- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eII-309-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00227-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei Juditai Vilkei (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),
E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-11609-2025 panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos gražinimo jį priėmusiai institucijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-11609-2025 ir administracinio nusižengimo bylą gražinti jį priėmusiai institucijai.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 15 d. L. N. iškvietė policijos pareigūnus žinodama, kad jų pagalba nėra reikalinga, t. y. aiškiai suvokdama, kad pareiškėjas E. K. nedaro jokio administracinio nusižengimo, o būtent: 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 12 val. dienos, policijos registruojamų įvykių registre (ROIK) 0125000476246 registruotas L. N. pranešimas, kad kaimynas – pareiškėjas E. K. kieme pasileidęs garsiai muziką, trukdo ilsėtis. Policijos pareigūnai L. N. gyvenamosios vietos adresu atvyko apie 12.24 val. Policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu juos pasitiko L. N., kuri paaiškino, kad jai būnant namuose kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, visą dieną leidžia muziką ir neleidžia ilsėtis. Policijos pareigūnai vietoje patikrino gautą informaciją, tačiau viešosios rimties pažeidimo požymių pareiškėjo E. K. atžvilgiu nenustatė. Nors nebuvo nustatyta jokia veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, L. N. išsireikalavo, kad atvykę policijos pareigūnai nueitų pas pareiškėją E. K. aplinkybių patikslinimui, ką pastarieji ir padarė. Tokie pareigūnų, bei L. N., veiksmai sutrikdė šeimos veiklas bei pareiškėjo ir jo sutuoktinės sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti žinant, kad joks administracinis nusižengimas nėra atliekamas, bei į tai, kad buvo padaryta neturtinė žala, E. K. pateikė pareiškimą kuriuo prašė įvertinti, ar 2025 m. rugpjūčio 15 d. po 12 val. policijos iškvietimas dėl jo sklype esančio triukšmo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies požymius. 2025 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. 41-ANR_O-11609-2025 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK 25282976387. Su nutarimu nesutinka, nes jis priimtas neištyrus visų įvykio aplinkybių, pareiškėjui nesuteikiant teisės pateikti turimus įrodymus, todėl turi būti panaikintas, o byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu E. K. nurodė, kad skundą palaiko.
Teismo posėdžio metu E. K. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis pašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jo klientui nebuvo pranešta apie tokios bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, kas yra privaloma, kad jis galėtų nuvykti ir pateikti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus. Pagarsintas ponios N. prašymas, šiuo atveju informacija, kad ji dėl ligos negalės dalyvauti nagrinėjime, reiškia, vienai iš pusių yra pranešta, kad galima dalyvauti tokiame nagrinėjime, o pareiškėjui apie tokį bylos nagrinėjimą nepranešta. Per metus laiko apie 120 kartų kviesti policijos pareigūnai ir nė vienas kvietimas nepasitvirtino, buvo surašyti protokolai, nutrauktos bylos. Ši medžiaga turėtų būti ištraukta iš turimos duomenų bazės, apie visus N. ir jos dukros pranešimus policijai apie nukentėjusiojo asmens atžvilgiu kviestą policiją. Atsiras ir bent po vieną tarnybinį pranešimą, dėl ko kvietė, kas kvietė, pasitvirtino, nepasitvirtino, t. y. dar papildomi duomenys, apie kuriuos lygiai taip pat pareigūnas priėmęs skundžiamą sprendimą, turėjo surinkti ir pasisakyti. Taip pat turėjo būti įvertinta paties nukentėjusio būklė ir situacija, apklausta nukentėjusiojo žmona, turėjo būti išreikalauti duomenys iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, ar buvo kreiptasi, nesikreipta, kokia žala yra padaryta vaikams. Todėl medžiaga turi būti iš naujo grąžinama policijos institucijai.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Judita Vilkė teismo posėdžio metu atsakydama į pareiškėjo atstovo klausimus nurodė, kad L. N. yra kvietusi ir anksčiau policijos pareigūnus, tačiau kiek kartų, duomenų šiuo metu neturi. Nežino ar tokie duomenys buvo nagrinėjami byloje. Mano, kad tokie duomenys yra nereikšmingi, nes nesusiję su šiuo iškvietimu ir jos patraukimu dėl melagingo pranešimo. Nežino ar pareiškėjas buvo kviestas į bylos nagrinėjimą, tačiau jis savo poziciją išreiškė atvykusiems pareigūnams, viskas užfiksuota „Body“ kameromis. Pranešimas jam nebuvo išsiųstas. Prašė palikti nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju E. K. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-11609-2025, kuriuo buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos L. N. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 1 ar 2 dalį. Pareiškėjas prašo minėtą nutarimą panaikinti ir pavesti institucijai atlikti išsamų tyrimą pagal ANK 493 straipsnio 1 ar 2 dalį, dėl Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymo, specialiųjų tarnybų iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga.
Pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų ir E. K. skundo matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 15 d., apie 12.00 val., L. N. pranešdama, kad kaimynas kieme pasileidęs garsiai muziką, trukdo ilsėtis, iškvietė policiją, žinodama, kad dienos metu yra nedraudžiama leisti muziką privačiame kieme, t. y. galimai melagingai iškvietė policijos pareigūnus žinant, kad pagalba nereikalinga.
Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, matyti, kad institucija, priimdama 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, tik formaliai įvertino L. N. elgesį, nesurinko visų įrodymų, pvz. ar tai vienkartinis toks specialiųjų pagalbų kvietimas (pareiškėjas nurodė, kad tokių atvejų galimai buvo net 120), neapklausė proceso dalyvių, t. y. neišsikvietė nei pareiškėjo, nei L. N., neišaiškino visų aplinkybių, todėl galimai priėmė skubotą ir neteisingą sprendimą.
Pažymėtina, kad Institucija, tirianti ir nagrinėjanti bylą, privalo imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju, teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs bylos medžiagą, išklausęs skundą padavusio asmens ir jo atstovo paaiškinimus, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neišsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
Institucijai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos ar nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, pašalinti byloje esančius prieštaravimus. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų motyvuotam galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tik grąžinus bylą institucijai visapusiškam įvykio aplinkybių ištyrimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ANK 563 straipsniu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-11609-2025, naikinamas kaip nepagrįstas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo E. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_O-11609-2025 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.