsto įsigijimui. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 12d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. J. santuoka bei patvirtino sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 6.2.1. punkte buvo numatyta, jog dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareiškėjai atitenka: 40 000 Eur piniginė kompensacija, gyvenamojo būsto įsigijimui, lėšos, esančios ne banko įstaigoje, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponuoja A. J., bei piniginės lėšos, kurios yra pastarosios vardu visose banko įstaigose. Pareiškėjos ir D. J. deklaruota gyvenamoji vieta ir toliau liko adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktos spaudos publikacijos, kuriose šalys yra pristatomos, kaip vyras ir žmona, reportažai iš renginių, kuriuose jie dalyvavo kartu. Byloje pateikta Informacija apie valstybinį socialinį draudimą, patvirtina, jog pareiškėja po santuokos nutraukimo liko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, o pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms nuo 2006 m. gruodžio 11d. iki 2011 m. rugpjūčio 31d. dienos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos D. J. atiteko nutraukiant santuoką. Nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba iki šiol (šiuo metu pareiškėja yra kasmetinėse atostogose ir bus atleista joms pasibaigus). Teismui pateikta 2017 m. spalio 8 d. Patalpų nuomos sutartis, patvirtinanti, jog pareiškėja išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga įrodyta, jog pareiškėja bei suinteresuotas asmuo D. J. po santuokos nutraukimo beveik 12 metų gyveno kartu, kartu augino vaikus. Be to, nurodytu laikotarpiu pareiškėja dirbo D. J. valdomose įmonėse ir įstaigose, t.y. buvo finansiškai priklausoma nuo suinteresuoto asmens. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos siekį po santuokos nutraukimo išlaikyti santykius su suinteresuotu asmeniu ir vesti bendrą ūkį. Teismas sutinka su pareiškėjos motyvu, jog vykdomojo rašto pareikalavimas ir pateikimas vykdyti, nutrauktų santykius su suinteresuotu asmeniu bei užkirstų kelią toliu gyventi kartu ir kartu auginti vaikus. Pripažintina ir tai, jog neatnaujinus termino vykdomajam raštui pateikti, pareiškėja prarastų galimybę įsigyti būstą, kas neabejotinai pažeistų jos teises. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, todėl praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti atnaujino, taip pat tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. j. atskiruoju skundu prašo atnaujinti procesinį terminą teikiamam D. J. atskirajam skundui dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-05-16 nutarties civ. byloje Nr. e2YT-11628-566/2018 apskundimo ir jį priimti; Nustatyti D. J. procesinį terminą teismui pateikto atskirojo skundo dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-05-16 nutarties civ. byloje Nr. e2YT-11628-566/2018 peržiūrėjimo apeliacine tvarka trūkumams šalinti, įpareigojant suinteresuotą asmenį per teismo nustatytą terminą tinkamai suformuluoti atskirojo skundo pagrindą. Nurodė, kad jam iš Vilniaus m. apylinkės 2018-05-24 per AB „Lietuvos pašto“ skyrių buvo įteikta registruota korespondencija su Vilniaus m. apylinkės teismo 2018-05-16 nutartimi, kuria buvo patenkintas A. K. – J. pareiškimas ir atnaujintas jai praleistas terminas vykdomojo rašto pateikimui bei išduotas vykdomasis raštas dėl Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 2005-12-12 sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J. atitenka 40 000,00 EUR piniginė kompensacija gyvenamojo būsto įsigijimui. Taip pat tik 2018-05-24, D. J. prisijungus 21:32 val. prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, iš pastarojo buvo sulauktas automatinis pranešimas, kuriuo jis buvo informuotas apie tai, jog įsiteisėjo procesinis sprendimas civ. byloje civ. byloje e2YT-11628-566/2018. Suinteresuoto asmens nuomone ginčijama pirmos instancijos teismo nutartis yra neteisinga, nes ją priimant, buvo netinkamai taikytos procesinės teisės normos, todėl nagrinėjant šį Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą ginčijama nutartis naikintina, perduodant bylos nagrinėjimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tik ginčijama pirmos instancijos teismo nutartis buvo tinkamai įteikta D. J., nes nei A. K. – J. 2018-02-22 Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto terminio atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo, siųstas Suinteresuoto asmens gyvenamuoju adresu, jam nebuvo nė karto įteiktas, nei joks teismo pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat jam nebuvo įteiktas. Suinteresuotas asmuo neturėjo savo