Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. lapkričio 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei 2011 m. gegužės 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi ir galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Į bausmės laiką T. S. įskaityta bausmė, atlikta pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.

Priteista iš nuteistojo T. S. 500,00 (penkių šimtų) litų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. M..

Nukentėjusiojo D. M. 40,38 litų (keturiasdešimties litų 38 centų) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 (vieno tūkstančio) litų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. 30 min., Pakruojyje, (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir restorano (duomenys neskelbtini) – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, tyčia pargriovė nukentėjusįjį D. M. ant žemės ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam D. M. fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kadangi nuteistasis T. S. savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam T. S. paskirtos bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą, priskiriamą tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, T. S. padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui (67-70, 82-85, 86-91, 96-99, 105-110 b. l.), yra laikomas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra pasiųstas atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmę, ne kartą baustas administracine tvarka (111-114 b. l.), nedirba (120 b. l.), yra išbrauktas iš bedarbių sąrašų be teisės registruotis bedarbiu 6 mėnesius (121 b. l.), taip pat atsižvelgė į tai, jog seniūnija nusiskundimų dėl T. S. elgesio nėra gavusi (118 b. l.), žala nukentėjusiajam neatlyginta.

Kadangi T. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. S. už padarytą nusikaltimą griežčiausią BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui bausmė paskirta BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, yra artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (šios bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. S. padarė 2010 m. lapkričio 16 d., t. y. iki Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio priėmimo, nuteistajam nauju nuosprendžiu ir minėtu ankstesniu teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes teismas pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.), ir į bausmės laiką T. S. įskaitė pagal 2010 m. lapkričio 23 d. pastarojo atliktą bausmę. Taip pat pastebėtina, kad teismas, bendrindamas apeliantui šiais dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, prie griežtesnės, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmės, pridėjo tik 3 mėnesius iš nauju – 2011 m. gegužės 25 d. – nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus apeliantą kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, pastarojo atžvilgiu buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, kas rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. T. S. nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus (4 b. l.) ir sužalojimas – nežymus sveikatos sutrikdymas – jam galėjo būti padarytas ne tik jį sumušant, bet ir nukentėjusiajam griūnant (18 b. l.), nėra pakankamas pagrindas tenkinti apelianto prašymą ir švelninti jam paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nugriuvo nuo nuteistojo pastūmimo.

Dėl neturtinės žalos

Vadovaujantis BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis D. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 40, 38 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (24, 25-27 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, o ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė D. M. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto manymu, iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas, nes nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Kolegijos nuomone, neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus ir sužalojimus galėjo patirti ne tik dėl sumušimų, bet ir griūdamas, atsižvelgė į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, žalą padariusio asmens kaltę, atsižvelgė ir į turtinės padėties kriterijų – kad T. S. nedirba, pajamų neturi, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Atsižvelgęs į visas minėtas aplinkybes, teismas nukentėjusiajam vietoje prašytų 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Dar labiau mažinti nukentėjusiajam D. M. priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.