Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2886-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-19
Bylos Nr.
e2S-2886-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06169-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Suinteresuotas asmuo
D. J.
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2886-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06169-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. – J. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo – D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama atnaujinti vykdomojo rašto pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, pateikimo vykdyti senaties terminą, išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J., atitenka 40 000 Eur piniginė kompensacija gyvenamajam būstui įsigyti, vykdymui bei priteisti iš D. J. bylinėjimosi išlaidas

2. Pareiškėja nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, buvo nutraukta pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. J. santuoka. Tuo pačiu sprendimu teismas patvirtino sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 6.2.1. punkte nustatyta, kad, dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareiškėjai atitenka: 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija gyvenamajam būstui įsigyti, lėšos, esančios ne banko įstaigoje, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponuoja A. J., bei piniginės lėšos, kurios yra pastarosios vardu visose banko įstaigose. Pareiškėjos teigimu, D. J. iki šiol nesumokėjo pareiškėjai 40 000 Eur piniginės kompensacijos gyvenamajam būstui įsigyti. Pasak pareiškėjos, ji nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes ji ir D. J. toliau gyveno kartu, buvusių sutuoktinių santykiai nenutrūko, jie liko gyventi kartu šeimos namuose, vedė bendrą ūkį, kartu augino bei rūpinosi savo nepilnamečiais vaikais. Be to, pareiškėja liko šeimos valdomos (duomenys neskelbtini) darbuotoja, o pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms nuo 2006 m. gruodžio 11 d. dirbo D. J. valdomoje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios akcijos jam atiteko nutraukiant santuoką. (duomenys neskelbtini) pareiškėja dirbo iki 2011 m. rugpjūčio 31d. dienos. Nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. įsidarbino kitoje D. J. valdomoje bendrovėje (duomenys neskelbtini), kurioje dirba iki šiol (šiuo metu pareiškėja yra kasmetinėse atostogose ir bus atleista joms pasibaigus). Pareiškėja nurodė, kad 2017 metų spalio mėnesį grįžusi iš kelionės į Druskininkus, kur praleido savaitę, ji rado pakeistas spynas, faktiškai buvo išvaryta iš namų. Pareiškėja buvo priversta išsinuomoti butą, tačiau nuomos sutartis nutraukta, nes ji neišgalėjo susimokėti už buto nuomą. Šalims susitaikyti nepavyko.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas atmesti pareiškėjos prašymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-10216-566/2005 įsiteisėjo 2006 m. sausio 12 d. Nuo nurodytos datos skaičiuotinas senaties terminas vykdomajam raštui pateikti vykdyti suėjo 2011 m. sausio 13 d. Pareiškėjos pareiškimas teismui paduotas praėjus daugiau nei 7 metams nuo termino pabaigos. Nurodytu teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, tad siekti išsaugoti tai, kas jau nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pareiškėja niekaip negalėjo. Nors po kažkurio laiko pareiškėja ir apsigyveno suinteresuotam asmeniui priklausančiame name, joks bendras ūkis su ja nebuvo vedamas, suinteresuotas asmuo vienas rūpinosi ne tik turto išlaikymu ir komunalinių mokesčių už būstui suteikiamas paslaugas mokėjimu, bet ir nepilnamečiais vaikais, jų poreikiais. Pareiškėjos ilgalaikis delsimas kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jos neatsakingumas negali būti pateisinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi pareiškimą tenkino: atnaujino pareiškėjai A. K.-J. praleistą terminą vykdomajam raštui pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N-2-10216-566/2005, pateikti; išdavė vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta, kad A. J., atitenka 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija gyvenamajam būstui įsigyti; priteisė pareiškėjos naudai iš suinteresuoto asmens D. J. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš suinteresuoto asmens D. J. 12,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas rėmėsi byloje esančia medžiaga, įrodančia, kad pareiškėja bei suinteresuotas asmuo D. J. po santuokos nutraukimo beveik 12 metų gyveno kartu, kartu augino vaikus. Teismo vertinimu, byloje esanti Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad pareiškėja nuo 2004 m. kovo 19 d. iki 2017 m. spalio 23 d. liko gyventi suinteresuotam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Be to, nurodytu laikotarpiu pareiškėja dirbo D. J. valdomose įmonėse ir įstaigose, t. y. buvo finansiškai priklausoma nuo suinteresuoto asmens. Taip pat į bylą pateiktos 2008 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. spaudos publikacijos, kuriose šalys pristatomos kaip vyras ir žmona, negali paneigti tos aplinkybės, kad šalys gyveno kartu, nes taip save pristatė visuomenės akyse, todėl labiau tikėtina, kad buvę sutuoktiniai vedė bendrą ūkį (CPK 185 straipsnis).

6. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek asmeniniame gyvenime, tiek visuomenės akyse pareiškėja, 2008 m. rugpjūčio 21 d. susigrąžindama dvigubą pavardę K. – J., siekė įtvirtinti tuometinį savo statusą, kai faktiškai buvo gyvenama po vienu stogu, dirbama suinteresuotam asmeniui priklausančiose įmonėse bei atstovaujama suinteresuotam asmeniui viešuose renginiuose. Teismas sutiko su pareiškėjos motyvu, kad vykdomojo rašto pareikalavimas ir pateikimas vykdyti būtų nutraukęs santykius su suinteresuotu asmeniu bei būtų užkirstas kelias toliau gyventi ir kartu auginti vaikus.

7. Teismas pažymėjo, kad, neatnaujinus termino vykdomajam raštui pateikti, pareiškėja prarastų galimybę įsigyti būstą, tai neabejotinai pažeistų jos teises. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismas nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis, todėl praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti atnaujino (CPK 608 straipsnis) ir tenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Iki oficialiosios skyrybų datos, skyrybų proceso metu suinteresuotas asmuo ir pareiškėja gyveno skyrium. Suinteresuotas asmuo gyveno vienas su abiem mažamečiais vaikais, o pareiškėja išsikraustė gyventi pas savo motiną. Po oficialios skyrybų datos suinteresuotas asmuo taip pat gyveno vienas su vaikais, o pareiškėja gyveno pas savo mamą. Tai žinojo tiek tėvai, tiek draugai, tiek visa artima aplinka.

8.2. D. J. nė karto nekvietė, nebendravo ir pats nedavė interviu žurnalistams ar bet kam kitam apie šeimą, tariamą žmoną ar pan. Tai, kad suinteresuotas asmuo toleravo viešumoje kartais pasirodančią neteisingą informaciją, nereiškia jo sutikimo. Suinteresuotas asmuo tiesiog nenori kelti skandalo, nes tai turėtų įtakos ir vaikams.

8.3. Po santuokos nutraukimo 2005 metais suinteresuotas asmuo įvykdė savo prievolę ir užregistravo santuokos nutraukimo sutarties sąlygas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Tuo laikotarpiu (2005 metais) vien tik suinteresuoto asmens pareiškimu nebuvo galima išregistruoti kito asmens, tai galėjo padaryti tik pati pareiškėja.

8.4. Suinteresuotas asmuo su pareiškėja nuo 2005 metų neveda bendro ūkio, nelaiko šeima ir niekur niekada kitaip neteigė. Nuo 2005 metų pareiškėja net nežino ir nesidomėjo apie tai, kiek kainuoja jos vaikų mokslai, studijos, ką ir kur jie mokosi, ar jie yra apdrausti, kokios draudimo sumos ir pan.

8.5. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą iš esmės grindžia tuo, kad terminas buvo praleistas tik dėl išskirtinai subjektyvių priežasčių, jos termino praleidimas priklauso tik nuo jos valios ir ji prisiminė apie neva praleistą terminą, apie neva neįgyvendintą prievolę, tik po to, kai po pareiškėjos apsilankymo namuose dingo keli dokumentų segtuvai, tarp kurių buvo visiško su ja atsiskaitymo įrodymai. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, užtikrinant pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui teisę į teisingą teismą, pareiškėjos prašymas atnaujinti jai įstatymų nustatytą terminą vykdomajam dokumentui išduoti ir pateikti vykdymui negali būti tenkintinas.