atstovo byloje, nes nežinojo apie Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėjamos bylos egzistavimą. Tad byla buvo išnagrinėta Suinteresuotam asmeniui apie ją tinkamai nepranešus. Pareiškėja atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, pagal įstatymą CPK 123 str. 3 d. ir CPK 175¹ str. 10 d. nustatyta tvarka, todėl teismas turėjo teisę bylą išnagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.). Suinteresuoto asmens elgesys, kai jis atskirąjį skundą grindžia aplinkybe dėl tariamai netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, kai pats vengė šiuos dokumentus priimti, vertintinas, kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kuriomis grįstų nesutikimą su teismo procesiniu sprendimu dėl pareikšėjos pareikštų reikalavimų dėl termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Suinteresuotas asmuo teismo nutartį skundžia tik formaliai, kai iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 str. 3 d. pasakyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.Nagrinėjamoje byloje apeliantas savo skundą remia aplinkybe, kad jam nebuvo žinoma ir tinkamai pranešta apie vykusį teismo posėdį.Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išnagrinėjęs bylą laikė, jog D. J. apie teismo posėdį yra tinkamai pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka trisdešimčiai dienų paliekant pranešimą.
Apeliacinės instancijos vertinimu apeliantui apie teismo posėdį tinkamai nebuvo pranešta. CPK 123 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) nustato: „3. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, - darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.“CPK 123 straipsnio 3 dalis, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d., suteikia galimybę byloje dalyvaujančiam fiziniam asmeniui jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Tokiu atveju procesinis dokumentas yra laikomas įteiktu pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tačiau pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimas, vėliau laikant, kad jis yra įteiktas praėjus trisdešimt dienų, yra susietas su CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis jo taikymo sąlygomis. Toks įteikimas yra subsidiaraus pobūdžio, t. y. taikomas kaip priemonė, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Ši išvada išplaukia aiškinant aptariamą teisės normą lingvistiniu, sisteminiu, loginiu, teleologiniu ir kitais teisės aiškinimo metodais.Procesinį dokumentą galima laikyti įteiktu pagal įstatymą tik tuo atveju, kai asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje yra paliekamas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, esant įstatyme numatytam pagrindui (CPK 123 straipsnio 3 dalies 5 sakinys - „Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje“). Galimybę palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje įstatymų leidėjas vienareikšmiškai sieja su tuo, kad „procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ (CPK 123 straipsnio 3 dalies 4 sakinys). Vadinasi, įstatymas nustato, kad sprendžiant, ar galima palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti procesinį dokumentą įteiktu, esminę reikšmę turi tai, ar pasinaudota visomis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytomis įteikimo galimybėmis.CPK 123 straipsnio 3 dalis pirmiausiai mini procesinių dokumentų įteikimą ne tik asmens gyvenamojoje vietoje, bet ir darbo vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalies 1 sakinys). Kad procesinis dokumentas fiziniam asmeniui gali būti įteiktas jo darbo vietoje nustato ir CPK 122 straipsnio 1 dalis. CPK 123 straipsnio 3 dalies 1 sakinys taip pat mini fiziniam asmeniui adresuoto dokumento įteikimą šeimos nariams ar darbovietės administracijai.Apibendrinant tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad teismas, įteikdamas procesinius dokumentus fiziniam asmeniui, pirmiausia turi išnaudoti visas CPK 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (įskaitant tas, kurios nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalies 1 sakinyje). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformuodamas specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas dirba net trijuose įmonėse, tačiau neį į darbo vietą nei per EPP (priešingai nei pareiškėjos atstovei) informacija apie bylą D. J. nesiųsta.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teismo dokumentų įteikimą reguluojančias teisės normas, bylą išnagrinėjo apeliantui de facto nepranešęs apie teismo posėdį, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.,
nutaria:
D. J. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.