Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-05-16 · Civilinė byla Nr. e2YT-11628-566/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-11628-566/2018Nutartis · 2018-05-16Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-16
Bylos Nr.
e2YT-11628-566/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06169-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Butrimienė
Pareiškėjas
A. K.-J
Suinteresuotas asmuo
D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11628-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06169-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.10.7.; 3.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Diana Kiverytei,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K.-Jonušienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. J. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, nurodydama, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005 buvo nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. J. santuoka. Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 6.2.1. punkte buvo numatyta, jog dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareiškėjai atitenka: 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija, gyvenamojo būsto įsigijimui, lėšos, esančios ne banko įstaigoje, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponuoja A. J., bei piniginės lėšos, kurios yra pastarosios vardu visose banko įstaigose. Tačiau, D. J. iki šiol neišmokėjo pareiškėjai 40 000 Eur piniginės kompensacijos gyvenamojo būsto įsigijimui. Pareiškėja nurodo, jog ji nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi ji ir D. J. ir toliau gyveno kartu, buvusių sutuoktinių santykiai nenutrūko, jie liko gyventi kartu šeimos namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvę sutuoktiniai toliau vedė bendrą ūkį, kartu augino bei rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais E. J., gim. 1995-03-01 d., ir J. J., gim. 2002-02-11 d. Nutraukiant santuoką vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu D. J., tačiau, šalys su vaikais ir toliau kartu gyveno kaip šeima. Pareiškėja nurodo, jog apie įvykusį santuokos nutraukimą nežinojo net šalių artimieji ir draugai. Tokiu būdu po santuokos nutraukimo šalys kartu nepertraukiamai pragyveno dar beveik 12 metų. Be to, pareiškėja liko šeimos valdomos VšĮ „Promo kartas“ darbuotoja, o pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms nuo 2006 m. gruodžio 11d. dirbo D. J. valdomoje įmonėje UAB „Promo sportas“, kurios akcijos jam atiteko nutraukiant santuoką. UAB „Promo sportas“ pareiškėja dirbo iki 2011 m. rugpjūčio 31d. dienos. Nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. įsidarbino kitoje D. J. valdomoje bendrovėje VšĮ „Auto sporto klubas JJ racing“, kurioje dirba iki šiol (šiuo metu pareiškėja yra kasmetinėse atostogose ir bus atleista joms pasibaigus). Pareiškėja nurodo, jog 2017 metų spalio mėnesį ji grįžusi iš kelionės į Druskininkus, kur praleido savaitę, rado pakeistas spynas – faktiškai buvo išvaryta iš namų. Pareiškėja buvo priversta išsinuomoti butą, tačiau nuomos sutartis nutraukta, kadangi ji neišgalėjo susimokėti už buto nuomą. VšĮ „Auto sporto klubas JJ racing“ direktorius D. J. panaikino pareiškėjos pareigybę ir pranešė, kad ji bus atleista iš darbo. Šalims susitaikyti nepavyko.

Įstatymas nenumato konkrečių vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymui numatant, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas, įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pareiškėja nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto 40 000 Eur kompensacijai išmokėti išdavimo, kadangi buvusių sutuoktinių bendras gyvenimas ir šeimos santykiai nenutrūko. Pažymėtina, kad šalių sutarta kompensacija turėjo užtikrinti pareiškėjai gyvenamojo būsto įsigijimą pradėjus gyventi skyrium, t.y. nepalikti be nuosavo būsto. Šeimos išsaugojimas, nepilnamečių vaikų auklėjimas šeimoje yra aukštesnė vertybė, kuriai pareiškėja suteikė prioritetą, todėl pareiškėja neturėjo realios galimybės ir išsaugoti šeimos ir reikalauti kompensacijos gyvenamojo būsto įsigijimui išmokėjimo. Pareiškėja buvo finansiškai priklausoma nuo D. J., kadangi dirbo jo valdomose įmonėse. Šalys kartu nepertraukiamai pragyveno beveik 23 metus - santuokoje pragyveno 11 metų ir dar beveik 12 metų po santuokos nutraukimo. Nors šalių santuoka formaliai buvo nutraukta - šalys šeimą išsaugojo, kartu augino nepilnamečius vaikus. Vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tokia aplinkybė pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėja nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja prašo atnaujinti vykdomojo rašto pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, pateikimo vykdyti senaties terminą, išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J., atitenka 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija gyvenamojo būsto įsigijimui, vykdymui bei priteisti iš D. J. bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-4)..

