- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e1-1303-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26974-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- S. A.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba privačiai, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. A., mušdamas ar kitaip smurtaudamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. (V.) Č, o būtent – 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu sudavė ne mažiau tris kartus ranka V. Č. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nugaroje.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
4. Kaltinamojo S. A. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis S. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. sutiko pažįstamą V. Č., kuris gyveno pas R. Č. – (duomenys neskelbtini). Tame pačiame aukšte gyvena ir jis. 2021 m. rugpjūčio 7 d. namuose vienas vartojo alkoholį. Vėliau nuėjo pas R. į butą, norėjo išvaryti V. Č., kad jis ten nenakvotų. Pamena, kad pas R. į butą ėjo kelis kartus. Pirmą kartą jį išvarė, turbūt dėl to supykęs jis išlaužė R. buto duris ir ištempė V. iš lovos į koridorių bei jį sumušė. Buvo labai neblaivus, todėl visų aplinkybių nurodyti negali. Nepamena, kiek kartų sudavė V. Č. rankomis ir kojomis, negali pasakyti ir į kokias vietas, tačiau galėjo būti taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Taip elgėsi, nes norėjo V. išvaryti iš buto, nenorėjo, kad bute būtų „landynė“. Dėl durų niekas jam pretenzijų neturi, R. bute negyvena. Atsiprašė V. dėl savo elgesio, savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (b. l. 71–73).
4.2. Nukentėjusysis V. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad S. A. pažįsta apie tris dienas. 2021 m. rugpjūčio 6 d. atsikraustė laikinai pagyventi (duomenys neskelbtini) pas R.. Tame pačiame aukšte gyvena S.. 2021 m. rugpjūčio 7 d. ryte S. jo paprašė išnešti iš virtuvės šaldytuvą, jie nesipyko. Tą dieną apie 21 val. jis grįžo į R. butą, buvo pakankamai neblaivus. Jam pasirodė, kad buto durys buvo išlaužtos. Įėjęs į butą užsirakino netvirtas, išlaužtas duris ir atsigulė į lovą. Po kurio laiko išgirdo beldimą į duris, durys atsidarė. Į butą įsibrovė S.us, kuris bandė pulti jį kaltu, tačiau jis iš S. rankų kaltą išmušė ir, gražiai su juo pakalbėjęs, išprašė jį iš buto. Maždaug po dešimties minučių S. vėl grįžo ir puolė, jie abu iškrito pro duris į bendro naudojimo koridorių. Koridoriuje S. sudavė jam rankomis į galvą ne mažiau šešis kartus. Jis vyko pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai, prie akių matėsi mėlynės. Jo S.us atsiprašė, jis S. dėl sumušimo atleido, ieškinio byloje nereikš (b. l. 36–38).
4.3. Liudytoja R. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) gyvena apie penkerius metus, butą nuomojosi. 2021 m. rugpjūčio 7 d. į namus buvo atėjęs pažįstamas V. Č., jis buvo susipykęs su savo sutuoktine ir paprašė leisti laikinai pernakvoti bute. Ji leido V. pernakvoti, kadangi butas yra dviejų kambarių. Tos dienos vakarą V. paliko namuose vieną. V. buvo pavartojęs alkoholio, į namus grįžusi apie 21 val., pastebėjo, kad yra sugadintos buto durys. Durys ir prieš tai buvo apdaužytos, tačiau matėsi, kad jos yra dar labiau „išklibintos“. Įėjusi į butą pamatė, kad V. akis patinusi, ant veido matėsi mėlynės. V.us sakė, kad jis susimušė su S. A., gyvenančiu tame pačiame aukšte. Jai būnant bute, atvažiavo policija. Atvykus policijai ji pasakė, kad dėl durų sugadinimo, jeigu turės pretenzijų, kreipsis pats buto savininkas A., tačiau jis sakė, kad jokių pretenzijų neturi, butas bus pardavinėjamas. Ji paties konflikto nematė. Kaimynai, su kuriais ji bendravo, apie įvykį nieko nežinojo. Kadangi bendrabutyje dažnai triukšmaujama, todėl niekas į tai nekreipia dėmesio (b. l. 55–58).
4.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2051/2021(01) duomenimis, V. Č. padarytos poodinės kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nugaroje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 50–52).
4.5. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas yra įvykio vieta (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo koridorius (b. l. 26–33).
4.6. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0138, 2021 m. rugpjūčio 7 d. 22.27 val. S. A. buvo nustatytas 2,05 promilių neblaivumas, 2021 m. rugpjūčio 7 d., 22.33 val. V. Č. buvo nustatytas 2,90 promilių neblaivumas (b. l. 18–19).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. Č., liudytojos R. Č. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama S. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia sudavė ne mažiau kaip tris kartus ranka V. Č. į galvą ir kitas kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nugaroje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. (V.) Č. Kaltinamojo S. A. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad S. A. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą V. Č..
6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, S. A. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurią jis turi įvykdyti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bausme ir paskirti 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant S. A. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, paskirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurią jis turi įvykdyti per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 136–139).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o kai veiką padaro recidyvistas – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, taip pat pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas, be kitų nusikalstamų veikų, vieną kartą – už sunkų kūno sužalojimą, du kartus – pagal BK 140 straipsnį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, dirba privačiai, penkerių metų laikotarpiu daug kartų (43 kartus) baustas administracine tvarka.
11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ilgesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat per šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, kartu su nustatytais įpareigojimais bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga. Vadovaujantis BK 64 straipsniu 3 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu S. A. paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant.
12. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74–75), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat per šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat per šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, S. A. skirtą bausmę subendrinti, iš dalies ją sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta ir neatlikta bausme, ir S. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat per šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per šešis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).
S. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.