Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims J. G., antstoliui Sauliui Ramanauskui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis Saulius Ramanauskas 2025 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-25-102-621 skundą tenkino iš dalies: sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0102/24/06409, prašymą kitoje dalyje - panaikinti areštą skolininko nekilnojamajam turtui, atmetė. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 658 straipsniu, kai yra pavojus, jog skolininkas savo turtą gali paslėpti, antstolis, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, gali areštuoti skolininko turtą. Mažametis pajamų negauna, todėl išieškojimas galimas tik iš areštuoto jo turimo turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

4. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007).

6. Byloje nustatyta, kad antstolio Saulius Ramanausko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0102/24/06409, Panevėžio rajono 3-iojo notaro biuro notaro Pavel Dobrynskij išduoto vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Išieškotojas J. G., skolininkas – mirusiojo S. S. įpėdinis J. S. (vykdomosios b. l. 11). 2024 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. S-24-102-39640 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, atliktas vykdymo išlaidų paskaičiavimas. Tos pačios dienos - 2024 m. gruodžio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-24-102-39671 antstolis areštavo skolininkui J. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas 3 157,58 Eur. Visi dokumentai kartu su raginimu įvykdyti sprendimą išsiųsti skolininkui (vykd. b. l. 1-8).

7. Taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 06-2-00102-24 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (b. l. 6). Antstolis, atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktus duomenis, jos skundą tenkino iš dalies, 2025 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-25-102-621 vykdomąją bylą Nr. 0102/24/06409 sustabdė (b. l. 1). Kadangi pareiškėjos skundas dalyje dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo patenkintas, teismas plačiau dėl to nepasisako.

8. Pareiškėja nesutinka su antstolio pradėtais priverstinio vykdymo veiksmais, t. y. su antstolio taikytu turto areštu žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog tokia priemonė nėra tikslinga, kadangi ji, kaip įstatyminė nepilnamečio J. S. atstovė, gali padengti įsiskolinimą iš gaunamų pajamų. Net ir pripažinus skolą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), teisėta, ji gebės skolą padengti iš savo gaunamų pajamų per 12 mėnesių.

9. CPK 658 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Nagrinėjamu atveju arešto taikymą skolininko turtui antstolis motyvuoja tuo, kad skolininkas yra mažametis ir pajamų negauna, todėl išieškojimas yra galimas tik iš jo turimo areštuoto turto.

11. Nustatyta, kad skolininkas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, savarankiškų pajamų negauna. Skolininkas po tėvo S. S. mirties yra paveldėjęs tiek jo turtą, tiek skolinius įsipareigojimus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kuriems nuo 2024 m. spalio 10 d. yra registruota sutartinė hipoteka, ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam apribojimų iki antstolio S. Ramanausko taikyto arešto registruota nebuvo (vykd. b. l. 19-21). Registre nurodyta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 870 Eur. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis pagrįstai nedelsdamas ėmėsi skolininko turimo turto laikino suvaržymo veiksmų.

12. Šiuo atveju laikytina svarbia ir išieškotojo J. G. nurodyta aplinkybė, jog J. S. priėmė S. S. palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Įstatymas numato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įpėdinio, priėmusio palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014).

13. Pažymėtina, kad CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė „už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu“ aiškintina ne tokiu būdu, kad kreditoriui natūra yra perduodamas paveldėtas turtas ar jo dalis, o taip, kad tik į šį turtą gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių naudai išduotus vykdomuosius dokumentus (CPK VI dalis) ir iš jo priverstinio realizavimo vykdymo procese gautomis lėšomis tenkinami kreditorių reikalavimai. Tačiau paveldėjimą reglamentuojančiose CK nuostatose nėra įtvirtinta draudimo su palikėjo kreditoriais atsiskaityti kitomis lėšomis nei tomis, kurios būtų gautos vykdymo procese priverstinai realizavus paveldėtą turtą. Todėl tais atvejais, kai tarp šalių nėra ginčo dėl paveldėto turto vertės, išieškojimas pagal kreditorių naudai išduotus vykdomuosius dokumentus iš paveldėto turto neprivalo būti pradėtas ir įpėdinis turi teisę su kreditoriais atsiskaityti kitomis lėšomis.

14. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad jos gaunamos pajamos yra pakankamos padengti sūnaus įsiskolinimą, nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip. Priverstinis išieškojimo nukreipimas į pareiškėjos pajamas, tuo atveju, jeigu ji atsisakytų geranoriškai mokėti įsiskolinimą, nebūtų galimas.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, įstatymines nuostatas, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais, kadangi vadovaujantis CPK 658 straipsnio 2 dalimi, antstolis turėjo teisėtą pagrindą areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Paminėtina ir tai, kad tokie antstolio veiksmai nereiškia, kad paveldėtas turtas bus realizuotas. Antstolis S. Ramanauskas, atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus, neužkerta kelio įstatyminei skolininko atstovei tenkinti kreditoriaus reikalavimų, t. y. mokant skolą savanoriškai iš jos gaunamų pajamų. Tačiau antstolis pasilieka sau įstatymo apibrėžtą turto arešto teisę, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo veiksmą, siekiant užtikrinti palikėjo kreditoriaus J. G. reikalavimus, jeigu šie nebūtų patenkinti kitokiu būdu.

16. Paminėtina ir tai, kad tuo atveju, jei paaiškėtų, kad teisme yra priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis baudžiamojoje byloje dėl vekselio, kurio pagrindu yra išduotas 2024 m. lapkričio 18 d. vykdomasis įrašas, suklastojimo ar kitokio neteisėto gavimo, būtų sprendžiama dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir arešto panaikinimo (CPK 629 straipsnio 1, 2 dalys).

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolis 2024 m. gruodžio 17 d. Turto arešto aktu Nr. S-24-102-39671 taikęs apribojimus skolininko turtui, o ir atsisakęs tenkinti pareiškėjos prašymą dėl apribojimų panaikinimo, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai, todėl atmetamas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio Sauliaus Ramanausko veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Sauliui Ramanauskui vykdomąją bylą Nr. 0102/24/06409.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.