Atsiliepimas

9. Pareiškėja A. K.-J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Atskirajame skunde apeliantas ginčija pareiškėjos įrodinėtas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes, tačiau į bylą nėra pateikęs nė vieno įrodymo savo teiginiams pagrįsti. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai, kuriais yra ginčijamos pareiškėjos pateiktais įrodymais pagrįstos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, yra deklaratyvūs.

Šalies argumentai

9.2. Apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos elgesiu šeimoje (vaikų mušimas, jų žeminimas ir kt.) neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįstos. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl jos negali būti nustatytos.

9.3. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad įvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatytą prievolę ir išmokėjo pareiškėjai 40 000 Eur. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas šiuo argumentu nesirėmė, todėl šia aplinkybe atskirasis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

9.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių gyvenimą kartu, bendro ūkio vedimą, šeimos gyvenimą yra pagrįstos skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis: gyventojų registro pažyma apie deklaruotą pareiškėjos gyvenamąją vietą, publikacijomis spaudoje (2008 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m.), kurioje šalys yra pristatomos kaip vyras ir žmona, reportažais iš renginių, kuriuose šalys dalyvavo kartu, kaip pora, duomenimis apie pareiškėjos darbą apelianto valdomose įmonėse.

9.5. Šalys kartu nepertraukiamai pragyveno beveik 23 metus – santuokoje pragyveno 11 metų ir dar beveik 12 metų po santuokos nutraukimo. Nors šalių santuoka formaliai buvo nutraukta, šalys šeimą išsaugojo, augino nepilnamečius vaikus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tokia aplinkybė pripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėja nesikreipė dėl teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių vykdymo.

9.6. Atsisakymas atnaujinti vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą kartu reikštų nesąžiningą situaciją pareiškėjos atžvilgiu, t. y. D. J. atiteko visas santuokoje įgytas turtas, o A. K. – J. liktų be kompensacijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

12. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (atskirojo skundo) gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013) (CPK 321 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Suinteresuotas asmuo D. J. pateikė prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, skiriant teismo posėdį, kurio metu suinteresuotas asmuo atvyktų ir išdėstytų argumentus, įrodančius, kad pareiškėjos argumentai yra melagingi ir nepagrįsti.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, išanalizavęs atskirojo skundo turinį, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Aptariamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad atskirojo skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka padės teisingiau išnagrinėti bylą. Teismo vertinimu, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti ir tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

16. Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu nutraukė pareiškėjos ir jos sutuoktinio D. J. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 6.2.1. punkte nustatyta, kad, dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareiškėjai atitenka: 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Eur piniginė kompensacija, gyvenamojo būsto įsigijimui, lėšos, esančios ne banko įstaigoje, kuriomis šios sutarties sudarymo momentu disponuoja A. J., bei piniginės lėšos, kurios yra pastarosios vardu visose banko įstaigose.

17. Byloje pateikta Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2004 m. kovo 19 d. iki 2017 m. spalio 23 d. buvo (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateiktos spaudos publikacijos, kuriose šalys pristatomos, kaip vyras ir žmona, reportažai iš renginių, kuriuose jie dalyvavo kartu, abiejų šalių bendros nuotraukos, publikuotos spaudoje po skyrybų. Iš pateikto išrašo apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą matyti, kad pareiškėja po santuokos nutraukimo liko (duomenys neskelbtini) darbuotoja, o pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms nuo 2006 m. gruodžio 11d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), kurios akcijos D. J. atiteko nutraukiant santuoką. Nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. J., panaikino pareiškėjos pareigybę ir 2017 m. spalio 27 d. pranešimu pranešė, kad ji bus atleista iš darbo. Teismui pateikta 2017 m. spalio 8 d. Patalpų nuomos sutartis, patvirtinanti, kad pareiškėja išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini).

18. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad nurodyti terminai savo esme yra procesiniai. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju, remiantis įstatyminiu reglamentavimu, terminas pareiškėjos prašomam išduoti vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti faktiškai yra praleistas.

19. Teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 646 straipsnio 6 dalis). CPK 608 straipsnyje numatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymas nenumato konkrečių tokio termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymams numatant, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

20. Pareiškėja, teikdama prašymą atnaujinti terminą vykdomajam raštui pateikti, rėmėsi aplinkybe, kad nesikreipė dėl vykdomojo rašto išdavimo, šalims išsaugojus šeimą ir toliau gyvenus kartu. Suinteresuotas asmuo D. J. atskiruoju skundu iš esmės teigia, kad nuo 2005 metų su pareiškėja neveda bendro ūkio ir jokia šeima nebuvo saugoma. Tokie suinteresuoto asmens argumentai prieštarauja byloje esančių duomenų visumai.

21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos nurodomą aplinkybę, išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad šalys po santuokos nutraukimo 2005 metais iš tiesų dar beveik 12 metų gyveno kartu: pareiškėjos gyvenamoji vieta liko deklaruota buvusio sutuoktinio adresu, pareiškėja liko dirbti D. J. valdomose įmonėse ir įstaigose, be to, šalys ir po oficialių skyrybų kartu dalyvaudavo įvairiuose viešuose renginiuose. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys iš tiesų stengėsi išsaugoti šeimos santykius, tai paaiškina pareiškėjos poziciją nesikreipti į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo, sudaręs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu, įgijo savo paties laisva valia prisiimtą pareigą sumokėti pareiškėjai 40 000 Eur dydžio kompensaciją, tačiau šios pareigos gera valia nevykdė.

22. Suinteresuoto asmens atskirajame skunde nurodomi nesutikimo su skundžiama nutartimi teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Nors suinteresuotas asmuo teigia, kad nėra atsakingas už pareiškėjos spaudoje duotus interviu, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi ne tik pareiškėjos citatomis iš viešų publikacijų, tačiau ir viešomis nuotraukomis, kuriose šalys užfiksuotos kartu besilankančios įvairiuose renginiuose.

23. Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią ginčo situaciją, atsižvelgė į teisinių santykių prigimtį ir pobūdį, pareiškėjos delsimą kreiptis į teismą vertino kitų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgė į termino taikymo pasekmes pareiškėjai ir pagrįstai nurodytas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis (CPK 608 straipsnis).

24. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai, kad jis yra visiškai atsiskaitęs su pareiškėja, nevertintini nagrinėjant skundą, nes šia aplinkybe nebuvo remiamasi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiskaitymo su pareiškėja aplinkybė yra esminė, prieštaraujant dėl termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinimo, tačiau suinteresuotas asmuo nepagrindė, kodėl šia aplinkybe nesirėmė pirmosios instancijos teismo proceso metu ir nurodė tik atskirajame skunde.

25. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino išduoti vykdomąjį raštą atnaujinimo klausimą. Dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų naikinti apskųstą teismo nutartį, kuri yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad patyrė 881 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

27. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų už tokio pobūdžio procesinius dokumentus atlygintinų bylinėjimosi išlaidų maksimalų dydį, kuris šiuo atveju būtų 370,68 Eur (926,70 Eur x 0,4; Rekomendacijų 7, 8.16 punktai). Kartu pažymėtina, kad atsiliepime į atskirąjį skundą nenagrinėta naujų, sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokatės laiko ir darbo sąnaudas šiam procesiniam dokumentui parengti, dėl pareiškėjai atlygintinų išlaidų dydžio nėra pagrindo spręsti pagal maksimalius rekomenduojamus atlyginti išlaidų dydžius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą teismas pagrįsta ir pareiškėjai atlygintina pripažįsta 300 Eur dydžio sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos A. K.-J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Teisėja Laima Ribokaitė