Pareiškėja veda bylą per advokatę, kurios atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu šalies dalyvavimu posėdyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 51 str. 2 d.).

Suinteresuotam asmeniui D. J. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Suinteresuotas asmuo į posėdį neatvyko, byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą jame išdėstytais argumentais.

Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 12d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. J. santuoka bei patvirtino sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 6.2.1. punkte buvo numatyta, jog dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pareiškėjai atitenka: 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija, gyvenamojo būsto įsigijimui, lėšos, esančios ne banko įstaigoje, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponuoja A. J., bei piniginės lėšos, kurios yra pastarosios vardu visose banko įstaigose. Byloje pateikta Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjos ir D. J. deklaruota gyvenamoji vieta ir toliau liko adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 9). Byloje taip pat pateiktos spaudos publikacijos, kuriose šalys yra pristatomos, kaip vyras ir žmona, reportažai iš renginių, kuriuose jie dalyvavo kartu (e.b.l. 42-68). Byloje pateikta Informacija apie valstybinį socialinį draudimą, patvirtina, jog pareiškėja po santuokos nutraukimo liko VšĮ „Promo kartas“ darbuotoja, o pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms nuo 2006 m. gruodžio 11d. iki 2011 m. rugpjūčio 31d. dienos dirbo UAB „Promo sportas“, kurios akcijos D. J. atiteko nutraukiant santuoką. Nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja dirbo VšĮ „Auto sporto klubas JJ racing“, kurioje dirba iki šiol (šiuo metu pareiškėja yra kasmetinėse atostogose ir bus atleista joms pasibaigus)-(e.b.l. 10-41). Teismui pateikta 2017 m. spalio 8d. Patalpų nuomos sutartis, patvirtinanti, jog pareiškėja išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 80-93).

Pažymėtina, kad galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. Savo esme tai yra procesinis terminas. Procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje asmenys ar kiti civilinio proceso dalyviai privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Procesinių terminų pasibaigimo teisinių padarinių, skaičiavimo tvarką reglamentuoja CPK. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė (CPK 75 str. 1 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2009).

Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs šio Civilinio proceso kodekso 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas šio Civilinio proceso kodekso 608 straipsnio nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 6 dalis). Civilinio proceso kodekso 608 straipsnis numato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai.

Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004).

Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios konkrečiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga įrodyta, jog pareiškėja bei suinteresuotas asmuo D. J. po santuokos nutraukimo beveik 12 metų gyveno kartu, kartu augino vaikus. Be to, nurodytu laikotarpiu pareiškėja dirbo D. J. valdomose įmonėse ir įstaigose, t.y. buvo finansiškai priklausoma nuo suinteresuoto asmens. Byloje nepateikta jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjos siekį po santuokos nutraukimo išlaikyti santykius su suinteresuotu asmeniu ir vesti bendrą ūkį. Teismas sutinka su pareiškėjos motyvu, jog vykdomojo rašto pareikalavimas ir pateikimas vykdyti, nutrauktų santykius su suinteresuotu asmeniu bei užkirstų kelią toliu gyventi kartu ir kartu auginti vaikus. Pripažintina ir tai, jog neatnaujinus termino vykdomajam raštui pateikti, pareiškėja prarastų galimybę įsigyti būstą, kas neabejotinai pažeistų jos teises. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismas nurodytas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis, todėl praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti atnaujina (CPK 608 straipsnis). Atnaujinus terminą vykdomajam dokumentui pateikti, pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą. Pagal CPK 586 str. 1 d., vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis CPK 587 str. 1 ir 3 p., vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, taip pat teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais. Pažymėtina, kad vykdomąjį raštą, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui išduoda pirmosios instancijos teismas, pagal rašytinį pareiškimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens priteistina 38 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsniu 1 dalimi, valstybės naudai iš suinteresuoto asmens priteistina 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291 str., 576-578 str., teismas,

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. K.-Jonušienei praleistą terminą vykdomajam raštui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, pateikti ir išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J., atitenka 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija gyvenamojo būsto įsigijimui.

Priteisti pareiškėjos A. K.-Jonušienės, a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš suinteresuoto asmens D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš suinteresuoto asmens D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur (aštuonis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė